Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą energetikos kainos praėjusiais metais staigiai šovė į viršų, o iki nematytų aukštumų išbrangusios dujos ir elektra į neviltį varė daugelį Lietuvos verslų.
Nenuostabu, kad vasarą ir ankstyvą rudenį daug diskutuota, kad dėl didelių energetikos kainų kenčiantiems verslams ir gyventojams valdžia turėtų ištiesti pagalbos ranką. Galiausiai Vyriausybė pristatė pagalbos paketą verslui ir gyventojams.
Tačiau iš mokesčių mokėtojų kišenės šimtatūkstantinėmis subsidijomis pernai paremtos ne tik ties išgyvenimo riba atsidūrusios įmonės. 15min prašymu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktuose subsidiją gavusių įmonių sąrašuose galima rasti ir didžiausius pelnus Lietuvoje uždirbančias bendroves.
Be to, šimtus tūkstančių eurų dovanų iš biudžeto gavo ir milijoninę žalą Lietuvai padariusios kompanijos.
Svarbiausias kriterijus – ar priklauso nukentėjusiam sektoriui
Viena praėjusiais metais Vyriausybės patvirtinto Pagalbos verslui paketo priemonių buvo „Subsidijos įmonėms, veikiančioms itin paveiktuose sektoriuose“.
30 milijonų eurų, kurie buvo skirti negrąžinamoms išmokoms iš valstybės, turėjo padėti verslams atlaikyti staigų išlaidų padidėjimą dėl energetikos kainų šoko.
Tačiau tai, kiek konkreti įmonė nukentėjo nuo kainų šoko, nebuvo vertinta. Norint gauti išmoką svarbiausias kriterijus buvo – ar įmonė įtraukta į itin paveiktų sektorių sąrašą. Pastarasis buvo parengtas pagal laikinąjį Europos Komisijos karo komunikatą, kuris praplėstas sustambinus sektorius.
Panašus sprendimas, kai į paramą galėjo pretenduoti visos įmonės, priklausančios nukentėjusiems sektoriams, buvo priimtas ir per koronaviruso pandemiją, argumentuojant, kad tokiu būdu parama verslą pasieks greičiau.
Visgi tai reiškė, kad į paramą, kuri, pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, „buvo skirta padėti daug dujų ir elektros naudojančioms įmonėms lengviau išgyventi artėjančią žiemą“, galėjo pretenduoti ne tik nenukentėjusios, bet ir didžiulius pelnus uždirbančios įmonės.
Kaip matyti 15min prašymu VMI pateiktuose sąrašuose, didžiausią skirtą sumą – 390 940 eurų – gavo dešimt bendrovių.
O tarp šią sumą gavusiųjų atsiduria ir pelningiausia bei vertingiausia Lietuvos įmonė – „Thermo Fisher Scientific Baltics“.
2021 metais įmonė uždirbo net 618 mln. eurų grynojo pelno. 2022 metų pelno „Thermo Fisher Scientific Baltics“ dar neskelbia, tačiau kad jis bus dar įspūdingesnis, leidžia numanyti VMI duomenys apie didžiausius mokesčių mokėtojus.
„Thermo Fisher Scientific Baltics“ pernai buvo daugiausia pelno mokesčio sumokėjusi įmonė Lietuvoje – 202,5 mln. eurų, o 2021 metais ši suma siekė 133,4 mln. eurų.
„Gautos subsidijos dydis priklausė nuo įmonės deklaruotų gyventojų pajamų ir pelno mokesčių už 2021 m“, – 15min komentavo VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė.
„Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovai 15min teigė, kad kaip ir daugumai Europoje veikiančių gamybos įmonių, pastaraisiais metais ženkliai išaugusios energijos sąnaudos turėjo įtakos ir bendrovei.
„2022 m. gavome Ekonomikos ir inovacijų ministerijos subsidiją, kaip gamybos sektoriaus įmonė. Gautą subsidiją panaudojome įgyvendindami energijos taupymo iniciatyvas, taip pat kartu investavome į atsinaujinančios energijos projektus mūsų Vilniaus padalinyje“, – komentavo įmonė, paklausta, kodėl jai buvo reikalinga parama iš valstybės ir kam ji buvo panaudota.
Paramą gavo ir daugiau pelningai dirbančių įmonių
Iš valstybės biudžeto paramą gavo ir tarp Lietuvos pelningiausių įmonių atsidurianti PET žaliavos gamintoja „Neo Group“, gavusi 304 tūkst. eurų subsidiją. 2021 metais įmonė uždirbo 40 mln. eurų pelno ir sumokėjo milijoną eurų pelno mokesčio. 2022 metais „Neo Group“, tikėtina, uždirbo dar daugiau, nes sumokėjo 3 mln. eurų pelno mokesčio.
