Tiek smulkieji, tiek stambieji verslininkai, nukentėję nuo koronaviruso pandemijos staiga sukeltos krizės, pabrėžia – šiandien pagrindinė problema yra apyvartinių lėšų trūkumas. Dėl karantino veiklą priversti nutraukti verslai jokių pinigų negauna, o mokėti tenka už patalpų nuomą, tiekėjams, prisidėti prie darbuotojų atlyginimų prastovų metu.
Vyriausybė šiai problemai spręsti pristatė apie milijardą eurų siekiančių priemonių paketą – paskolas likvidumo palaikymui, valstybinės įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantijas paskoloms, palūkanų kompensavimą, INVEGOS tiesiogines paskolas. O tiek finansų ministras Vilnius Šapoka, tiek INVEGOS direktorius verslus ragino jau dabar kreiptis į savo kredito įstaigas.
„Jau šiandien šios priemonės yra prieinamos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.
Įmonės ir kreipiasi – INVEGA duomenimis, karantino metu besikreipiančiųjų skaičius išaugo tris kartus, bankai skaičiuoja sulaukę apie tūkstantį paklausimų dėl esamų ir naujų paskolų, išaugusį interesantų srautą stebi ir alternatyvieji finansuotojai.
Tačiau bankai gūžčioja pečiais – šiuo metu galiojančios INVEGA priemonės smarkiai pasikeitus ekonominei situacijai pernelyg rizikingos, dauguma naujų instrumentų įsigalios tik balandžio viduryje, o finansuoti nukraujavusius verslus savo rizika – iš indėlininkų pinigų – bankai visai nelinkę.
15min žiniomis, INVEGA garantijos paskoloms įsigalios kitą savaitę, balandžio 10 dieną, o paskolų finansavimas – nuo balandžio 16 dienos. Iki to laiko jau bus praėjęs mėnuo nuo karantino pradžios. O tiesiogiai INVEGA paskolas verslui pradės dalinti dar vėliau – tik rugsėjį.
Beje, Lietuvos bankas siūlo steigti specialų valstybinį fondą, kuris greitai suteiktų laikiną finansinę paramą dėl koronaviruso krizės sunkumų turinčioms ir bankų paskolų negaunančioms didelėms ir socialiai svarbioms įmonėms bei tiesiogiai finansuoti perspektyvaus smulkių ir vidutinių įmonių dėl karantino neapmokėtas sąskaitas.
Stambesni verslininkai nerimauja, kad visų šių priemonių tenka laukti per ilgai, o smulkieji apskritai nesitiki paskolų, nes tvirtina, kad pasiskolinti iš bankų smulkioms ir vidutinėms įmonėms sunkiai sekėsi net ir augant ekonomikai, o pastaruoju metu bankų sąlygos vis griežtėjo.
Prancūzija priemones paleido per dešimt dienų
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė 15min tvirtino, kad Vyriausybei paskelbus apie milijardus, skiriamus gelbėti verslą, asociacija labai nudžiugo, tačiau šių priemonių įsigaliojimas Lietuvoje pernelyg užtruko.
„Aš labai bijau, kad kol bus priimtos priemonės daugelis verslų, ypač mažiukų ir smulkiųjų, neišsilaikys, nes pagal dabartinius reikalavimus reikia prastovų metu verslui primokėti 10 proc. iš savo lėšų, o restoranų tinklai gyvena iš apyvartinių lėšų. Priemonių reikia kuo skubiau, neaiški tvarka dėl išmokų, kompensacijų, paskolų gavimo“, – problemas vardijo E.Šiškauskienė.
Aš labai bijau, kad kol bus priimtos priemonės daugelis verslų, ypač mažiukų ir smulkiųjų, neišsilaikys, – teigė E.Šiškauskienė.
Jai antrino ir 60 restoranų valdančios įmonės „Amber Food“ direktorius Gediminas Balnis palyginęs, kad Prancūzijoje, kur karantinas buvo paskelbtas kovo 15 dieną – diena anksčiau nei Lietuvoje, dalimi priemonių įmonės jau naudojasi nuo kovo 25-osios.
„Jie per dešimt dienų paleido priemones, o mes per kiek? Turėjome pakankamai laiko, galėjome realiai jau prieš pora savaičių iki karantino paskelbimo modeliuoti tokį variantą, kas bus, jei sustabdysime verslą, nes ir Kinija, ir Italija jau tai buvo padariusios“, – dėl pavėluotų sprendimų apgailestauja G.Balnis.
Verslininko nuomone, mėnuo – per ilgas laiko tarpas paleidžiant į rinką priemones, reikalingas verslui jau dabar.
