Universitetinis išsilavinimas – aktualus Lietuvai
Tuo, kad verslo ir universiteto ėjimas koja kojon atneštų itin daug visiems, o labiausiai – patiems studentams ir visuomenei – neabejojama. Kiek pažengęs verslo ir universitetų bendradarbiavimas, klausėme Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) rektorius Juozo Augučio. „Kol kas, manau, iš abiejų pusių – tiek verslo, tiek universiteto, nėra pakankamo supratimo apie bendradarbiavimo naudą.
Šiuo metu verslas ir aukštasis mokslas, tarp jų ir universitetai, ieško tinkamo bendradarbiavimo kelio ir yra, pavadinkime, kūrybiniame procese. Geri ryšiai dar nėra nusistovėję, bet jie tikrai atsiranda, ryškėja ir, manau, kad judėjimas vyksta tikrai tinkama linkme“, – atsakė pašnekovas.
Taip pat skaitykite:Universitetas ne tik dėl diplomo. Ką studentai iš jo „išsineša“?
Kalbėdamas apie verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą rektorius visų pirma teigė, kad šiame kontekste svarbu nuolat keistis žiniomis, siūlyti idėjas ir bendrauti. „Kokybiškas universitetinis išsilavinimas, ir ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, reikalingas bet kokiai visuomenei. O ypač tai aktualu tokioms šalims kaip Lietuva, kurios neturi didelių gamtinių resursų ar taip išvystytos pramonės kaip, sakykime, Vokietija.
Vienintelis tokios šalies resursas – žmonės, todėl jų edukacija turėtų būti labai svarbi.
Vienintelis tokios šalies resursas – žmonės, todėl jų edukacija turėtų būti labai svarbi.
Vienintelis tokios šalies resursas – žmonės, todėl jų edukacija turėtų būti labai svarbi. Galime gilinti vadybos, informatikos, biomokslų žinias, bet valstybės nesukursime be elementarios išminties, užsispyrimo siekti užsibrėžtų tikslų, gebėjimų atpažinti ateities poreikių ir dirbti vieni su kitais tiek gimtojoje šalyje, tiek ir už jos ribų.
Tam šalia visų technologinių dalykų išmanymo mums reikia sociologinių, humanitarinių, menų mokslų žinių, per kurias ateina kultūrų pažinimas, kalbų mokėjimas, ugdomas kūrybiškumas, empatijos jausmas. Tai įrankiai, su kuriais jaunas žmogus gali brėžti sėkmingo gyvenimo trajektorijas. Toks visapusiškas žinojimas įgyjamas būtent universitete. “, – apie universiteto misiją kalbėjo J.Augutis.
Diplomas – dar ne viskas
Savaime aišku, pasak rektoriaus, yra ir kita pusė. „Mes negalime būti užsimerkę ir nematyti to, kad universitetus baigę žmonės taip pat turi įsidarbinti, uždirbti ir išlaikyti šeimas. Manau, kad šiuo klausimu turi būti abipusis supratimas. Todėl universitete skiriame daug dėmesio ilgalaikei savo absolventų karjeros stebėsenai. Nuolat vykdomų tyrimų rezultatai rodo, kad universitetą baigusieji daro nuoseklią ir sėkmingą karjerą, o jų pajamos nuolat auga. Sėkmės garantą siekti karjeros aukštumų dar labiau sustiprina magistro diplomas.
Universiteto absolventų pajamos yra didesnės nei vidutinis Lietuvos pajamų vidurkis.
Universiteto absolventų pajamos yra didesnės nei vidutinis Lietuvos pajamų vidurkis.
Pastarųjų penkerių metų rezultatai atskleidžia, kad praėjus metams nuo baigimo, neįsidarbina tik 1,03 proc. VDU absolventų, tuo tarpu bendras Lietuvos nedarbo lygis pastaraisiais metais svyravo apie 10 proc. (Lietuvos darbo birža, 2015). Universiteto absolventų pajamos yra didesnės nei vidutinis Lietuvos pajamų vidurkis. Tai akivaizdus visapusiško universitetinio išsilavinimo pavyzdys“, – svarstė rektorius.
