Kaip teigia agentūros atstovai, šios paskolos ir subsidijos yra suteikiamos viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų surinkimo tvarkytojams. Lėšos turi būti skirtos geriamojo vandens ir nuotekų tinklų plėtrai bei nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijai finansuoti. Ilgalaikis tikslas steigiant Vandentvarkos fondą – ilgalaikio, tvaraus vandentvarkos tinklų plėtros ir rekonstrukcijos finansavimo šaltinio sukūrimas, kurio lėšomis vandentvarkos įmonės galėtų plėtoti vandentvarkos projektus.
Skolinasi įvairios apimties projektams
Kiek vandens tiekėjams aktualios šios paskolos, 15min komentavo Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos, vienijančios per 100 vandens tiekimo bendrovių Lietuvos didžiuosiuose miestuose ir rajonų centruose, prezidentas Bronius Miežutavičius.
Pasak pašnekovo, Vandentvarkos fondą asociacijos nariai vertina kaip dar vieną naują galimybę, tačiau kiek ji bus paklausi ilgalaikėje perspektyvoje, išaiškės ateityje, mat paraiškų teikimas paskoloms gauti tik startavo. B.Miežutavičiaus duomenimis, į paskolas pretendavo ir šiuo metu sutarčių pasirašymo laukia vandens tiekėjai iš pačių įvairiausių Lietuvos miestų ir regionų – Vilniaus, Radviliškio, Kuršėnų, Šilutės, Kaišiadorių, Kuršėnų, Pabradės, Nemėžio. Projektai, kuriems įgyvendinti prašoma lėšų, pasak asociacijos vadovo, yra labai įvairūs ir savo apimtimi, ir sudėtingumu.
B.Miežutavičius neslepia, jog naująją skolinimosi galimybę vertina gana santūriai, mat vandentvarkos tinklų ir nuotekų sistemų atnaujinimui reikėtų daugiau lėšų, nei fondas šiuo metu gali pasiūlyti. „Šio naujojo instrumento teikiamų paskolų sumos nėra didelės, o paraiškų ruošimas reikalauja didelio skrupulingumo, tačiau, žinoma, tai geriau negu nieko“ – konstatuoja B.Miežutavičius ir priduria pernelyg dideliu entuziazmu netrykštantis dar ir dėl to, jog jam gerai žinoma bendra Lietuvos vantentiekos ir nuotekų tinklų situacija.
Vertina kaip pradžią „investicijų poreikio upėje“
Anot jo, didžioji bėda ta, jog vandentiekos ir nuotekų infrastruktūra gerai veikia ir kokybiškai administruojama miestuose ir rajonų centruose, tačiau kaimuose padėtis tebėra apverktina. „Bendrai vertinant, projektams kaimuose reikėtų apie 1 mlrd. eurų, tai įspūdinga suma, palyginus su tuo, kas galėtų atkeliauti per Vandentvarkos fondą. Jei dėmesio tam neskirs valstybė, Aplinkos ministerija, išlaidos guls ant gyventojų pečių“, – sako B.Miežutavičius.
Kai mes kalbame apie vandentieką, apie nuotekų tvarkymą, kartu mes kalbame ir apie socialinę atskirtį.
Pašnekovo teigimu, tinkamai sutvarkytas vandentvarkos ūkis ir nuotekų sistemos veikia šalies didžiuosiuose miestuose ir rajonų centruose, nes čia buvo paveldėti dar senais laikais sukurti tinklai, kurie kloti laikantis reikalavimų. Profesionaliai prižiūrint, šie tinklai funkcionuoja ir dabar. O štai kaimiškose vietovėse vandentiekos ir nuotekų surinkimo infrastruktūra prieš kelis dešimtmečius kurta stichiškai, be jokio reglamentavimo, tai ir lemia daugybę problemų šiandien. „Kai mes kalbame apie vandentieką, apie nuotekų tvarkymą, kartu mes kalbame ir apie socialinę atskirtį. Juk jokia paslaptis, jog yra mažesnių miestų, daugybė miestelių ir kaimiškų vietovių, kuriuose vandens kokybė nėra gera, darant tyrimus randama boro, kitų medžiagų pėdsakų, nuotekų tvarkymo situacija dar liūdnesnė. Vien šiuo metu yra apie 2000 kaimų, kuriems reikia ypatingo dėmesio, ten tinklai remontuojami iš apyvartinių lėšų, o tai didelė socialinė neteisybė. Tad nors naujasis mechanizmas – Vandentvarkos fondo paskolos – yra gera ir reikalinga iniciatyva, tačiau tenka konstatuoti, jog lėšų kiekis yra nepakankamas, palyginus su poreikiais“, – tvirtina Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas.
