„Paskutinis šių metų birželio 28 d. Vilniuje įvykęs skaudus, mirtimi pasibaigęs nelaimingas atsitikimas darbe, kai maždaug 11 m aukštyje dirbęs vyras nukrito ir užsimušė, parodė, kaip svarbu kalbėti apie nelaimingus atsitikimus ir priminti saugaus darbo svarbą“, – sako LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Darbdavys, vykdydamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnyje ir 22 straipsnio 3 dalyje bei Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, vertina riziką ir įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai. Saugos priemonės turi atitikti darbo pobūdį ir galimą apkrovą, sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti aukštyje.
Atliekant tiek paties statinio techninę priežiūrą, tiek aukštyje esančios įrangos aptarnavimą, statybvietėse neretai tenka kopėčiomis kilti į keliasdešimt metrų aukštį, taigi grėsmė nukristi iš aukštai – ypač didelė. Dėl šios priežasties, kuriant profesinės rizikos prevencijos strategiją darbo vietose, būtina imtis visų įmanomų priemonių saugioms darbo vietoms aukštyje sukurti ir užtikrinti.
„Nelaimingi atsitikimai darbe, statybų sektoriuje, nukritus iš aukštai, kartojasi kasmet, – teigia J.Gricius. – Žmonės žūsta, susižeidžia, kartais – negrįžtamai pakenkiama sveikatai. Apmaudžiausia, kad nesilaikoma paprasčiausių darbo saugos reikalavimų, pavyzdžiui, siekiant atlikti darbus kuo skubiau, neprisirišama, nors prisirišimo (inkaravimo) taškai ir būna įrengti. Kalbant apie ypač jautrų – statybų – sektorių, visa tai, tikėtina, būtų galima išgyvendinti, ėmus atsakingai, dar prieš darbų vykdymą, identifikuoti pavojus ir vertinti jų sukeliamas rizikas. Tiesa, tai reikėtų daryti savarankiškai, pasitelkiant vidinius įmonės specialistus, o ne tik išorės bendroves. Juk darbdavys tiesiogiai atsakingas už jo darbo vietoje dirbančių darbininkų saugą ir sveikatą.“
Pastebėtina, kad VDI siekia netoleruoti nė vieno nelaimingo atsitikimo darbe, ir akcentuoja, kad jų galima išvengti, darbdaviui nuolat kalbant su darbuotojais apie darbų saugą, suteikiant visas būtinas saugos priemones. Tokiu atveju, pradėjus nuo darbdavio, ir dirbantieji į savo saugumą, tikėtina, imtų žiūrėti atsakingiau.
Mirtinų atvejų skaičius statybų sektoriuje, palyginti su kitomis ekonominės veiklos rūšimis, užima visai negarbingą pirmąją vietą. Palyginus 2019–2022 m. tuos pačius laikotarpius, t. y. sausio 1–birželio 27 d., 2019 m. užregistruoti 9 sunkūs ir 3 mirtini, 2020 m. – 10 sunkių ir 2 mirtini, 2021 m. – 15 sunkių ir 3 mirtini, 2022 m. – vėlgi 15 sunkių ir 1 mirtinas. Panašu, kad tendencijos linkusios didėti.
Visų ekonominės veiklos sektorių nukritimų iš aukštai skaičius neretais atvejais taip pat drastiškas, pastebimas augimas. 2019 m. sunkių nelaimingų atsitikimų užfiksuota 50, iš jų, nukritus iš aukštai darbo vietoje, užfiksuota 16. 2020 m. sunkių nelaimingų atsitikimų registruota 54, ir net 18 iš jų – nukritimų iš aukščio. 2021 m. nelaimingų atsitikimų fiksuota 70, ir net 21 – nukritimas iš aukščio. Šiais metais tokių atvejų – nelaimingų atsitikimų skaičius – 72, ir 14 – nukritimų iš aukščio.
Pasibaigusių mirtimi atvejų skaičius – įvairuoja: 2019 m. – 19 (3 nukritimai iš aukščio), 2020 m. – 14 (5 nukritimai iš aukščio), 2021 m. – 20 (3 nukritimai iš aukščio), 2022 m. – 16 (2 nukritimai iš aukščio).
Pastebėtina, kad nereta, tad apmaudi, nelaimingų atsitikimų darbe priežastis – nesaugūs pačių darbuotojų veiksmai darbo vietoje. Tokie dėl nesaugių veiksmų įvykę nelaimingi atsitikimai darbe sudaro daugiau nei trečdalį incidentų.
VDI, siekdama gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją šalyje, yra parengusi metodines rekomendacijas įvairių sektorių darbams vykdyti. Jas galima rasti VDI interneto svetainėje, www.vdi.lt, Statybų rangovo vadove. Be to, VDI konsultuoja darbdavius bei darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais toliau nurodytais kontaktais.