Naujasis „Vilniaus vandenų“ vadovas Aidas Ignatavičius gali įsigyti daug priešų. Giminaičiais, lyg maurais, apaugusioje sostinės bendrovėje buvo savotiškas supratimas, kas yra verslas. A.Ignatavičius, kalbėdamas su 15min, neslėpė, kad pradėjus vadovauti savivaldybės įmonėje jį nustebino ne vienas „atradimas“.
– Kas labiausiai šokiravo ar nustebino, atėjus dirbti į „Vilniaus vandenis“, kurie ne kartą buvo minėti įvairiuose korupcijos skandaluose?
– Reikia pripažinti, kad efektyvumo, orientacijos į klientą šioje savivaldybės įmonėje nebuvo daug. Gerai prisimenu 2003 metus, dar kai dirbau banke, atvažiavo žmonės iš „Estijos energijos“, ir pabendravęs su jais aš supratau, kad valstybinėse įmonėse taip pat galima puikiai tvarkytis. Neseniai buvau susitikęs su „Talino vandenų“ vadovais. Nuo jų mes esame atsilikę per dešimtmetį, jei ne daugiau, kalbant apie efektyvumą.
Visada įsivaizdavau, kad savivaldybės įmonės turi turėti stabilias pajamas. Bet čia radau kitką. Pavyzdžiui, 2014 metų veiklos audite parašyta, kad auditoriai atsisako pareikšti nuomonę apie finansinę atskaitomybę. Tai rimtas signalas tiek savivaldybei, tiek pačiai įmonei. Dabar rengiame naują auditą. Tąkart auditoriams nepakako informacijos, matyt.
Pavyzdžiui, radau, kad įmonė turėjo 2,2 milijonus eurų skolų savo tiekėjams, taigi, mes net atsiskaitinėjome ne laiku.
– Pertvarka „Vilniaus vandenyse“, galima sakyti, prasidėjo nuo atleidimų lapelių, kuriuos gavo iš esmės visi – beveik tūkstantis darbuotojų. Kodėl nusprendėt taip staigiai kirsti?
– Buvo pasirinkimas – du keliai. Vienas kelias galėtų tęstis ir dvejus metus: pertvarka per padalinius. Bet organizacijoje nutrūktų darbas tokiu atveju. Visiems rūpėtų klausimas: kada mūsų eilė, kada su mumis kažkas bus daroma? Todėl ir buvo pasirinktas greitesnis variantas.
Dabar vietoj 945 etatų turime 745. Dar keliasdešimt etatų yra laisvų, ir netrukus mes vertinsime, ar ieškoti vietoje žmonių į tas vietas, ar nusipirkti rinkoje.
– Iš oficialios informacijos matyti, kad darbo neteko pirmiausia sargai, valytojai, apskaitininkai, o kaip vadovaujantis personalas?
– Vadovybę irgi mažinom. Atsisakėme apie 30 vidutinės grandies vadovų. Čia buvo daug vadovavusių, vyriausiųjų, vyresniųjų, kiekvienas vadovas turėjo savo pavaduotoją, o naujoje struktūroje to nėra.
– Ar pajutote kokių nors spaudimų, užuominų, kad vieno kito žmogaus nereiktų liesti?
– Jokio spaudimo nejaučiau, iš politikų pusės taip pat. Įmonės valdymas yra depolitizuotas. Yra valdyba, kuri priiminėja sprendimus, joje yra keturi nepriklausomi nariai.
Žinoma, atmosfera pačioje įmonėje buvo įtempta. Pavyzdžiui, apie 150 darbuotojų buvo susiję vieni su kitais giminystės ryšiais. Buvo taip, kad jei vienas iš dirbančių šeimos narių nelaimi konkurso čia dirbti, tai persiduodavo nuotaika ir kitiems giminaičiams. Pabumbėjimų ir paniurnėjimų, žinoma, buvo.
– Jūsų kritikai gali teigti, kad prastūminėjate savus, nes daug vadovų atėjo iš „Lietuvos energijos“. Juk anksčiau vadovavot „Lesto“.
– Girdėjau įvairiausių atsiliepimų. Bet ne tik vadovai renkasi darbovietes, bet ir darbovietės renkasi vadovus. Nėra taip, kad aš pakviečiau ir visi su džiugesiu atėjo. Mes atliekame atrankas, ir, mano nuomone, nugalėjo geriausi specialistai.
Pamirštama, kad darbuotojai į savivaldybės įmones žiūri labai rezervuotai, nes visi supranta politinę riziką. Reikia įdėti daug pastangų įtikinti žmogų dalyvauti konkurse. Tie žmonės turėjo gerus darbus, tad sunku buvo įtikinti ateiti. Mes konkuruojame su visa rinka, nes juos vilioja ir komercinės organizacijos. Viską parodys veiklos rezultatai – jei sutaupysime, tai nekils klausimų, kodėl tiek mokama profesionalams.
