Velykų kiaušinių pirkimo įpročiai tarp lietuvių keičiasi

Kaip ir kasmet, artėjant šv. Velykoms, kiaušinių pardavimai šoktelėjo tris kartus. Tiesa, prekybos tinklų atstovai pastebi, kad kasmet vis labiau populiarėja tvaresni kiaušiniai. Be to, gyventojai mielai perka ir netradicinius – putpelių, stručio kiaušinius.
Klaipėdoje bus galima apžiūrėti trijų kartų etnokultūros puoselėtojų margučius.
Margučiai / Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė 15min tvirtino, kad daugiausia kiaušinių perkama velykinę savaitę – pardavimai, lyginant su reguliariais savaitiniais, pakyla apie 3 kartus.

„Visgi pastaraisiais metais pastebima, kad dalis pirkėjų kiaušinius pradeda pirkti šiek tiek anksčiau“, – teigė ji.

Asmeninio archyvo nuotrauka/Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė
Asmeninio archyvo nuotrauka/Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė patvirtina, kad kiaušinių pardavimai pradeda augti likus kelioms savaitėms iki švenčių – artėjant šv. Velykoms kiaušinių paklausa išauga maždaug dvigubai, lyginant su įprastu laikotarpiu.

„Pirkėjai aktyviai pradeda ieškoti ir baltų kiaušinių, kurie naudojami margučiams dažyti“, – priduria E.Dapkienė.

O „Girelės paukštyno“ atstovai 15min tvirtino, kad nors prieš Velykas dvi savaites pardavimai ir išauga du kartus, tai nekompensuoja povelykinio laikotarpio ir metų darbo.

Nuo putpelių iki stručių

Beje, prieš Velykas pirkėjai ieško ir įdomesnių prekių – pavyzdžiui, itin išauga putpelių paklausa. Pasak V.Budrienės, šių kiaušinių pardavimai šokteli 2–3 kartus, nes savaime margi kiaušiniai vis dažniau tampa šventinio stalo puošmena. Apie 3 kartus jų pardavimai išauga ir „Maximos“ parduotuvėse.

Be to, pasak E.Dapkienės, didžiosiose „Maximos“ parduotuvėse galima įsigyti ir egzotiškų Afrikos stručių kiaušinių.

„Maxima LT“ nuotr./Ernesta Dapkienė
„Maxima LT“ nuotr./Ernesta Dapkienė

Pagal kokius kriterijus renkasi kiaušinius

V.Budrienė pastebi, kad nors kiaušinių pirkimų tendencijos šiemet išlieka labai panašios, vis daugiau žmonių perka tvaresnius kiaušinius – padėtus vištų, gyvenančių ant kraiko ar laisvai bėgiojančių.

Tai, kad pirkėjai vis daugiau skiria dėmesio tvariam asortimentui, pastebi ir „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė. Ji tvirtino, kad prekybos centras įsipareigojęs iki 2024 metų pabaigos išimti narvuose laikomų vištų kiaušinius iš savo šviežių kiaušinių asortimento, taip pat nebenaudoti narvuose laikomų vištų kiaušinių „Lidl“ privačių prekių ženklų produktų gamyboje nuo 2025 metų pabaigos.

„Kol bus pasiekti minėti tikslai, ant kraiko ir laisvai laikomų vištų kiaušinių dalis asortimente bus palaipsniui didinama“, – teigė L.Skersytė.

„Scanpix“ nuotr./Višta
„Scanpix“ nuotr./Višta

Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ išplatintame pranešime patvirtina, jog vištų laikymo sąlygos gyventojams ima rūpėti vis labiau. Naujausia 2022 m. balandžio mėn. „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, pagal ką lietuviai renkasi kiaušinius.

Svarbiausiu kriterijumi išlieka kaina – į tai kiaušinius rinkdamiesi atsižvelgia kiek daugiau nei pusė lietuvių. Antrą ir trečią vietą pagal svarbą vartotojams užima kiaušinių dydis bei galiojimo laikas.

Ketvirtoje vietoje – vištų laikymo sąlygos. Tai rūpi beveik trečdaliui lietuvių.

„Tokie pokyčiai džiugina, ypač turint omenyje, kad prieš 6 metus tik 9 proc. pirkėjų atsižvelgdavo į vištų laikymo sąlygas, o didžioji dauguma (net 97 proc.) padedamų kiaušinių Lietuvoje buvo padėti narvuose,“ – sako organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Visgi organizacijos „Tušti narvai“ vadovė perspėja, kad ant kiaušinių pakuotės pateikta informacija pasikliauti nereikėtų. Nors teigiama, kad kiaušiniai kaimiški arba laisvai laikomų vištų – kartais taip nėra.

„Įmonės supranta, kad fermose laikomų gyvūnų kančia pirkėjams rūpi vis labiau. Deja, užuot pagerinę laikymo sąlygas, kai kurie verslininkai nusprendžia apgauti pirkėją ant pakuotės nurodydami, kad kiaušiniai „kaimiški“, nors juos padėjo narvuose laikomos vištos, kurių gyvenimas toli gražu neprimena kaime laikomų vištų“, – perspėja G.Vaitkevičiūtė.

Kokiomis sąlygomis laikomos vištos padėjo perkamus kiaušinius, rodo raidžių ir skaičių žymuo, esantis ant paties kiaušinio. „Pažiūrėjus į kiaušinį, ant jo pamatysime skaitmenį, dvi raides ir dar kelis skaitmenis. Pirmasis skaitmuo parodo, kaip buvo laikomas kiaušinį padėjęs gyvūnas. Kuo skaitmuo didesnis, tuo sąlygos prastesnės“, – pasakoja organizacijos „Tušti narvai“ vadovė.

Skaitmuo „3“ nurodo, kad kiaušiniai atkeliavo iš paukštynų, kuriuose vištos laikomos narvuose. Skaitmuo „2“ reiškia, jog kiaušinius padėjusios vištos laikomos ant kraiko, dideliuose pastatuose su galimybe išskleisti sparnus ir vaikščioti, tačiau be galimybės išeiti į lauką. „1“ nurodo, kad vištos yra laikomos laisvai. Šie gyvūnai pastate turi daugiau erdvės, suteikiama galimybė išeiti ir į lauką. Kiaušiniai pažymėti nuliu reiškia, jog vištos turi daug erdvės, gali vaikštinėti lauke, yra šeriamos ekologišku pašaru.

Kainos panašios

Kiaušinių kainos šiemet išlieka panašios kaip pernai, teigia prekybos tinklai.

„Kainos skiriasi nuo to, kokie kiaušiniai yra: ar vištų, gyvenančių narvuose, ar vištų, gyvenančių ant kraigo arba laisvai lakstančių. Pigiausi 10 vnt. kiaušinių kainuoja 0,99 ct, brangiausi – 2,59 ct“, – lygina V.Budrienė.

„Maximos“ tinkle populiariausius M dydžio baltus kiaušinius šią savaitę galima įsigyti už 0,89 euro/10 vnt.

O „Lidl Lietuva“ parduotuvėse kiaušinių kaina už 10 vienetų pakuotę vidutiniškai svyruoja nuo 0,99 iki 1,79 euro, laisvai laikomų vištų kiaušinių 10 vienetų pakuotė kainuoja 2,19 euro, o 8 vienetų ekologiškų kiaušinių pakuotės kaina – 1,75 euro.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos