„Šiandien matėme daug problemų su savarankiškai dirbančiaisiais asmenimis, kurie nepapuolė į nukentėjusių sąrašą, tačiau turėdami tiesiogines sąsajas su tais, kurie nukentėjo, negavo pajamų“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu sakė M.Navickienė.
Anot jos, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sutarė, kad savarankiškai dirbančių asmenų padėtis bus vertinama individualiai.
„Šiandien yra priimtas sprendimas, kad savarankiškai dirbantieji, kurių apyvarta krito, taip pat galės gauti paramą“, – kalbėjo ministrė.
„Jau rytoj turėsime informacijos apie tai, kur reikės kreiptis, kad būtų galima gauti papildomą paramą“, – pridūrė ji.
Nuo sausio valstybė moka 260 eurų tik tiems savarankiškai dirbantiesiems, kurių profesija pripažinta kaip patyrusi dėl pandemijos įvestų ūkinės veiklos ribojimų.
Tačiau dalis savarankiškai dirbančiųjų skundžiasi, kad nors jų veikla tiesiogiai nėra ribojama, finansinių sunkumų patiria jų užsakovai ar klientai, dėl ko per pandemiją mažėjo jų gautos pajamos.
Pirmadienį Vyriausybė pritarė dar vienai paramos savarankiškai dirbantiesiems schemai.
Pagal ją subsidijos tokiems žmonėms sieks 100 proc. 2019 metais sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio. Mažiausia paramos suma sieks 100 eurų, o subsidijos „lubos“ – beveik 22 tūkst. eurų. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis 15min tvirtino, kad didžioji dauguma išmokų turėtų sudaryti iki tūkstančio eurų.
Naują subsidiją galės gauti gyventojai, kurie individualiai ar su verslo liudijimu bus dirbę ne trumpiau kaip tris mėnesius per pastaruosius metus, o jų pajamos iš kitokios veiklos per metus neviršys 12 minimalių algų (7.284 Eur).
Dar vienas reikalavimas – subsidijos galės prašyti tie savarankiškai dirbantys, kurių pajamos praėjusiais metais neviršijo 36 MMA arba 16 tūkst. eurų „į rankas“ per metus.
Pagal šią schemą paramą gautų tie, kurių veikla įtraukta į dėl karantino paskelbimo ribojamų ūkinių veiklų sąrašą.
Padės per karantiną nukentėjusioms būsimoms mamoms
Ministrė taip pat pranešė, kad Seimo pavasario sesijoje bus teikiamos įstatymo pataisos, kurios leis užtikrinti, kad dėl karantino suvaržymų sumažėjusios būsimų mamų pajamos nenulemtų mažesnės motinystės išmokos.
Dabar motinystės išmoka sudaro 77,58 proc. nuo moters darbo užmokesčio „ant popieriaus“ vidurkio, kuris apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį.
„Jau pavasario sesijoje teiksime įstatymo projektą, kad mokestinis laikotarpis, pagal kurį skaičiuojamos išmokos, būtų imamas palankesnis, t. y. jeigu pajamos mažėjo per pandemiją, būtų skaičiuojamas laikotarpis iki pandemijos“, – sakė M.Navickienė.
Pasak jos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat peržiūrės nedarbo draudimo išmokų atnaujinimo galimybes.
„Dabar dėl bedarbio statuso antrojo nutraukimo asmuo netenka teisės gauti anksčiau paskirtą nedarbo socialinio draudimo išmoką“, – kalbėjo ministrė.
Visa tai ji vadino trumpalaikiais darbais, skirtais užtikrinti socialinę apsaugą per koronaviruso pandemiją.
Tačiau M.Navickienė žada ilgainiui priimti ir ilgalaikius sprendimus, kuriais tikisi struktūrinių reformų ir geresnės socialinių paslaugų kokybės.
Prezidentas ragina peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą
Prezidento G.Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta po susitikimo sakė, kad per pandemiją Lietuvoje ūgtelėjus nedarbo rodikliams, reikia peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą.
„Tai yra ta pirmoji pagalvė, kuri galėtų spręsti situaciją tų žmonių, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Pasak jo, šiuo metu tik 30 proc. darbo neturinčių žmonių gauna nedarbo išmoką ir tai yra „gerokai per mažas procentas“.
Anot S.Krėpštos, dėmesį reikėtų skirti jaunimo nedarbui, nes jis yra dvigubai didesnis nei bendrasis nedarbas. Pasak jo, tyrimai rodo, kad nuo pandemijos labiausiai nukentėjo būtent jaunimas.
Prezidento patarėjas taip pat sakė, kad pagalbos nuo pandemijos priemonėms pasiskirsčius po kelias institucijas, reikia įdiegti vieno langelio principą.
