Valdžia kviečia Baltarusijos įmones į Lietuvą, bet įtakingas verslininkas perspėja: turite savaitę

IT sektorius Baltarusijoje sukuria apie 6 proc. BVP. Šalyje iš viso veikia apie 1500 šios srities įmonių.

Po nesąžiningais pripažintų Baltarusijos prezidento rinkimų rugpjūčio pradžioje įsiplieskus protestams, o valdžiai ėmus žiauriai tramdyti aktyvistus ir, pavyzdžiui, atjunginėti internetą, dalis IT kompanijų pranešė paliekančios šalį.

„Scanpix“ nuotr./Protestai Baltarusijoje

Į tai skubiai sureagavo kaimyninių šalių vyriausybės, pradėjusios kviesti šias įmones persikelti pas jas.

Sąraše – keliasdešimt įmonių

Investicijas skatinanti valstybinė agentūra „Investuok Lietuvoje“ teigia, kad šiuo metu bendrauja su keliasdešimt Baltarusijos įmonių, kurios susidomėjo galimybe perkelti verslą į Lietuvą.

Norime padėti Baltarusijos verslui, o ne tiesiog jį prisitraukti ar prisivilioti.

Anot agentūros vadovo Manto Katino, potencialių investuotojų skaičius suaktyvėjo būtent prasidėjus protestams kaimyninėje šalyje.

Tiesa, institucija vengia skelbti, kad kovoja dėl baltarusiškų investicijų.

„Čia yra labai svarbus empatijos aspektas. Mes turime suvokti, kad tai yra jautru ir pirmiausiai norime padėti Baltarusijos verslui, o ne tiesiog jį prisitraukti ar prisivilioti“, – 15min sakė M.Katinas.

Pasak jo, daugelis įmonių, su kuriomis šiuo metu kalbamasi apie galimą jų atėjimą į Lietuvą, yra iš IT sektoriaus. Dar kelios užsiima gamyba.

Anot „Investuok Lietuvoje“ vadovo, šalis yra patogi Baltarusijos verslui, nes Vilnius nuo Minsko yra nutolęs mažiau nei pusantro šimto kilometrų.

Vis dėlto M.Katinas teigia, kad nei šis faktorius, nei mokestinė aplinka nebus esminiai, kurie paskatins baltarusius ateiti būtent į Lietuvą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mantas Katinas

„Sakyčiau, kad pagrindinį vaidmenį vis dėlto lems gebėjimas sklandžiai organizuoti migracijos procedūras“, – tvirtino jis.

Pasak jo, „Investuok Lietuvoje“ su keliomis Baltarusijos kompanijomis yra „labai arti“ susitarimo dėl persikėlimo į Lietuvą.

Anot M.Katino, daugelis kitų įmonių dar apskritai nežino, ar paliks Baltarusiją.

„Jos šiuo metu patiria didelę riziką ir baimes, tačiau jeigu kažkokie signalai parodys, kad rizika kurti verslą Baltarusijoje mažėja, jos tuos planus atidės“, – teigė jis.

Pakvietė ir ministerija

Diskusijoms dėl galimybių pritraukti baltarusišką verslą tęsiantis jau gerą savaitę, Ekonomikos ir inovacijų ministerija trečiadienį taip pat pakvietė Baltarusijos IT kompanijas į Lietuvą.

Svarstoma atsisakyti perteklinių dokumentų, supaprastinti vizų išdavimo taisykles bei darbuotojų kvalifikacijos reikalavimus. Anot ministerijos, infrastruktūros plėtra taip pat padėtų pritraukti kvalifikuotų Baltarusijos specialistų, nes jie į Lietuvą atvyktų su šeimomis.

Konkrečias priemones žadama patvirtinti po susitikimų su kitų institucijų ir verslo organizacijų atstovais.

„Atsižvelgdami į dabartinę situaciją Baltarusijoje, manome, kad šios šalies kvalifikuoti darbuotojai ir verslas, norintys persikelti, galėtų tai padaryti pasirinkę Lietuvą. Kviečiame Baltarusijos piliečius ir įmones kurtis mūsų šalyje“, – pranešime spaudai sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Rimantas Sinkevičius

Pasak jo, Lietuvos darbo rinka susiduria su kvalifikuotų specialistų stygiumi, kuris ypač jaučiamas informacinių technologijų srityje, tad norintys atvykti specialistai iš Baltarusijos būtų laukiami ir užpildytų šią nišą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, jog jau pradėjo susitikimus, kad galėtų įvertinti, su kokiais iššūkiais susiduria Baltarusijos verslo atstovai, norintys kurtis Lietuvoje.

„Analizuojame, tariamės, kaip įveikti kylančius pagrindinius iššūkius – kaip supaprastinti migracijos procedūras, suteikti galimybę trečiųjų šalių bendrovėms ir asmenims atsidaryti sąskaitą Lietuvos bankuose ir kaip gerinti mokestinę aplinką. Neišsprendus šių uždavinių, Baltarusijos bendrovių ir aukštos kvalifikacijos specialistų atėjimui į Lietuvą tai taptų išties rimta kliūtimi“, – tvirtino R.Sinkevičius.