„Įsivaizduokite, atveža į ligoninę infarktą patyrusį ligonį, o jam sako: „Prijungsime jus prie palaikymo aparatų kitą dieną.“ O juk versle sutrikdytas kraujo tekėjimas – visa atsiskaitymų grandinė sutrikusi.
Gal paprastiems žmonėms atrodo, kad gali dvi tris savaites ar mėnesį pagyventi, pataupyti, bet didelėse įmonėse nei elektra, nei komunalinės sąnaudos, nei skolos tiekėjams nedingsta. Palyginčiau su pensijų sistema – vaikai moka už tėvų pensijas, tai jei vaikai nustotų mokėti, tą pačią minutę nutrūktų grandinė“, – 15min sakė restoranų vadovas.
Prancūzijoje, kur karantinas buvo paskelbtas kovo 15 dieną – diena anksčiau nei Lietuvoje, dalimi priemonių įmonės jau naudojasi nuo kovo 25 d.
Pasak G.Balnio, naujų priemonių dar nėra, o šiuo metu egzistuojančios INVEGOS garantijos nėra pritaikytos šiandieninei situacijai, o didesniam verslui jos ir iš viso negalioja.
Smulkieji paskolų gauti nesitiki
Smulkieji verslininkai taip pat pripažįsta, kad apyvartinių lėšų trūkumas šiandien yra esminė problema, tačiau abejoja, kad smulkiems verslininkams išvis pavyks pasinaudoti Vyriausybės numatytomis priemonėmis.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė 15min tvirtino, kad du trečdaliai smulkių įmonių, turinčių nuo 1 iki 10 darbuotojų, karantino metu sustabdė veiklą. Tad vieni smulkieji verslininkai atsidūrė sunkioje padėtyje dėl karantino metu nutrauktos veiklos, kiti – dėl to, kad sutriko atsiskaitymai tarp įmonių – ypač nenoriai su smulkiaisiais tiekėjais esą atsiskaitinėja stambusis verslas.
D.Matukienė tvirtino, kad su problemomis susidūrusios įmonės kreipėsi dėl paskolų apyvartinėms lėšoms ir į bankus, tačiau gavusios atsakymą, kokiomis sąlygomis paskolos būtų išduotos, suprato, kad tikėtis pasiskolinti lėšų – beviltiška.
„Nežinau, kuri įmonė šiandien galėtų pasiskolinti, nes nurodoma, kad verslas turi veikti ir nepatirti sunkumų. O be apyvartinių lėšų nieko įmonė negali padaryti, užsidaryti teks“, – nerimauja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Ji abejoja, ar Vyriausybės numatytos priemonės dėl lengvatinių paskolų ar paskolų palūkanų kompensavimo galėtų padėti smulkiems verslininkais – pirmiausia dėl to, kad tų paskolų įmonės sunkiai gaudavo ir iki šiol – esą 2008 metais užsukę paskolų kranelius smulkiausioms įmonėms, bankai jų taip ir neatsuko.
Skolinimas neatsigavo ir vidutinėms bendrovėms – koks buvo skolinimo lygis 2009 metais, toks ir eina tiesia linija, – sakė D.Matukienė.
„Mano žiniomis, įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų, nėra gavusios iš bankų paskolų. Skolinimas neatsigavo ir vidutinėms bendrovėms – nuo 10 iki 50 darbuotojų – koks buvo skolinimo lygis 2009 metais, toks ir eina tiesia linija“, – pabrėžia D.Matukienė.
Pastaruoju metu bankai išties griežtino paskolų išdavimą – ypač smulkioms įmonėms. Lietuvos banko 2019 metų liepą paskelbta įmonių apklausa atskleidė, kad kredito įstaigų atmestų paraiškų paskoloms dalis pirmąjį 2019 metų pusmetį sudarė 27 proc. – 5 proc. punktais daugiau nei prieš metus.
Tuo tarpu mažų įmonių grupėje atmestų paraiškų dalis per metus išaugo nuo 40 iki 61 proc., o vidutinių bendrovių paraiškų skaičius išliko nepakitęs – 29 proc.
Bankai INVEGOS garantijų nevertino?
Kita problema, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės teigimu, kad iki šiol skolinant smulkiam ir vidutiniam verslui net ir INVEGOS garantijos bankams mažai ką reiškė – bankai iš vidutinio dydžio įmonių, net ir turinčių INVEGOS garantiją dėl 80 proc. paskolos, dar reikalaudavo vekseliu garantuoti 100 proc. paskolos bei turto užstato, siekiančio 120 proc. paskolos vertės.
Turime karčios patirties, kad bankai INVEGOS nevertina ir nelaiko rimta garantija, – piktinosi D.Matukienė.