– Akivaizdu, kad šie vadovai – nepigūs. Tad naujiems vadovams mokėsite ir naujas algas. Kaip argumentuosite, kad tai yra būtina?
– Mano atlyginimą visi žino (5,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, – red. past.). Lygiai taip pat skelbsime ir kitų vadovų atlyginimus. Jei reikia teisingo, kompetentingo ir motyvuoto žmogaus – tai tokie kainuoja.
– Ar galima teigti, kad „Vilniaus vandenyse“ daug metų veikė šeimų verslai?
– Nepasakyčiau, kad tai šeimų verslai, bet „Vilniaus vandenyse“ buvo daug giminaičių. Nes tai būdavo anksčiau skatinama. Stengtasi priiminėti būtent šeimos narius. Kodėl? Sudėtinga pasakyti. Apskritai, kviesti žmogų yra keista, nes tam yra konkursai, per kuriuos gali atsirinkti geriausius. O šioje įmonėje nuo pat pradžių nebuvo vykdoma jokių atrankų.
– Apskritai, ar kas nors kontroliavo „Vilniaus vandenis“? Ar savivaldybė auditavo savo įmonę?
– Nemačiau to. Mes dabar turime kitus tikslus: sutvarkyti finansinę situaciją, pertvarkyti įmonę, paskirti naują vadovų komandą, peržiūrėti galiojančias sutartis. Dar nemačiau jokių audito ataskaitų, bet jas bus galima pasižiūrėti. Kita vertus, nereikia būti žmogumi iš praeities. Knaisiojimasis po praeitį nieko gero neatneša. Bet jei tai daro poveikį dabar, tai mes tai išgyvendinsime.
– Ar savotiška betvarkė „Vilniaus vandenyse“ galėjo lemti nepagrįstai didesnę vandens kainą sostinės gyventojams?
– Jei mes palygintume vandens kainą su, pavyzdžiui, Estijos, tai mes mokame mažiau. Estijoje vanduo kainuoja brangiau. Bet mes turime užtikrinti investicijas į infrastruktūrą ir šiandien. Gali būti, kad po to tinklas bus nugyventas, o mes neturime nuosavų lėšų investuoti.
– Kodėl vis dar pasitaiko atvejų, kad vilniečiai kartais nežino, kam mokėti už vandenį, skirtą pašildymui, arba negali atsiskaityti per kurį nors banką? Ar nemanot, kad „Vilniaus vandenys“ vartotojų atžvilgiu yra ne itin draugiška bendrovė?
– „Vilniaus energija“ skolinga „Vilniaus vandenims“ 19,7 mln. eurų. Bet mes suformavome atidėjimus skolai. Žinoma, kad kitų metų pirmoje pusėje baigiasi „Vilniaus energijos“ ir savivaldybės sutartis dėl nuomos. Mes turime pereiti daug teisinių slenksčių, nes „Vilniaus energija“ mums nemoka už suteiktas paslaugas.
Iš tiesų, daug metų bendrovėje nebuvo skiriama daug dėmesio klientams, čia net sunku gauti duomenis, o kartais jie būna skirtingi. Kai paprašai kelis kartus – gauni skirtingus duomenis. Bet klientų aptarnavimą pradėsime gerinti.
Pusė jų dėl įvairių problemų skambina, 30 proc. – atvažiuoja ir tik 5 proc. atsakymus iš mūsų gauna internetu. Deramės su bankais dėl atsiskaitymų, derybos sudėtingos – su kai kuriais susitariame, su kai kuriais ne. Tačiau tą jau anksčiau reikėjo daryti.
– Kodėl iki šiol niekas nesirūpino atgauti beveik 20 milijonų eurų iš „Vilniaus energijos“? Tam ir dirba antstoliai.
– Norint pasitelkti antstolius, reikia pereiti visus teismus. Kai tai atliksime, gali būti, kad imsimės ir tokių veiksmų. O skola susidarė paprastai – „Vilniaus energija“ aiškina, kad savivaldybė jai nemoka, tad „Vilniaus energija“ nemoka mums. O skola auga, ir šiais metais dar gali augti. Man sunku pasakyti, kodėl niekas nesistengė tos skolos atgauti.
– Kai kuriose artimose šalyse komunalinių paslaugų įmonių akcijos kotiruojamos biržoje. Jūs, kaip suprantu, neprieštarautumėt, jei įmonė būtų iš dalies privatizuota?
– Sutvarkius įmonę bus galima klausti Vilniaus savivaldybės, kaip akcininko, kaip įsivaizduoja bendrovės ateitį. Bet idėjai aš pritarčiau, kad visi Lietuvos gyventojai turėtų galimybę įsigyti įmonės akcijų.
– Kaip situacija su gyventojų skolomis – jos auga ar mažėja?
– Mokėjimų už paslaugas kultūra, švelniai tariant, nekokia. Už vandenį reiktų mokėti kas mėnesį, bet dažnai taip nėra. Elektros srityje mokėjimo kultūra buvo kitokia. Taip ir sako gyventojai – elektrą atjungti galite, o vandens ne.
