Vilnių ir Varėną skiria tik maždaug valanda kelio automobiliu, todėl specialistų vietos darbdaviams tenka ieškoti Vilniuje ir kitur. Rajone vos 4 tūkstančiai žmonių yra jaunimas nuo 14 metų iki 29 metų.
„Kiekvienais metais gyventojų sumažėja apie 500“, – nedžiūgauja Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. Tačiau kartu su augančia šalies ekonomika stiebiasi ir Varėnos įmonės.
Vidutinė alga „Varėnos pienelyje“ – 680 eurų
Prieš 15 metų veiklą pradėjęs „Varėnos pienelis“ gamina sūrelius, jogurtus, pieną, kefyrą ir kitus produktus. Šiandien čia dirba 140 žmonių, pasakojo įmonės vyr. buhalterė Lina Milinavičienė.
Pagrindinė „Varėnos pienelio“ gaminama produkcija yra sūreliai. Jų čia per dieną pagaminamos apie 6–8 tonos. Žaliavą įmonė atsiveža iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos.
„Savo žaliavos zonos kaip ir neturime, perkame komercinį pieną, vadinasi, mokome šiek tiek daugiau. Perkame tik iš kooperatyvų, iš ūkininkų neperkame“, – aiškino L.Milinavičienė.
70 proc. „Varėnos pienelyje“ pagamintos produkcijos galime rasti didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose, o likę 30 proc. yra eksportuojami, pavyzdžiui, į Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Slovakiją, JAV.
„Tai, ką mes turime Lietuvoje, tas pyrago gabalas, daugmaž vienodas jau daug metų. Kinta tik pagal sezoną. Pavyzdžiui, dabar kefyro paklausa išaugusi dėl to, kad žmonės šaltibarščius valgo“, – teigė ji ir užsiminė, kad dabar įmonė siekia didinti eksportą į naujas rinkas.
L.Milinavičienė sako, kad šiuo metu įmonėje dirba vietiniai gyventojai, o aukštesnės kvalifikacijos specialistai važinėja iš kitur.
„Darbuotojai, kurie gamina šitą visą gėrį, daugiausiai iš Varėnos, o specialistų turime ieškotis iš kitų miestų: dirba iš Vilniaus, Alytaus“, – kalbėjo ji.
Darbuotojai, kurie gamina šitą visą gėrį, daugiausiai iš Varėnos, o specialistų, kaip bebūtų gaila, turime ieškotis iš kitų miestų, – sakė L.Milinavičienė.
Vidutinis darbuotojų užmokestis čia siekia 680 eurų popieriuje. Esą yra žmonių, dirbančių už minimalią mėnesinę algą, bet yra uždirbančių ir daugiau. „Sodros“ duomenimis, vidutinis atlygis šioje įmonėje balandį siekė 1 225 eurus.
„Darbuotojų yra visokių: yra grįžusių, taip pat sakančių, kad sunku. Aišku, mes prisiklausome apie save visko, kad atlyginimų nemokame. Aš noriu pasakyti, kad iki 15 mėnesio dienos atlyginimai būna išmokėti visada ir tai trunka kokie 5 metai. Per krizę buvo vėlavimų“, – sakė L.Milinavičienė.
„Varėnos pienelio“ vyr. buhalterė atvira – įmonės plėtros atveju greičiausiai reikės ir daugiau darbuotojų, tačiau teks sukti galvą, kaip ir iš kur jų pritraukti.
Vienintelėje picerijoje – du draugai
Su darbuotojų paieškos problemomis susiduria ir iš Varėnos kilę du draugai – Dmitrijus Krupovičius ir Giedrius Keršys. Jie dar prieš keletą metų dirbo greitosios pagalbos vairuotojais, tačiau šiandien yra verslininkai, pirmieji Varėnoje įkūrę piceriją „Fortūna“, kuri dar siūlo galimybę maistą pristatyti į namus.
„Būtume gal ir dirbę, bet minimumas pasivijo mūsų atlyginimus“, – apie vairuotojo darbą kalbėjo G.Keršys.
Alga buvo per maža, todėl kartu su D.Krupovičiumi jis nutarė ieškotis kitos veiklos. Pašnekovai pasakojo, kad iš pradžių iš draugo perpirko pilstomo alaus parduotuvėlę Senojoje Varėnoje, o veliau sumąstė, kad šalia buvusiose laisvose patalpose reikia ir įkurti piceriją.
„Mums niekas nepadėjo. Nei savivaldybė, nei bankai, nes visur pelną reikia rodyti, o mes buvome tik pradedantys. Paskolino draugai, pažįstami. Iš bankų nieko nesiskolinome“, – atviravo G.Keršys.
