Gruodį ministrų kabinetas svarstys, ką daryti net su 40-čia valstybės įmonių: 2 siūloma likviduoti, net 25 – privatizuoti, o 13 palikti valstybės rankose. Permainos laukia didžiausių Lietuvos valstybinio ūkio bendrovių – „Lietuvos geležinkelių“, „Lietuvos pašto, „Klaipėdos naftos“, „Litexpo“ ir kitų.
Gruodžio mėnesį ant ministrų kabineto stalo guls Ūkio ministerijos darbo grupės pasiūlymas, kaip toliau valdyti 40 Lietuvos valstybinių įmonių. Jeigu Vyriausybė pritars dokumentui, didelės dalies įmonių lauks permainos – net 25 jų ketinama privatizuoti.
15min atsivertė darbo grupės pasiūlymą. Ekspertai yra paruošę įvairių permainų didžiausioms šalies ūkio bendrovėms.
„Lietuvos energijos“ valdymą siūloma palikti valstybei, tačiau trečdalį akcijų ketinama parduoti. Negana to, siūloma parduoti „Elektroninių mokėjimų agentūrą“, kuri teikia mokėjimų paslaugas prekės ženklui „Mano gilė“. Per „Mano gilę“, kuri priklauso „Verslo aptarnavimo centrui“ gyventojai gali atsiskaityti už komunalines paslaugas, ji buvo kurta kaip konkurentas, alternatyva tokioms mokėjimo už komunalines paslaugas įmonėms kaip „Viena sąskaita“. Be to, tai yra ESO bei „Lietuvos dujų tiekimo“ klientų savitarnos svetainė, kurioje jie gauna daugybę su elektra ir dujomis susijusių paslaugų. Ūkio ministerijos specialistai mano, kad „Mano gilę“ reikėtų atiduoti į privačias rankas.
Darbo grupė siūlo parduoti trečdalį „Klaipėdos naftos“ akcijų, taip pat trečdalį „Lietuvos geležinkelių“ akcijų. Be to, ekspertai mano, kad vertėtų atsisakyti kai kurių dukterinių „Lietuvos geležinkelių“ įmonių, pavyzdžiui, „Gelsaugos“, „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ ir kitų.
Be to, siūloma atskirti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, krovinių vežimo geležinkelių transportu ir keleivių vežimo paslaugas. „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo paslaugas siūloma apskritai atiduoti į privačias rankas.
Panašiai reformuoti ekspertai siūlo ir valstybės valdomą „Lietuvos paštą“. Siūloma parduoti trečdalį įmonės akcijų, visiškai privatizuoti pašto komercines veiklas, parduoti dukterinę „Baltic Post“ bendrovę. Kas yra įmonės komercinės veiklos, ir ką reikėtų privatizuoti, dokumente konkrečiai nėra išskiriama.
Ekspertų manymu, reikėtų visiškai privatizuoti Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“, kurio akcininke šiuo metu yra ir Lietuva, mat bendrovė neturi specialiųjų įsipareigojimų ir jos veikla yra komercinė.
„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo paslaugas siūloma apskritai atiduoti į privačias rankas.
Negana to, siūloma į privačias rankas atiduoti ir „Lietuvos monetų“ kalyklą, kuri šiuo metu yra Lietuvos banko priežiūroje. Siūloma privatizuoti ir aibę kitų įmonių: „Geotermą“, „Giraitės ginkluotės gamyklą“, jau pardavinėjamus poilsio namus „Baltija“, „Universiteto vaistinę“, Lietuvos veislininkystę“, „Kiaulių veislininkystę“ ir kt.
Ūkio ministras neskuba pritarti
Neseniai ūkio ministru paskirtas Virginijus Sinkevičius kol kas pakankamai skeptiškai atsiliepia apie Vyriausybei jau pateiktus siūlymus, kaip reikėtų pertvarkyti valstybės ūkį.
„Išvados yra labiau rekomendacinės, ir aš norėčiau labiau pasižiūrėti, kaip jos buvo sudėliotos, koks yra tas kelias, ar yra numatytas status pertvarkymas ir panašiai. Nenorėčiau skubėti sutikti su tuo, kas ten yra rekomenduojama. Norėčiau išlikti atsargus ir norėčiau, kad nekalbėtume apie kažkokius procesus, kurie įvyks negreitai“, – 15min sakė ūkio ministras.
Paklaustas, ar išvadas Ūkio ministerija teiks Vyriausybei, ir kada jos bus svarstomos, V.Sinkevičius paaiškino: „Jos jau yra pateiktos Vyriausybei, ir dabar yra Vyriausybės reikalas, ar įtraukti į kokį nors posėdį.“
Pasak ministro, kol kas yra anksti kalbėti apie dideles įmonių pertvarkas, tarkime, listingavimą biržoje.
„Kalbant apie dabar jau listinguojamas įmones, tai yra vienos skaidriausių, vienos geriausiai dirbančių įmonių. Tačiau nepamirškime, kokį ilgą kelią jos nuėjo iki to, kai buvo pradėtos listinguoti. Jos buvo sutvarkytos ir paruoštos linstingavimui, jos jau buvo patrauklios rinkai. Tačiau dabar kalbame apie tokias įmones, kurios dar nėra paruoštos tokiam žingsniui. Išėjimas į rinką yra labai rimtas žingsnis. Tai yra paskutinis žingsnis diskusijoje, apie tai kalbėti yra dar labai labai anksti“, – aiškino V.Sinkevičius.
Pirmiausia, pasak jo, galima pradėti diskutuoti apie įmonių statuso pakeitimą – valstybės įmones paversti akcinėmis bendrovėmis.
„Sutikčiau, kad jų statusas keistųsi greičiausiai į akcines bendroves. Statusas valstybės įmonė užkrauna neproporcingai didelę administracinę naštą toms įmonėms, pats vadovas yra kitoks, daug labiau suvaržytas nei akcinės bendrovės, tarkime, Lietuvos pašto vadovas. Tuomet jau galėtume kalbėti apie dividendų politiką“, – aiškino ministras.
Susisiekimo ministras: nereikia skaldyti tik dėl skaldymo
Į 15min publikaciją pirmadienio rytą sureagavo ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Pasak jo, toks planas Vyriausybėje neturi palaikymo.
„Šiandien ir vėl pasigirdo kalbos apie valstybės įmonių draskymą. Iškart matosi, kad tai yra seno plano nuotrupos, kurios Vyriausybėje ir anksčiau neturėjo palaikymo. Skaldyti valstybines įmones tik dėl skaldymo, nesprendžiant strateginių valstybės tikslų, gali tarnauti tik kažkienio asmeniniams siauriems interesams.
Susisiekimo sektorius generuoja daugiau nei 10 proc. BVP, todėl turime būti ypač išmintingi ir atsargūs. Yra ir kitų būdų valstybei ieškoti sprendimų dėl efektyvesnės įmonių struktūros, kuri leistų užtikrinti sąžiningas rinkos sąlygas ir valstybės interesus“, – savo feisbuko paskyroje rašo R.Masiulis.