Šilutiškiai skolinasi nuotekų sistemos plėtrai
Viena iš bendrovių, teikusių paraišką paskolai ir grąžinamajai subsidijai gauti vos tik paskelbus kvietimą, buvo UAB „Šilutės vandenys“. Kaip pasakojo šios bendrovės direktorius Alfredas Markvaldas, visos iki šiol egzistavusios programos UAB „Šilutės vandenų“ buvo ar yra vykdytos, tad susidomėta ir naująja galimybe – paskola iš Vandentvarkos fondo, kuri dar yra suderinta ir su gražinamąja subsidija. Pašnekovas pasakoja, jog paraišką finansavimui gauti parengė konkurso būdu atrinkta įmonė, nes šis darbas reikalavo atidumo, derinimų su savivaldybe bei Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba. Besibaigiant metams įmonė ruošiasi paskolos sutarties pasirašymui su VIPA, nes jau sulaukė žinių, jog tiek paskola, tiek grąžinamoji subsidija yra suteiktos.
Skirtas finansavimas – 442 284 eurų, iš kurių: paskola – 221 142 eurų, grąžinamoji subsidija – 221 142 eurai, o šios lėšos šilutiškiams leis įgyvendinti projektą, kuriuo prie esamų nuotekų tinklų bus pajungti 139 individualūs būstai, kuriuose gyvena 292 žmonės. „Manome, jog sutartį pasirašysime jau 2020-aisiais, o tuomet per 24 mėnesius nuo pasirašymo datos mūsų bendrovė yra įsipareigojusi įgyvendinti visus suplanuotus darbus. Žinoma, daugeliui jų palankesnis šiltasis sezonas, tačiau viską planuojame taip, kas spėtume, belieka sulaukti lėšų“, – teigė pašnekovas, o paprašytas įvertinti būsimą projektą palyginus su iki tol vykdytais, konstatavęs, jog jis bus vidutinis – ir pagal sudėtingumą, ir pagal suplanuotų darbų apimtį.
Finansavimas plečiamas
VIPA atstovai primena, kad visi Lietuvoje esantys geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų surinkimo tvarkytojai, ketinantys plėsti geriamojo vandens tinklų ar nuotekų surinkimo tinklus, ir toliau kviečiami teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms iš Vandentvarkos fondo gauti.
Būtina paminėti, kad paskolos nuotekų surinkimo tinklų plėtrai yra derinamos su grąžinamosios subsidijos priemone Nr. 05.3.2-VIPA-T-024 „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra“, kuriai skirta ne mažiau kaip 22,55 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų. Tuo metu nuotekų surinkimo rekonstrukcijos projektai finansuojami tik paskolos lėšomis, t.y. tokiems projektams grąžinamoji subsidija nėra skiriama. Be to, VIPA, atsižvelgdama į vandentvarkos įmonių ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos išreikštą poreikį didesniam finansavimui gauti, sudaro papildomo finansavimo galimybes, t.y. teikia paskolas iš nuosavo kapitalo projektų įgyvendinimui, kai projekto išlaidos viršija Vandentvarkos fondo ir grąžinamosios subsidijos finansavimo sąlygose nustatytus maksimalius tinkamų finansuoti išlaidų dydžius. Norint gauti tokį finansavimą tereikia VIPA pateikti atskirą paraišką, nurodant papildomo finansavimo poreikį.
Su visa informacija apie VIPA teikiamas finansavimo galimybes bei reikalavimus pareiškėjams, norintiems plėsti geriamojo vandens tinklų arba nuotekų surinkimo tinklus ar rekonstruoti nuotekų surinkimo tinklus, galite susipažinti VIPA tinklapyje www.vipa.lt
