Ji perspėja, kad „Lidl“ tinklo išsiplėtimas sukels didelę grėsmę vietinams gamintojams ir verslui, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Lidl“ parduotuvės jau veikia Lietuvoje, o dabar bendrovė planuoja atidaryti parduotuves ir Estijoje bei Latvijoje.
2010 m. ERPB skyrė didesnę nei 100 milijonų eurų paskolą „Lidl“ tinklo plėtrai Rytų ir Vidurio Europoje (Rumunijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje), nepaisant to, kad kompanija jau buvo gavusi paramą iš Pasaulio banko, skirtą tam pačiam tikslui – sumažinti skurdo lygį regione. 2016 m. „Lidl“ gavo 100 milijonų eurų finansavimą parduotuvių įsteigimui Serbijoje, o 2017 m. „Schwartz Group“ gaus papildomus 200 mln. eurų iš ERPB tolimesnei plėtrai Rytų Europoje.
„Deja, tokia pernelyg atvira parama vienam Europos Sąjungos rinkos atstovui, parodo investicijų tendencijas, dėl kurių susiklosto palankios sąlygos nesilaikyti sąžiningų žaidimo taisyklių, pavyzdžiui, dėl produktų ženklinimo“, – pranešime cituojama Anita Laima Lancmane. Ji taip pat nurodo, kad ES turėtų sutelkti visą dėmesį į gyventojų gerovę, ir dėl savo reputacijos išsamiai analizuotų, kaip ir kam yra skiriamos ES biudžeto lėšos.
Kviečiu įstatymų leidėjus atkreipti dėmesį į tai, kad „Lidl“ parduoda ribotą vietinių produktų kiekį. Jų agresyvi politika gali sutrikdyti rinkai taikyti dempingo metodus ir produktų pardavimą žemesnėmis kainomis. Kaip matome Lietuvoje, jų vadinamoji parama gyventojams remiasi brangia ir stipria komunikacija, – sako A. Lancmane.
„Lidl“ parduotuvėse yra tokių produktų, ant kurių nėra ES šalyse būtinos ženklinimo informacijos. Kartais toks informacijos stygius gali įmonėms sutaupyti didelius finansinius išteklius ir suteikti galimybę manipuliuoti produktų kainomis. Be to, „Lidl“ strategija numato, kad vidaus prekių ženklų pardavimai ir vietiniai gaminiai yra priimami labai nežymiomis sumomis. Pavyzdžiui, iš viso „Lidl“ prekių asortimento Lietuvoje, tik kelios yra vietinių gamintojų“, – pabrėžia A. Lancmane.
Ji perspėja – jei „Lidl“ tinklas atkeliaus į Latviją ir Estiją su tokiu ERPB dopingu, vietinių gamintojų lauks sunkūs laikai, ir Rusijos sankcijos, palyginus, atrodys menkos.
„Kviečiu įstatymų leidėjus atkreipti dėmesį į tai, kad „Lidl“ parduoda ribotą vietinių produktų kiekį. Jų agresyvi politika gali sutrikdyti rinkai taikyti dempingo metodus ir produktų pardavimą žemesnėmis kainomis. Kaip matome Lietuvoje, jų vadinamoji parama gyventojams remiasi brangia ir stipria komunikacija“, – sako A. Lancmane.
Tirdama „Lidl“ produktus, A.Lancmane perspėjo politikus dėl galimo verslo etikos vengimo – triukų, kuriuos naudoja mažmeninės prekybos tinklai, pavyzdžiui, čia yra produktų, kurie primena populiarius prekių ženklus ir klaidina vartotojus. Ir, kaip minėta anksčiau, ant kai kurių produktų trūksta būtinos ženklinimo informacijos.
„Vartotojas perka pigius produktus, kuriems trūksta teisingos informacijos. Dėl to, vartotojas turėtų būti ypač apdairus, pavyzdžiui, atkreipti dėmesį į tinkamą alergenų paminėjimą. Kartais dėl tokio informacijos trūkumo ant produkto, galime susidurti su pavojingomis sveikatos problemomis,” – pabrėžia A.Lancmane.