„Turime karčios patirties, kad bankai INVEGOS nevertina ir nelaiko rimta garantija. Jei pripažintų INVEGOS garantiją, tuomet prašytų 20 proc. nuosavo užstato, o ne 120 proc.“, – piktinosi D.Matukienė.
Bankai laukia tvirtesnių garantijų
Tuo tarpu Lietuvos bankai ir kitos kredito įstaigos pripažįsta, kad įmonės domisi naujomis paskolomis, tačiau nukentėjusiems verslams neturi ką pasiūlyti – Vyriausybės patvirtintos priemonės dėl kreditavimo dar neįsigaliojo.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius 15min tvirtino, kad asociacijos nariai nuo karantino pradžios sulaukė per 1000 verslo klientų, susiduriančių su problemomis dėl COVID-19 ir besidominčių finansavimo galimybėmis, kreipimųsi.
Tačiau, jo teigimu, bankų dar nėra pasiekusios lėšos, skirtos nuo šios problemos nukentėjusiam verslui finansuoti.
„Matome, kad pasikeitusi situacija dėl karantino ir besiplečiančios pandemijos atsiliepia visiems Lietuvos verslo sektoriams. Kol kas pagal Vyriausybės patvirtintą planą skirtos lėšos nukentėjusio verslo dar nėra pasiekusios. Tikimės, kad teisinės kliūtys netrukus bus pašalintos ir valstybės numatyta parama sklandžiai pasieks tas įmones, kurioms jos labiausiai reikia. Lietuvos finansų ir verslo bendruomenė nekantriai laukia iš valstybės institucijų konkrečių priemonių, padėsiančių verslui ne tik išlikti, bet ir gyvuoti toliau”, – teigė M.Zalatorius.
Kol kas pagal Vyriausybės patvirtintą planą skirtos lėšos nukentėjusio verslo dar nėra pasiekusios. Tikimės, kad teisinės kliūtys netrukus bus pašalintos, – sakė M.Zalatorius.
Jis priduria, kad kol vyksta derinimas, bankai, padėdami verslams rasti laikinų sprendimų, disponuoja vien savo kapitalu: atidedamas paskolų įmokų mokėjimas, peržiūrimi paskolų grąžinimo grafikai bei paskolų sutartys.
Tuo tarpu vienas bankiniame sektoriuje dirbantis ekspertas 15min tvirtino, kad kredito įstaigos laukia valstybės priemonių, nes negali prisiimti tokios rizikos ir iš savo indėlininkų suneštų pinigų finansuoti į bėdą pakliuvusių verslų, kurie nežinia, ar sugebės tas paskolas grąžinti.
Nepamatuotai priskolinę bankai esą apkraus savo balansus blogomis paskolomis – o tai reiškia, kad skolinti galės dar mažiau net jei ekonomika atsigaus ir verslui prireiks lėšų plėtrai.
„Valstybės priemonių reikia jau dabar – tiksliau, jau reikėjo vakar, o jos pradės veikti tik po dviejų savaičių. Kai kuriems verslams jau per vėlu gali būti po 16 dienų. Latvijoje šios priemonės jau veikia. Bankai neturi jokio noro, kad įmonės bankrutuotų, nes tada ir bankams bus sunku, nes sudegintas paskolas reikia atsiimti“, – teigė bankų virtuvę gerai išmanantis ekspertas.
Pasak jo, reikalingiausios šiuo metu priemonės, nukreiptos į apyvartinių lėšų ar likvidumo užtikrinimą įmonėms.
Lietuvos kredito unijos asociacijos valdybos narys Mindaugas Vijūnas 15min taip pat tvirtino, kad iš valstybės institucijų jaučiamas didelis raginimas padėti verslui, nestabdyti kreditavimo, tačiau konkrečių priemonių dar tik laukiama.
Dabartinės priemonės neveikia
O kol laukiama naujų priemonių įsigaliojimo, INVEGA siūlo verslui naudotis šiuo metu INVEGOS įgyvendinamomis priemonėmis ir dėl jų kreiptis į artimiausią finansų įstaigą.
INVEGA rinkodaros skyriaus vadovė Asta Slapšienė 15min sakė, kad jau dabar siūlomos priemonės už milijardą eurų iš Vyriausybės plano.
„Todėl jau šiandien raginame verslą tartis su savo finansų institucija ir domėtis jam tinkamomis finansavimo galimybėmis. Pagal turimas sutartis su finansų įstaigomis INVEGA jau šiandien gali garantuoti už daugiau kaip 345 mln. Eur finansų įstaigų išduodamų paskolų. Be to, INVEGA yra pasirašiusi sutartis ir įgaliojusi finansų įstaigas suteikti daugiau kaip 37 mln. Eur lengvatinių paskolų valstybės lėšomis. Iš viso su naujomis paskolų priemonėmis ir papildomai joms įgyvendinti skirtomis lėšomis verslui galės būti paskolinta beveik 143 mln. eurų“, – vardijo A.Slapšienė.
