Urėdijos pagrindinė būstinė turėtų įsikurti Panevėžio rajone, Katinų kaime. Iš pradžių ji turės 42 regioninius padalinius, jų skaičius vėliau sumažės iki 26.
Įmonė kol kas neturi nuolatinio vadovo – jai laikinai vadovaus buvęs Panevėžio miškų urėdas Valdas Kaubrė – jis iki šiol laikinai vadovavo Lietuvos miškotvarkos institutui.
Naujo Valstybinių miškų urėdijos vadovo konkursą ketinama skelbti kitą savaitę, sako aplinkos viceministras. Pasak Martyno Norbuto, jo sąlygos buvo kiek sušvelnintos, palyginti su ankstesniu konkursu.
„(Naujo vadovo konkurso sąlygose – red. past.) atsiras sąlyga, kad įmonės, kuri korporaciniu pobūdžiu valdo kitas įmones, vadovas galėtų dalyvauti konkurse. Taip pat sušvelninsime sąlygas tiek, kad didelių įmonių didelių departamentų vadovai taip pat galėtų dalyvauti. (...) Manome, kad kovo pabaigoje, balandį jau turėtume turėti naują vadovą, tikimės to“, – kalbėjo aplinkos viceministras.
Pasak M.Norbuto, pirmadienį institutas bus reorganizuotas į Valstybinių miškų urėdiją, o Generalinė miškų urėdija vėliau bus likviduota.
Jokios grėsmės, dėl ko pertvarka galėtų strigti, nėra, pirmadienį surengtos spaudos konferencijos metu aiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis.
„Kardinalių pavojų neįžvelgiu. Esminės veiklos sąlygos nesikeičia. Kalbame apie veiklos optimizavimo procesą įmonės viduje. Bet jis nenumato jokių radikalių pokyčių. Netgi tęstiniai projektai eina toliau“, – kalbėjo specialistas.
Šiai dienai netgi tie 300 žmonių, kurie nesutiko pereiti dirbti, nėra ta kritinė masė, dėl ko galėtų sutrikti procesai, - aiškino N.Kupstaitis.
Aplinkos ministerijos atstovai yra pranešę, kad dėl pertvarkos urėdijas gali palikti apie 300 darbuotojų.
Pernai valdžia skelbė, kad darbo gali netekti apie 400 žmonių iš 4 tūkstančių, o profesinės sąjungos skaičiavo, kad jų gali būti apie tūkstantį.
„Šiai dienai netgi tie 300 žmonių, kurie nesutiko pereiti dirbti, nėra ta kritinė masė, dėl ko galėtų sutrikti procesai. Nematai esminių pavojų, kodėl per vienerius metus būtų negalima išeiti į šiek tiek optimizuotą struktūrą“, – pridūrė N.Kupstaitis.
Aplinkos viceministras M.Norbutas kol kas neatskleidė, kokią sumą galėtų sudaryti išeitinės kompensacijos darbuotojams, kurie nebetęs karjeros urėdijose. Galutinė suma, jo teigimu, galėtų paaiškėti šį trečiadienį-ketvirtadienį.
M.Norbutas patvirtino, kad naujos įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoju jau dirba buvęs generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis.
„R. Prūsaitis ir buvęs jo pavaduotojas Valdas Vaičiūnas (toliau dirbs direktoriaus pavaduotoju – BNS) tęs darbą naujoje įmonėje, nes turi būti žmonių, kurie žino veiklą, kitaip nebūtų galima užtikrinti tęstinumo. Jie žino visus procesus ir dabar dalyvauja įmonės strategijos kūrime“, – teigė aplinkos viceministras.
Nepaisant to, kad urėdijų reforma jau baigiama, ji vis dar kritikuojama, raginama ją stabdyti. Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas praėjusį penktadienį teigė, kad dėl jos ketinama kreiptis į Konstitucinį Teismą. Be to, urėdijų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms gali prireikti kelių milijonų eurų.
Skaičiuojama, kad užbaigus pertvarką ir sukūrus naują įmonę, kasmet bus sutaupoma po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
