„Kartais toks įspūdis susidaro, kad patys lietuviai nelabai žinome, ką turime ir ką išvystėme. Jūsų dėmesys padeda suprasti, kad turime gerą biotechnologijų pramonę, esame pasiruošę vystyti įvairius biotechnologinius procesus, o COVID-19 vakcinų gamyba yra biotechnologinis aspektas. Aš tikrai tikiu, kad negalime sustoti ir sakyti, kad užtenka to, kad lietuviai sužinojo. Turime aiškiai pasakyti Europai, kad galime tą daryti, turime galimybes, galime plėstis ir judėti į priekį“, – žurnalistams antradienį tvirtino V.Bumelis.
Turime aiškiai pasakyti Europai, kad galime tą daryti.
Antradienį „Northway Biotech“ įmonėje apsilankiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad apie tokias galimybes Lietuvoje raštu informuotas ir Europos komisaras Thierry Bretonas, atsakingas už vidaus rinką. Pasak ministrės, planuojamas jo vizitas į Lietuvą.
„Mes, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija, norime ir Europos komisijai, ir sprendimų priėmėjams parodyti savo pajėgumus, kad ir Lietuvoje galime vystyti labai pažangias medicinos technologijas“, – teigė ministrė.
A.Armonaitė mano, kad pandemija yra puiki galimybė gyvybės mokslų proveržiui Lietuvoje. Juo labiau kad Europos Komisija šiuo metu ruošia masinės vakcinų gamybos Europoje planą ir ieško tą galinčių daryti įmonių.
Reikia surasti, kas išpilstys į buteliukus
V.Bumelis tvirtino, kad jo įmonė galėtų gaminti aktyviąją COVID-19 vakcinų medžiagą ir tokiu būdu padėti vakcinas sukūrusios korporacijoms padidinti vakcinų kiekį.
Jei šiandien būtų pasirašytas susitarimas, COVID-19 vakcinos aktyviąją medžiagą lietuviai galėtų pradėti gaminti po metų. Tačiau V.Bumelis pabrėžė, kad lietuviškosios vakcinos „Northway Biotech“ nekurs, nes tam reikėtų milijardo eurų investicijų.
Tiesa, yra viena problema apie kurią V.Bumelis duodamas interviu 15min užsiminė jau anksčiau – „Biotechpharma“ galėtų gaminti aktyviąją medžiagą, bet išpilstyti į buteliukus neturėtų galimybės. V.Bumelis mato galimybę šioje srityje bendradarbiauti su latviais – lietuviai gamintų aktyviąją medžiagą, o latviai galėtų išpilstyti į buteliukus.
PLAČIAU skaitykite čia: Vaistą nuo COVID-19 su šveicarais kuriantis V.Bumelis: „Su panašiu vaistu buvo pagydytas ir D.Trumpas“
„Mes tikrai turime gamybos liniją aktyvios medžiagos gamybai, bet neturime gamybos linijos buteliukų gamybai, kai reikėtų milijonus buteliukų gaminti ir į juos pilstyti. Broliai latviai turėjo fabrikų, kurie pilsto į buteliukus. Latviai greičiausiai žada išvystyti dar didesnius pajėgumus buteliukų gamybai. Mes gaminame aktyvią medžiagą, duodame latviams, kad jie į buteliukus išpilstytų“, – galimą bendradarbiavimo galimybę mato V.Bumelis.
Kuria vaistą nuo COVID-19
Be to, nuo rugpjūčio lietuvių įmonė „Biotechpharma“ kartu su Šveicarijos kompanija „Memo Therapeutics AG“ kuria vaistą, skirtą gydyti koronavirusu susirgusius ligonius. Šiuo metu vaistas, paremtas technologijomis, skirtomis COVID-19 virusą neutralizuojančių antikūnų gamybai, yra klinikinių tyrimų stadijoje.
V.Bumelis 15min teigė, kad vaisto sukūrimas ir patvirtinimas trunka 3–5 metus. Tiesa, Šveicarijos „Memo Therapeutics AG“ pernai vasarą teigė, kad iš COVID-19 pacientų išskirtas antikūnas MTX-COVAB pasižymi dideliu veiksmingumu, todėl pasaulinės vaistų reguliavimo institucijos palaiko šio antikūno greitesnį kelią į rinką.
Gyvybės mokslai Lietuvoje sukuria daugiau BVP nei ES
Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria 6 kartus daugiau BVP nei ES vidurkis. 2019 m. gyvybės mokslų sektoriuje Lietuvoje veikė 571 įmonė, o dirbo apie 7,5 tūkst. darbuotojų, pernai šio sektoriaus lietuviškos kilmės produktų eksporto vertė pasiekė 627 mln. eurų ir, palyginti su 2019 m., jo vertė padidėjo 62 proc.
„Mūsų šalis turi stiprų gyvybės mokslų ir verslo potencialą – Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto, tai net šešis kartus daugiau nei ES vidurkis. Mūsų strateginis tikslas yra pasiekti, kad iki 2030 m. gyvybės mokslai sukurtų 5 proc. BVP“, – pranešime spaudai cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Didžiausios Lietuvos sektoriaus eksporto rinkos 2020 m. buvo JAV (29 proc.), Vokietija (14 proc.) ir Kinija (6,3 proc.). Apie 47% gyvybės mokslų sektoriaus lietuviškos kilmės eksporto atiteko ES šalims.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia siekianti dar labiau reformuoti ir pagerinti inovacijų aplinką šalyje, užtikrinti tinkamą finansavimą mokslo bei technologijų plėtrai. Svarstomos galimybės sukurti talentų į šią sritį pritraukimo priemonę, taip pat skatinti įmones perkvalifikuoti darbuotojus, reikalingus šiai pramonei šakai. Ministerija siekia sukurti specialią finansinę priemonę, kuri skatintų gyvybės mokslų plėtrą Lietuvoje.
Pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų lėšomis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamas priemones iki šių metų gegužės mėn. finansuoti 8 „Biotechpharmos“ ir susijusių bendrovių UAB „Celltechna“ bei UAB „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“ projektai už daugiau kaip 19,6 mln. eurų.
