Tokį siūlymą pateikusi Vyriausybė siekia išsaugoti tokius žmones darbo rinkoje, išaugus jų atleidimų skaičiui per koronaviruso krizę.
Seimas projekto svarstymo stadijoje pritarė, kad vyresnių nei 60 metų asmenų subsidija darbo užmokesčiui darbdavio pasirinkimu galėtų sudaryti 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 607 eurus siekianti minimali alga, arba 70 proc. lėšų, bet ne daugiau nei pusantro „minimumo“.
Tokius siūlymus Vyriausybė pateikė reaguodama į tai, kad per karantiną vyresni nei 60 metų žmonės yra vieni sparčiausiai krentančių iš darbo rinkos. Personalo atrankos specialistai teigia, kad šie asmenys darbo rinkoje dar iki krizės darbdaviams buvo viena nepatraukliausių darbuotojų grupių.
Konservatorius Jurgis Razma Seime sakė, kad pasiūlymas dėl subsidijų yra „maža dalelė“ sprendžiant vyresnių žmonių užimtumo problemas, ypač kai Vyriausybė išskyrė juos naujoje kovos su koronavirusu strategijoje kaip asmenis, kuriems bus reikalingas labiau ribojantis gyvenimo ir darbo režimas
„Abejoju, ar tai bus tokia rimta paskata, kad mes sugebėtume apsaugoti darbo vietas tiems vyresniems žmonėms, nors, manau, tokį tikslą turime visi. Aišku, kad ir menkas tai pažadas, bet reikia balsuoti bent už tai“, –sakė J. Razma.
Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad šimtaprocentinės subsidijos vyresnių žmonių darbo vietoms padarys šiems asmenims meškos paslaugą, nes jie galės būti varomi į prastovas specialiai, o atleidžiami valstybei nustojus mokėti minėtas išmokas.
„Gerais ketinimais kelias į pragarą grįstas“, – pareiškė politikas.
Tuo metu „valstietis“ Tomas Tomilinas ragino pritarti projektui.
„Mes esame jiems (vyresniems žmonėms – 15min) skolingi už tai, kad kažkada priėmėme gan skubotą sprendimą didinti pensinį amžių, o gyventojų trukmė Lietuvoje neaugo taip, kaip Europoje ir kaip norėtųsi“, – tvirtino parlamentaras.
Dabar vyresniųjų atžvilgiu taikoma įprasta tvarka – darbdavys gali gauti 70 arba 90 proc. siekiančią subsidiją, padengiančią dalį darbuotojo darbo užmokesčio per jam paskelbtą prastovą.
Kitos naujovės
Seimas po svarstymo taip pat priėmė siūlymą sudaryti galimybę darbdaviui gauti subsidiją darbo užmokesčiui ne tik karantino laikotarpiui, bet ir jam pasibaigus, kol galioja ekstremali situacija.
Taip pat pritarta idėjai atsisakyti reikalavimo, kad prastovos subsidijuojamos tik įsitikinus, kad darbdavys išlaikė ne mažiau kaip pusę darbo vietų ne trumpiau kaip tris mėnesius.
Svarstomos pataisos taip pat numato, kad laikiną darbo paieškos išmoką gyventojai gautų iškart tapę bedarbiais, o ne tada, kai baigiasi terminas gauti išeitines išmokas iš darbdavio. Tas pats būtų taikoma, kai žmogus kreipiasi dėl įprastos nedarbo išmokos.
Dabar būna atvejų, kai darbdaviai įsipareigoja mokėti išeitines išmokas, bet įmonėms neišgalint jos neišmokamos iškart.
Taip pat siūloma, kad darbo paieškos išmoka būtų mokama visais atvejais pilna, nesvarbu, ar žmogus gauna pensijas, rentas, kompensacijas ar kokias kitas išmokas. Visus veiksmus, susijusius su darbo paieškos išmokos mokėjimu, atliktų Užimtumo tarnyba.
Be to, Vyriausybės pateiktais įstatymų projektais siūloma spręsti situacijas, kai seneliai negali gauti išmokos prižiūrint vaikus, pavyzdžiui, dėl to, kad kitas iš tėvų neprižiūri vaiko, nežinoma, kur jis yra.
