Kreipimasis buvo taip pat išsiųstas Suomijos vartotojų teisių organizacijai, Suomijos ambasadai Lietuvoje, Suomijos žiniasklaidai, teigiama LVOA pranešime.
Anot LVOA Tarybos nario Kęstučio Kupšio, susidaro įspūdis, kad „Neste“ etikos kodekse deklaruoti darnaus ir atsakingo verslo principai realybėje negalioja.
„Deja, turime dvejonių, kad minėti principai Lietuvoje greičiausiai negalioja. Kai pernai kreipėmės į „Neste Lietuva“ dėl reklamos kampanijos, iš bendrovės negavome atsakymų. „Neste Lietuva“ vengė dialogo su visuomene ir nepateikė paaiškinimų dėl reklamos kampanijos pagrįstumo“, – pranešime teigė K.Kupšys.
Pasak LVOA, reklamos kampanija truko visus metus ir buvo publikuojama įvairiose medijose – televizijoje, lauko reklamose, internete.
„Neste“ reklamos kampaniją tiria ir Konkurencijos taryba, tyrimą inicijavo Biodegalų asociacija. Pasak jos, reklama „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“ galėjo klaidinti vartotojus.
Anot Biodegalų asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko, Neste Lietuva“ nurodė, kad „Neste“ degalai mažina taršą ir išskiria iki 20 proc. mažiau CO2, tačiau šie teiginiai esą neaiškūs ir klaidinantys. Be to, nebuvo paaiškinta, su kuo lyginti degalai – su kitais to paties tinklo ar su konkurentų degalais.
Asociacija 2017-aisiais taip pat kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl kitos „Neste“ reklamos, kurioje bendrovė skelbė keičianti degaluose „Futura“ naudotą pirmos kartos biodegalų dalį jos sukurtais antros kartos biodegalais. Pasak „Neste Lietuvos“ šis produktas pagerina dyzeliną.
Taryba buvo pradėjusi tyrimą, tačiau pernai liepą jį nutraukė, nes „pirminiai įtarimai dėl galimai klaidinančios reklamos nepasitvirtino.“
Biodegalų asociacija šį nutarimą yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui.