„Veiklą pradedame ypatingomis sąlygomis, kai visas pasaulis susiduria su koronaviruso sukeltais iššūkiais. Tačiau nuo pat pradžių banko paslaugas ir procesus kūrėme visiškai skaitmenizuotus, kad klientus galėtume aptarnauti nuotoliniu būdu, be fizinio kontakto, – sako Veiko Kandla, banko generalinis direktorius. – Šiomis dienomis pradedame teikti vartojimo paskolas ir priimti indėlius iš gyventojų visoje Lietuvoje. Rinkoje ketiname išsiskirti patogiomis ir paprastomis procedūromis, greitu sprendimų priėmimu ir konkurencingomis palūkanomis.“
Pirmąsias paskolas „Fjord Bankas“ pradeda teikti po testavimo laikotarpio. Keletą mėnesių po specializuoto banko licencijos gavimo banko komanda tobulino savo bankinę sistemą ir testavo jos sąveiką su Lietuvos banko (LB) informacinėmis sistemomis. Naujojo banko procesai sukurti taip, kad asmenų tapatybės patvirtinimas, kreditingumo įvertinimas, sutarties sudarymas ir tolesnis klientų aptarnavimas vyktų tik automatizuotai internetu.
V.Kandla taip pat teigia, kad visais laikais, net ir ekonominių sunkumų metu, vartotojams naudinga kuo didesnė kredito įstaigų konkurencija, kuri Lietuvoje, palyginti su kitomis Šiaurės Europos šalimis, išlieka per maža. Pavyzdžiui, Norvegijoje specializuotų skaitmeninių bankų dalis paskolų rinkoje siekia net 40 proc., kai Lietuvoje šis rodiklis tik neseniai perkopė 25 proc. kartelę.
Duomenų analizės ir prognozavimo bendrovės „Scorify“ duomenimis, didesnė bankų konkurencija skatina vartotojus labiau pagrįstai rinktis paskolų teikėjus: pavyzdžiui, jei 2011 m. papildomų dviejų rinkos dalyvių siūlomų paskolų sąlygas prieš pasirašant sutartį patikrindavo vos 3 proc. vartotojų, tai 2018 m. šis rodiklis pakilo iki 7 proc., o bent vieno alternatyvaus kreditoriaus pasiūlymą pradėjo analizuoti 28 proc. paskolų ėmėjų.
„Mūsų tikslas pradedant veiklą Lietuvoje – paskatinti žmones prieš priimant sprendimą pasidomėti keliais skirtingų kredito įstaigų pasiūlymais“, – teigia V.Kandla.
Pasak V.Kandlos, optimizmo pradėti teikti paskolas operatyviai ir išskirtinai internetu suteikia ir Lietuvos banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai. Šio tyrimo duomenimis, tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose Lietuvos miestuose daugiau kaip 90 proc. gyventojų pirmenybę skirtų kredito įstaigoms, suteikiančioms patrauklias finansines sąlygas. Antras pagal svarbą kriterijus, kurį išskyrė daugiau kaip 60 proc. didmiesčių gyventojų ir 80 proc. gyvenančių mažesniuose miesteliuose – gebėjimas greitai priimti sprendimus dėl paskolos suteikimo.
Tačiau, kaip pasakoja „Fjord Banko“ vadovas, dabartinė ekonominė situacija paskatino atsargiau įvertinti pradinius veiklos planus ir procedūras: „Dar šių metų pradžioje planavome veržlų startą, tačiau dabar prognozuojame nuosaikesnį augimą, peržiūrėjome rizikos valdymo procesus. Koronaviruso sukelti ekonominiai sunkumai gali lemti didesnį vartotojų rizikingumą, todėl atidžiau vertinsime kiekvieną paraišką, analizuosime klientų gaunamų pajamų pobūdį ir stabilumo garantijas.“
Kartu su vartojimo paskolomis „Fjord Bankas“ taip pat pradeda priimti iš gyventojų indėlius.
2017 m. kovą „Fjord Banką“ įkūrė norvegų ir švedų investuotojai Sveinas Ovrebas, Joakimas Mandorsonas ir Stigas Mirsetas, turintys ilgametę patirtį Šiaurės Europos šalių privačių finansų sektoriuje ir kapitalo rinkose. Bankas turi daugiau kaip 40 akcininkų, daugiausia privačių investuotojų iš Norvegijos. „Fjord Banko“ centrinė buveinė įsikūrusi Rinktinės g. 5 Vilniuje.