„Neo Group“ personalo ir komunikacijos direktorė Rūta Žilienė 15min komentavo, kad parama leido iš dalies kompensuoti padidėjusias išlaidas energetikai, nes energetinių išteklių kainų didėjimas 2022 metų antrą pusmetį turėjo didžiausią įtaką bendrovės veiklos rezultatams.
„NEO GROUP yra stambus elektros energijos, dujų ir biokuro vartotojas. Dėl kylančių energetinių išteklių kainų mūsų sąnaudos energetiniams ištekliams 2022 metais, lyginant su 2021 metais, išaugo beveik dvigubai. Beje, panašios pagalbos verslui priemonės buvo taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse“, – komentavo R.Žilienė.
Didžiausias, beveik 391 tūkst. eurų subsidijas iš valstybės biudžeto taip pat gavo ir daugiau įmonių, patenkančių į daugiausiai pelno mokesčio sumokėjusių, todėl, tikėtina, ir pelningiausių įmonių sąrašus: plastiko tarai skirtas PET granules gaminanti „Orion Global pet“ (2022 metais sumokėjo 1,5 mln. eurų), banguotus pluoštinio cemento lakštus gaminanti „Eternit Baltic“ (1,4 mln. eurų pelno mokesčio), medienos ir biomasės sprendimus kurianti „Stora Enso Lietuva“ (2,5 mln. eurų pelno mokesčio), „NMF Porolon“ (916 tūkst. eurų).
VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė 15min informavo, kad paraiškas šiai paramai pateikė 1,4 tūkst. įmonių, o patvirtinta buvo 1283 paraiškos.
Pasak R.Giedrienės, VMI daugiau nei 2 tūkst. įmonių, kurių pagrindinė ekonominė veikla buvo įtraukta į itin paveiktų sektorių sąrašą bei atitiko dalį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos apraše nustatytų kriterijų, pernai lapkritį išsiuntė Mano VMI kvietimus teikti paraišką subsidijai gauti. Tik sulaukusios kvietimo įmonės galėjo kreiptis dėl subsidijos ir tai padaryti turėjo iki 2022 m. lapkričio 22 d.
Ministerija: „Derinimas būtų užtrukęs kelis mėnesius“
15min pasiteiravo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, ar paramą derėjo skirti pelningiausioms šalies bendrovėms ir ar nereikėjo griežtesnės atrankos.
Ministerijos atstovai 15min teigė, kad jei būtų numatyta daug papildomų kriterijų, derinimas su Europos Komisija būtų užtrukęs kelis mėnesius, o pagalba verslui – pavėluota. Tuo tarpu šia subsidijų priemone siekta operatyviai sureaguoti į susidariusią situaciją ir kuo greičiau padėti nuo energetikos krizės nukentėjusioms įmonėms, kad daug dujų ir elektros naudojančios įmonės galėtų lengviau išgyventi žiemą.
„Sudarant tinkamų pareiškėjų sąrašą buvo įvertinta, ar įmonėms nėra taikomos bet kokios prekybinės, ekonominės ar finansinės sankcijos, embargas ar kitos ribojančios priemonės. Įmonių reputacijos rodiklis buvo vertinamas pagal nutrauktus komercinius santykius su Rusija ir Baltarusija“, – rašoma komentare.
„Kadangi subsidijos dydis buvo susietas su įmonės mokamais mokesčiais, todėl natūraliai didesnes subsidijas gavo tos įmonės, kurių veiklos apimtis yra didesnė, o visi priklausantys mokesčiai – teisingai apskaičiuoti ir deklaruoti“, – pridūrė ministerija.
Ekspertas: parama ištaškyta dideliems žaidėjams
Tuo tarpu ekspertai kritikuoja be didesnės atrankos visiems dalintą paramą.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas 15min komentavo, kad paramą energijos kainoms amortizuoti pasiėmė tos įmonės, kurios galėjo, nes Vyriausybė paramą verslui dalijo horizontaliai, neatsižvelgdama į tai, ar įmonė nukentėjo. O dalis nukentėjusių bendrovių, S.Besagirsko teigimu, paramos negavo.
„Energijos kainos pakilo, bet didžiąja dalimi paramą gavo ne tie, kurie nukentėjo – ji ištaškyta dideliems žaidėjams, kurie pelningi“, – mano asociacijos vadovas.
Jis priduria, kad tokiu pačiu principu dalinta ir daugiau paramos priemonių – pavyzdžiui, nuo Kinijos sankcijų nukentėjusiems verslams.