R.Valiūnas: turite savaitę ar dvi

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad palaiko ryšį su partneriais Minske, ieškančiais galimybių persikelti čia įsikūrusioms kompanijoms.

R.Valiūnas, taip pat dirbantis Investuotojų forumo valdybos pirmininku, valdžiai siūlo penkis sprendimus, kuriuos priėmus Lietuva kompanijoms iš Baltarusijos būtų patrauklesnė.

Pirma, tai nereikalauti Baltarusijos IT specialistų kvalifikacijos dokumentų, jeigu jie turi bent vienerių metų profesinę patirtį. Taip pat nereikalauti iš šių specialistų leidimų dirbti.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Rolandas Valiūnas

Antra, atsisakyti reikalavimo aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kuriems bus mokama tarp 1,5 ir 3 vidutinės algos Lietuvoje ir kurių profesijos nepatenka į trūkstamų profesijų sąrašą, gauti atitinkamus sprendimus dėl atitikties darbo rinkos poreikiams iš Užimtumo tarnybos.

R.Valiūnas taip pat siūlo atsisakyti arba supaprastinti ne mažesnės kaip penkerių metų profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai procedūrą.

Jis taip pat ragina sudaryti galimybę užsieniečiams teikti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose.

Anot advokato, tokį prašymą dabar galima pateikti tik pačioje Lietuvoje, Migracijos departamente, o kreipusis į diplomatines atstovybes galima prašyti tik nacionalinės vizos, kurios gavimo procedūra yra daug sudėtingesnė.

„Ellex Valiunas“ vadovas taip pat siūlo sudaryti galimybę Baltarusijos specialistų šeimos nariams atvykti lankstesnėmis sąlygomis.

„Visos šitos biurokratinės procedūros kelia mums sunkumus, nes mūsų kaimynai šitas procedūras turi istoriškai paprastesnes ir lengvesnes“, – 15min sakė R.Valiūnas.

„Nors mūsų valdžiai atrodo, kad atstumas nuo Minsko iki Vilniaus savaime yra labai svarbu, kur kas svarbiau tai, kad tas persikėlimas įvyktų kaip galima greičiau, sklandžiai ir mažiausiais kaštais“, – pridūrė jis.

Advokatas ir investuotojų atstovas taip pat paragino Lietuvos valdžią sprendimus priimti greičiau.

„Jeigu jie norės tą klausimą spręsti mėnesį, du ar tris, tai bus per vėlu. Iš principo tai reikia padaryti per savaitę ar dvi“, – tvirtino R.Valiūnas.

Priekaištus atmeta

Lietuvos bankas (LB) atmeta priekaištus, kad šalyje veikiančiuose bankuose atvykstantiesiems iš Baltarusijos neįmanoma atsidaryti sąskaitos.

Pasak LB Priežiūros tarnybos direktorės Jekaterinos Govinos, papildomi formalumai skirti norint laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.

„Mūsų žiniomis, reaguodami į sankcijų tam tikriems su Baltarusijos gyventojų represijomis susijusiems asmenims, bankai atidžiau pradėjo stebėti, ar jų klientai neturi jokių ryšių su į sankcijų sąrašus įtrauktais asmenimis“, – 15min persiųstame komentare sakė J.Govina.

Lietuvos banko nuotr./Jekaterina Govina

„Baltarusijos įmonės bei žmonės, kurie gali pagrįsti teisėtą ryšį su Lietuva (ekonominį, šeimos ir pan.) bei pateikia visą reikiamą informaciją, sąskaitas bankuose gali atidaryti ir, kaip rodo statistika, atsidaro“, – pridūrė ji.

Lietuvos banko turimais duomenimis, šiuo metu šalies bankuose sąskaitas yra atsidarę per 30 tūkst. baltarusių, dirbančių arba gyvenančių Lietuvoje, taip pat per tūkstantį įmonių, kurių bent vienas savininkas yra Baltarusijos gyventojas.

Vis dėlto J.Govina pripažįsta, kad sąskaitos atidarymas Lietuvos bankuose užsienio piliečiams ar įmonėms nėra lengvas procesas. Svarstomi įvairūs būdai jį palengvinti.

Pavyzdžiui, dar šių metų pradžioje į Lietuvos banką kreipusis nevyriausybinių organizacijų, veikiančių Baltarusijoje ir Rusijoje, atstovams, buvo inicijuotos konsultacijos su Lietuvos bankų asociacija, Užsienio reikalų ministerija bei Finansinių.

Buvo apsikeista nuomonėmis, kad galbūt viena iš vyriausybinių institucijų galėtų vesti patikimų nevyriausybinių subjektų sąrašą, kuris galėtų supaprastinti informacijos surinkimą bankams ir, atitinkamai, sąskaitos atidarymą.

„Panašių sprendimų galėtų būti ieškoma ir siekiant pritraukti Baltarusijos įmones, kurios svarstytų persikelti į Lietuvą. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad Lietuvoje mokėjimo sąskaitas atidaro ne tik bankai, bet taip ir kiti finansų rinkos dalyviai – mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos“, – tvirtino J.Govina.