Jau nuo praėjusio antradienio įmonės gali pradėti rinkti sąskaitas už asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktus testus, už kuriuos vėliau gaus valstybės kompensacijas.
Kreiptis į „Invegą“ dėl kompensacijų bus galima nuo kovo pabaigos, o pinigai bus mokami už testus, atliktus iki gegužės pabaigos.
Priemonei iš viso skirta 30 mln. eurų. Ją Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė siekdama tiek finansiškai padėti pandemijos pažeistoms įmonėms, tiek tyrimų gausa padėti užtikrinti greitesnį sugrįžimą į normalų gyvenimą.
Vis dėlto panašu, kad verslai neskuba testuoti darbuotojų.
„Įmonės kažkiek kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas, bet anšlago nėra“, – 15min sakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius.
Kol įmonės negali „Invegai“ teikti paraiškų dėl kompensavimo už testus, žurnalistinėmis priemonėmis gauti realių skaičių, kiek verslų naudosis tokia parama, neįmanoma. Sveikatos priežiūros įstaigos irgi nekomentuoja konkrečių naujų klientų skaičių.
Štai Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos vadovas Arturas Nastaravičius teigė girdėjęs apie konkrečias įmones, kurios pastaruoju metu sudaro sutartis dėl testavimo, bet ir jis negali atsakyti, „kiek globaliai tai vyksta“.
Kiti proceso stebėtojai patvirtina, kad vien dėl atsiradusios galimybės gauti kompensaciją įmonės darbuotojų testuoti neskuba.
Ribotas gavėjų sąrašas
„InMedica“ klinikos komercinių projektų vadybininkė Sandra Mizaraitė sako, kad sulaukė daug užklausų iš verslo dėl galimybės testuotis ir gauti kompensaciją, tačiau įmonės planų atsisako sužinojusios, kad negalės pretenduoti į paramą.
Kompensacijas galės gauti tik smulkios ir vidutinės bei oficialiai patyrusios ūkinės veiklos apribojimų įmonės.
Tuo tarpu testavimas paklausesnis tarp didelių bendrovių, kurios ir savo testuoja darbuotojus tam, kad nenutrauktų veiklos dėl COVID-19 protrūkių.
„Tas procesas vangus tikriausiai vien dėl to, kad kompensacijų gavėjų sąrašas yra apribotas“, – 15min sakė S.Mizaraitė.
Mažesnėms įmonėms tikriausiai taip pat neparanku tai, kad, nepaisant kompensacijos, testas galiausiai vis tiek kainuoja.
Valstybė pagal paramos priemonę kompensuos po 12 eurų tiek už greitąjį serologinį antikūnų, arba greitąjį SARS-CoV-2 antigeno testą. Tuo tarpu, pavyzdžiui, „InMedicoje“ antigeno kainuoja 21 eurą, o serologinis – 15 eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę sakė besitikinti, kad gydymo įstaigos pakonkuruos dėl kaip įmanoma geresnės testų kainos.
Jos atstovė spaudai Skaistė Barauskienė 15min ketvirtadienį teigė, kad ministerija reaguos į verslo aktyvumą taip, kad darbuotojų testavimo apimtis būtų galima padidinti.
Kol kas Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia stebinti situaciją, nes pati galimybė įmonėms rinkti sąskaitas už testus ir pateikti jas „Invegai“ įsigaliojo tik praėjusį antradienį.
„Testavimo priemonė dar ne taip seniai startavo. Stebėsime, žiūrėsime, kaip einasi“, – sakė S.Barauskienė.
Akmenį meta ir patiems darbuotojams
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas tvirtino neseniai bendravęs su keliomis savo organizacijos įmonėmis apie galimybes testuoti darbuotojus.
Pokalbis, deja, optimizmo nesuteikė.
„Jaučiu labai vangų procesą ir labai dėl to stebiuosi. Nors yra pakankama tiekėjų pasiūla, kurie netgi gali atvažiuoti iki įmonės, vadovai labai atsargiai vertina galimybes testuotis ir gauti tą kompensaciją“, – 15min sakė verslo atstovas.
Pasak jo, tam yra kelios priežastys. Pirmiausia – tai patys įmonių darbuotojai, į COVID-19 testus žiūrintys su nepasitikėjimu.
„Jeigu iš darbuotojų būtų tam tikras spaudimas, kodėl pas mus neorganizuojami testavimai, įmonių vadovai turėtų reaguoti“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Pasak jo, nenoras naudotis šia priemone rodo ir platesnę problemą, susijusią su valdžios taikomomis paramos priemonėmis. Vienoje vietoje rasti informaciją apie paramą verslui yra neįmanoma, įmonės paliktos savieigai, o kalbant konkrečiai apie testavimą, jos net negauna informacijos, kokiu periodiškumu ir tvarka jis turi vykdyti.
„Yra moralizuojančių, kad jeigu esame atsakingi, patys turime viską žinoti. Atsiprašau, bet nedidelės įmonės rajonuose negali ir neturi žinoti visko. Reikia žinoti, kur kas padėta ir kur ieškoti informacijos. Pastaruoju metu labai daug apie tai kalbame, bet vieno langelio principo taip ir neturime“, – sakė D.Arlauskas.
„Šituose dalykuose aš tikrai turiu pakankamą patirtį, bet norėdamas surinkti informaciją ir pats turiu lakstyti po skirtingus tinklalapius, kur kartais ta pati informacija yra skirtingai pateikiama“, – pridūrė jis.
D.Arlauskas sakė, kad tikėtina, jog kompensavimu mechanizmu daugiausiai pasinaudos tos įmonės, kurios ir be kompensacijų testavo darbuotojus.
Gąsdina neaiški perspektyva
Seimo Ekonomikos komiteto narys „valstietis“ Lukas Savickas sako, kad situacija rodo paprastą dalyką – kompensacija už darbuotojų testavimą yra nereikalinga.
Pasak jo, iš politikų diskusijų su verslininkais pastaruoju metu tampa aišku, kad labiausiai jiems reikia specifinių priemonių, skirtų atliepti konkrečių sektorių poreikiams.
„Priemonės ir lėšos turi atitikti ir paklausą, ir realų poveikį“, – 15min teigė parlamentaras.
Vyriausybės vicekancleriu ankstesnėje kadencijoje dirbęs L.Savickas sakė, kad tuo metu palaikė tamprų ryšį su verslo organizacijomis ir koregavo paramos priemones pagal jų poreikius.
Taip pat, anot jo, problemų kelia decentralizuotas paramos projektų planavimas.
„Anksčiau tame labai aktyvų vaidmenį užėmė Vyriausybės kanceliarija, kuri suvienydavo tas pastangas. Dabar tas vaidmuo yra išnykęs ir nudeleguotas į skirtingas ministerijas“, – kalbėjo politikas.
Jis taip pat sakė, kad kompensacijų už testavimą priemonė sumodeliuota taip, kad į ją gali pretenduoti veiklą atnaujinantys pastaruoju metu buvę uždaryti verslai.
Vis dėlto jiems trumpuoju laikotarpiu leisti savo pačių pinigus už testus gali atrodyti nepatrauklu, nes jų veikimo perspektyvos pandemijos akivaizdoje yra neaiškios.
„Vyriausybė turi brėžti aiškią atsidarymo perspektyvą. Kai finansinė parama už testavimą nėra suteikta iš anksto, įmonėms sunku grąžinti darbuotojus į darbo vietas ir juos testuoti, kai nežinai, ar galėsi normaliai tęsti veiklą“, – tvirtino L.Savickas.