Verslininkai dalijosi prisiminimais, kai prieš trejus metus, atidarę piceriją, dar tik mokėsi kepti picas, o jų ragauti kviesdavo draugus. Tačiau žinia apie naują vietą iš lūpų į lūpas plito greičiau nei tikėtasi.
„Pakvieti draugą, o tas draugas pasako dar dešimčiai draugų. Kas pas mus vyko pirmomis dienomis...“, – juokdamasis prisiminė D.Krupovičius.
Picų valgytojai užplūdo, tad net ir atidarymo oficialaus nebuvo – reikėjo suktis prie picų.
Pirmąją piceriją jie atidarė prieš trejus metus, o po metų ir antrąją Varėnos sporto centro patalpose.
„Fortūnoje“ picų kainos svyruoja nuo 5 iki 8 eurų. Šiandien čia dirba 24 žmonės. Verslininkai neneigia, kad Varėnoje rasti atsakingų ir pareigingų darbuotojų yra nemenkas iššūkis.
„Varėnoje – labai sudėtinga“, – žodžių į vatą nevyniojo D.Krupovičius.
„Turime tik vieną anksčiau dirbusią picų kepėją, visos kitos apmokytos čia“, – kolegai antrino G.Keršys.
Turime tik vieną anksčiau dirbusią picų kepėją, visos kitos apmokytos čia, – sakė G.Keršys.
Sveikatingumo centre – lojalios klientės
Sveikatingumo klube „Baltažiedė“, įkurtame Mariaus ir Rimantės Galinių, dirba trys žmonės – jiedu ir trenerė Simona Barysienė.
Nors sporto klubų Varėnos apylinkėse netrūksta (jų čia yra keliasdešimt), M.Galinis pasakojo, kad siekia užpildyti kitą nišą ir išsiskirti siūlomomis veiklomis – į Varėną atvežė pilatesą, kalanetiką, aerobiką, aukšto intensyvumo treniruotes (angl. cross training), tačiau provincijoje jos nėra labai populiarios.
„Tai, kas labai populiaru Vilniuje, į Varėną ateina vėliau. Čia žmonių supratimas paprastas – jeigu sportuoti, tai ten, kur įprasti treniruokliai stovi“, – atviravo M.Galinis.
Čia žmonių supratimas paprastas – jeigu sportuoti, tai ten, kur įprasti treniruokliai stovi, – kalbėjo M.Galinis.
Verslininkas sveikatingumo klubą įkūrė 2013 m. Tada pradėję lankytis klientai daugmaž išliko tie patys iki šiol.
„Kaita labai nedidelė. Aš pats važinėju į Vilnių, į seminarus, pas trenerius pasitobulinti, tai kiekvieną kartą matau, kaip keičiasi žmonės. O pas mus, ypač įvertinus, kad 90 proc. klienčių yra moterys, kurios gimdo vaikus ar slaugo susirgusius, jas pakeisti nėra paprasta“, – aiškino „Baltažiedė“ įkūrėjas.
Jis įvardijo ir paslaugų kainą – „pigiau grybo“. M.Galinis sako, kad brangiausias neribotas mėnesinis abonementas kainuoja 30 eurų.
„Vienintelis sunkumas, kuris mums neleidžia nė dienai atsipalaiduoti – miestelis nedidelis, daug žmonių išvyksta, todėl sunku pasiekti dideles apyvartas, bet gali išlaikyti stabilias nuomos kainas“, – mažo miestelio privalumą akcentavo M.Galinis.
Varėna suka turizmo ir sveikatingumo link
70 proc. teritorijos Varėnoje ir aplink padengta miškais, kurie, pasak Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos, yra ne tik privalumas, bet ir trūkumas.
„Tai ir gėris, ir problema. Viena vertus, mes galime džiaugtis, kad tai pritraukia keliautojus, kita vertus, mes neturime galimybių čia įsteigti kažkokių ekonominių zonų verslo plėtrai“, – sakė jis.
Kalbant apie ateitį, dėl šios priežasties Varėna renkasi kitą kryptį.
„Mūsų planai ateičiai, strategijos nukreiptos į turizmo vystymą, sveikatingumo, socialinių paslaugų plėtrą“, – tikino A.Kašėta.
Varėnos rajono savivaldybės meras sako, kad, pavyzdžiui, buvusioje Valkininkų vaikų ligoninėje „Pušelė“ ketinama įsteigti senelių globos namus.