„Aš jau daug laiko dirbu Europos Komisijos ir Europos Parlamento darbo grupėse dėl įvairių maisto produktų tiekimo normatyvų aktų. Taigi, labai gerai žinau, kaip yra sunku pasiekti valstybės narių sutarimą dėl kiekvieno rinkos dalyvio apribojimo. Kiekviena nauja sąlyga, susijusi su maisto produktų ženklinimu, yra papildoma našta bei papildomi finansiniai ištekliai rinkos dalyviams, ir tai daro įtaką produkto kainai parduotuvėse. Vis dėlto tie, kurie sugeba nepaisyti šių taisyklių ir sąlygų, yra nugalėtojai, ir gali dirbti su dempingo kainomis”, – sako A.Lancmane.
Anita Lancmane apibendrina: „Kodėl mes stebimės, kad ES narės vis dažniau pareiškia norą palikti ES? Jei ES lėšos daug didesnėmis sumomis yra skiriamos abejotiniems mažmeninėms prekybos gaminiams, o ne gamybos plėtrai, transporto infrastruktūrai ar energijos vartojimo efektyvumo projektams, tada manau, kad mano, kaip ES pilietės, pareiga, yra apie tai informuoti Europos Parlamento narius.“
Moteris ragina Europos Parlamento narius aktyviai susidomėti šia situacija: „Tikiu, kad Europos Parlamento nariai yra pakankamai atsakingi, kad galvotų apie mūsų regiono ūkininkus ir gamintojus bei jų galimybes išgyventi. Jie turėtų kontroliuoti ir tikrinti ES biudžeto panaudojimą, pavyzdžiui, ar finansavimas nebuvo skirtas parduodant tokius produktus, kurie neatitinka ES teisės aktų.“
Pagal viešai prieinamą informaciją, iki 2015 m. „Lidl“ ir jos motininė įmonė „Schwarz Group“ gavo beveik 1 milijardą eurų viešojo finansavimo (įskaitant ir iš Pasaulio banko). Pavyzdžiui, vien tik 2016 m., ERPB „Lidl” kompanijai suteikė 100 mln. eurų paramą tinklo plėtrai Serbijoje.
„Lidl“: skolinamės rinkos sąlygomis
Siekdama finansuoti plėtrą, o drauge – ir paramą vietos ekonomikos vystymuisi tiksliniuose regionuose, įmonių grupė „Schwarz“ gauna paskolas iš įvairių finansinių institucijų, tarp kurių yra ir ERPB. Skolinimasis atliekamas įprastomis rinkos sąlygomis, be subsidijų. „Lidl“ norėtų akcentuoti, kad iš esmės kiekviena bendrovė yra laisva kreiptis dėl šių ir panašių finansinių priemonių skyrimo, rašoma bendrovės komentare žiniasklaidai.
ERPB sprendimas skirti paskolą glaudžiai susijęs su įmonės tvariomis verslo praktikomis, kurios turi lemiamą poveikį ir pavyzdinį pobūdį, vertinant visą konkrečių šalių ekonomiką. Tai, be kita ko, apima efektyvaus energijos vartojimo standartų įgyvendinimą ir veiksmingą tvarumo valdymą visoje vertės grandinėje.
Kreditavimo proceso metu buvo atlikta išsami ir nuodugni patikra, kurios metu bendrovė įrodė, kad turi struktūrinių ir organizacinių prielaidų tvariam verslo valdymui, – aiškina bendrovė.
„Kreditavimo proceso metu buvo atlikta išsami ir nuodugni patikra, kurios metu bendrovė įrodė, kad turi struktūrinių ir organizacinių prielaidų tvariam verslo valdymui“, – rašoma komentare.
Jame taip pat teigiama, kad „Lidl“ veikla skirtingose šalyse parodė, kad įmonės verslo praktika turėjo teigiamą poveikį vietos tiekėjams, vietos darbo rinkai ir vietos vartotojams.
Bendrovė atmeta kritiką ir dėl ženklinimo. Įmonė aiškina, kad laikosi visų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Tai taikoma ir ant produktų pakuočių pateikiamai informacijai.
Įmonė pabrėžia, kad savo asortimente turi nemažai vietinės produkcijos. Pernai, 2016 m. birželį, bendrovė „Lidl Lietuva“ prekybos veiklą Lietuvoje pradėjo nuolatiniame asortimente turėdama 20 proc. lietuviškos produkcijos. Dabar jų kiekis nuolatiniame asortimente siekia 24 proc.