Universitetui, pasak J.Augučio, turi būti svarbu, ką absolventas veiks baigęs studijas. „Būtent todėl mūsų universitete įkurtas „Verslo praktikų centras“, yra didžiausias Lietuvoje gretutinių programų pasirinkimas – visa tai suteikia studentams reikalingų kompetencijų ir padeda sparčiau įžengti į darbo rinką Turime padėti studentams integruotis į darbo rinką. Būtent čia ir yra labai svarbus verslo ir universiteto bendradarbiavimo veiksnys“, – tikino rektorius.
J.Augučio teigimu, kompetencijų ugdymo programos VDU sudaromos atsižvelgiant ir į sparčiai besikeičiančio pasaulio sąlygas, ir į verslo poreikį, o bendravimas su verslų naudingas dėl tų poreikių identifikavimo. „Aišku, mums svarbu, kad studentai įgautų darbo praktikos, galbūt net atrastų savo karjeros galimybių vienoje ar kitoje įmonėje. Tačiau bendradarbiavimas su verslu svarbus ne tik dėl praktikos.
Taip pat skaitykite: Prof. E. Aleksandravičius: stebėjimasis, kad studijų kryptis nesutampa su veikla – sovietinis reliktas
Tai universitetui leidžia išsiaiškinti, kokie šiuo metu yra verslo rinkos poreikiai. Tuo pačiu universitetas, turėdamas stiprų mokslinį potencialą, geba pristatyti naujausias technologines ir netechnologines inovacijas verslui. Tai abiems pusėms naudingas bendradarbiavimas“, – apie bendradarbiavimo su verslu naudą universitetui kalbėjo VDU rektorius.
Nauda ir verslui
Bendradarbiavimo su universitetu naudą neabejotinai mato ir verslas. „Volfas Engelmanas“ su VDU pradėjo bendradarbiauti neseniai, tačiau įmonės vadovas, kadaise taip pat baigęs VDU, tikina, kad projektų veikiausiai bus ir daugiau.
Pirmiausia, bet kokia ir bet kokio darbo praktika jau yra naudinga kiekvienam jaunuoliui, o antra – tai galimybė sužinoti, norėtum dirbti tokį darbą ar ne.
Pirmiausia, bet kokia ir bet kokio darbo praktika jau yra naudinga kiekvienam jaunuoliui, o antra – tai galimybė sužinoti, norėtum dirbti tokį darbą ar ne.
Įmonės vadovas Marius Horbačiauskas visų pirma pabrėžė, kad jaunimas „Volfo Engelmano“ bendrovėje dirba ne su alkoholiniais gėrimais, o su gaiviaisiais. Kokia verslui iš to nauda, klausėme įmonės vadovo. „Iš jaunų žmonių mes laukiame naujų idėjų. Juos įtraukiame būtent į naujų produktų kūrimo procesą. Mes pasisemiame iš jų minčių ir idėjų, sužinome ir jaunų žmonių, kurie taip pat yra mūsų auditorija, poreikius. Mums aktualu, kad žmonės, kurie tuos produktus vartoja, patys ir sukurtų. Būtent tokius, kokių jiems reikia“, – teigė pašnekovas. Vadovas tikino, kad įmonei toks bendradarbiavimas naudingas ir tuo, kad galbūt leis atrasti kūrybingų žmonių, kurie įsilies į komandą.
Kalbėdamas apie bendrą verslo ir universitetų bendradarbiavimo naudą „Volfo Engelmano“ vadovas pabrėžė du dalykus. Pirmiausia, bet kokia ir bet kokio darbo praktika jau yra naudinga kiekvienam jaunuoliui, o antra – tai galimybė sužinoti, norėtum dirbti tokį darbą ar ne. „Atsimenu save, kuomet baigiau universitetą: norėjau dirbti ir vieną, ir kitą darbą. Galimybė išbandyti save įvairiose srityse, leidžia geriau suprasti, ko tu nori iš tiesų. Kitaip tariant „pasitikrinti“, – kalbėjo Marius Horbačiauskas.
Tiek J.Augutis, tiek M.Horbačiauskas neabejojo, kad verslo ir universiteto bendradarbiavimas svarbus ne tik jiems abiem, bet ir studentams, o galiausiai – net visai visuomenei.