„Teoriškai turėjo būti saugiklių, nes jei tik pagal sektorių skiria paramą, tai natūralu, kad yra ir smulkaus, ir didelio verslo, o didelis gerokai pelningesnis. Kita vertus, jei valstybė administruotų kiekvieną situaciją, turėtų sau užsidėti biurokratinę naštą ir dalis pinigų, skirtų įmonėms, nukeliautų biurokratams išlaikyti“ , – svarsto S.Besagirskas.
Energijos kainos pakilo, bet didžiąja dalimi paramą gavo ne tie, kurie nukentėjo – ji ištaškyta dideliems žaidėjams, kurie pelningi.
Todėl jis mano, kad labai konkretiems dalykams skirtos paramos yra netikslingos ir verčiau būtų supaprastinti mokesčių sistemą.
„Aš atsisakyčiau praktikos dalinti pinigus, nes patenka ne ten, kur reikia. Daug įmonių, kurioms tikrai reikia, negauna, o dažniausiai gauna tos, kurios ir taip pelningos. Jei pažiūrėtume, koks procentas gavo nuo visų įmonių, tai niekiniai skaičiai, klausimas, ar kam padėjo – labiausiai padėjo pelnus pasididinti. Galvočiau apie tvarius dalykus – geriau mažinti darbo jėgos apmokestinimą“ , – siūlo S.Besagirskas.
Rinkodaros strategas Linas Šimonis15min teigė, kad Skandinavijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje buvo ne vienas pavyzdys, kai pelningos įmonės neimdavo valstybės paramos. Eksperto teigimu, tai labai priklauso nuo visuomenės moralinių nuostatų, nes paramos skirstymo aprašuose nėra punkto, kad įmonė negali būti pelninga.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus mano, kad įmonės pelningumas yra jos tinkamo veiklos organizavimo rezultatas, todėl pelningoms įmonėms neduoti kompensacijos būtų klaida.
Parama – milijoninę žalą Lietuvai padariusiai bendrovei
Beje, parama skirta ir prieštaringos reputacijos įmonių grupei „Grigeo“ , kurios kartono gamykla „Grigeo Klaipėda“ galimai ilgus metus teršė nevalytomis nuotekomis Kuršių marias.
Iš viso trys „Grigeo“ grupei priklausančios įmonės gavo 742,5 tūkst. eurų subsidijų pagal minėtą priemonę. Iš šios sumos 288,5 tūkst. eurų atiteko „Grigeo Klaipėda“, kuri kaltinama Lietuvai padariusi milijoninę žalą. Tiesa, įmonė dėl pabrangusių energetinių išteklių pernai buvo laikinai sustabdžiusi gamybą.
Šiaulių apygardos teismas šiuo metu nagrinėja „Grigeo Klaipėda“ baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos – įmonei pateiktas daugiau kaip 48 mln. eurų civilinis ieškinys dėl aplinkai padarytos žalos, į Kuršių marias neteisėtai ir sistemingai leidžiant nevalytas nuotekas.
Žinia apie „Grigeo Klaipėda“ gautą paramą A.Bartkų nustebino. „Aš amo netekau“, – pripažino ekspertas.
Jo nuomone, skirstant paramą turi egzistuoti kriterijus, kad verslas būtų nepriekaištingos reputacijos, o nusižengusios bendrovės tam tikrą laiko tarpą neturėtų gauti jokios valstybės paramos.
„Negalime siūlyti paramos tokiai įmonei – aplinkosauga yra viena svarbiausių problemų. Paramos suteikimas tokiai įmonei, kuri įkliuvo su dideliais nusižengimais aplinkos apsaugai, yra aplinkosauginių idėjų diskreditavimas. Pasakymas, kad teršk kaip nori, toli siekiančių sankcijų nebus. Reputacija turi būti esminė charakteristika“, – mano A.Bartkus.
Kas galėjo pretenduoti
Į subsidiją „Subsidijos įmonėms, veikiančioms itin paveiktuose sektoriuose“ galėjo pretenduoti įmonės, dirbančios šiuose sektoriuose: metalo rūdų kasybos; tekstilės gaminių gamyba; drabužių siuvimas (gamyba); medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba; popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba; tepalų ir kitų alyvų gamyba; parafino ir techninio vazelino gamyba; chemikalų ir chemijos produktų gamyba; kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba; pagrindinių metalų gamyba.
Kiti kriterijai, norint gauti šią subsidiją: būti deklaravus gyventojų pajamų (GPM) ir (ar) pelno mokesčius už 2021 m., neturėti prekybinių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos verslu, nebūti pradėjus bankroto procedūros.
Numatytas galimos skirti subsidijos dydis paraiškas pateikusioms įmonėms buvo 30 proc. nuo GPM ar pelno, o didžiausia galima subsidija – pusė milijono eurų. Tiesa, apraše buvo numatyta, kad jei norinčių bus daug, išmoka gali būti sumažinta, tad taip ir buvo padaryta.