Iš viso su naujomis paskolų priemonėmis ir papildomai joms įgyvendinti skirtomis lėšomis verslui galės būti paskolinta beveik 143 mln. eurų
Tuo tarpu bankininkai neoficialiai kalba, kad nors šios priemonės ir egzistuoja, paskolų išdavimo sąlygos pritaikytos ekonomikos augimo laikams, – pavyzdžiui, INVEGA garantuoja tik už dalį paskolos, o kitą riziką prisiima bankams. Tad pasikeitus ekonominei situacijai bankai mano, kad tokios garantijos nebeužtenka ir nebelinkę išduoti tokių paskolų.
„Pagal šią schemą niekas neišduos paskolos, nes neįmanoma prisiimti šitos rizikos. Reikia „kovidinių“ garantijų, susijusių su pasikeitusia garantija, o senos neadekvačios“, – pabrėžė vienas nenorėjęs oficialiai būti įvardintas bankinio sektoriaus dalyvis.
Populiarėja alternatyvieji finansuotojai
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra išreiškęs viltį, kad šį kartą verslas nesusidurs su tokiu paskolų badu, kokį patyrė per praėjusią krizę 2009 metais. Jis tvirtino, kad šį kartą krizė ne finansinė, bankai mažiau priklausomi nuo motininių bankų, be to, daugiau veikia alternatyvaus skolinimo įmonių.
Išties, alternatyvaus finansavimo įmones, daugiausiai skolinančias smulkiam ir vidutiniam verslui, prasidėjus karantinui užplūdo verslo užklausos dėl naujų paskolų.
Tiesa, ir šios įstaigos pabrėžia, kad valstybės priemonių, skirtų skolinti nukentėjusiems verslams, kol kas dar nėra, tad skolina tik savo lėšomis ir tikisi, kad įsigaliojus naujoms INVEGA priemonėms galės išplėsti skolinimų apimtis.
Alternatyvaus finansavimo „SME Finance“ pardavimų vadovas Lukas Baškys 15min tvirtino, kad karantino metu užklausų skaičius iš smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių, norinčių gauti apyvartinio kapitalo finansavimą ir pasigreitinti finansinius srautus, išaugo maždaug 5 kartus.
Nors užklausų turime 5 kartus daugiau, finansavome maždaug 2 kartus daugiau negu standartiškai. Skoliname tiems, kurie turi pasiruošę planą, kaip reiktų pragyventi jei netikrumo situacija užsitęstų 3–6 mėn., – sakė L.Baškys.
„Taip pat turime užklausų ir iš įmonių, kurios supranta, jog reikalinga turėti „pagalvę“ ir skolinasi tik todėl, kad turėtų tą pagalvę kritiniu laikotarpiu, jeigu prireiks. Nors užklausų turime 5 kartus daugiau, finansavome maždaug 2 kartus daugiau negu standartiškai. Visų užklausų tikrai nepatenkiname. Skoliname tiems, kurie dirba atsakingai ir turi pasiruošę planą, kaip reiktų pragyventi jei netikrumo situacija užsitęstų ilgesniam laikotarpiui (pvz., 3–6 mėn)“, – tvirtino L.Baškys.
Nors alternatyvūs finansuotojai neslepia, kad taip pat vertina besikreipiančių įmonių riziką, jie tikina, kad skolinimo nenutrauks ir per krizę, nes pagrindinis jų skirtumas nuo bankų – jie gyvena iš paskolų portfelio.
Alternatyvaus finansuotojo „Noviti finance“ direktorius Linas Armalys 15min pasakojo, kad į juos dažnai kreipiasi smulkios ir vidutinės įmonės, kurios prieš tai kreipėsi į banką ir negavo paskolos.
„Bankai, kurių portfelio amortizacija lėta, pusę pajamų gauna iš transakcijų, gali pralaukti šį laikotarpį. Alternatyvūs finansuotojai tokios prabangos neturi – portfelis amortizuojasi greitai, negauname kitų pajamų – gyvename tik iš skolinimo veiklos, todėl ieškome galimybių teikti finansavimą ir surasti verslus, kurie gebės grąžinti paskolas“, – pabrėžia „Noviti finance“ direktorius.
Be to, pasak jo, banko tolerancija rizikai siekia 1–2 proc., o alternatyvaus finansuotojo – 4–5 proc., o tai išsiverčia į didelius kiekius įmonių.
Bankams netrūko nei kapitalo, nei pinigų ir iki krizės, bet jie nebuvo aktyvūs verslo finansuotojai. Juo labiau jie nebus aktyvūs dabar, – mano L.Armalys.
Remdamasis Lietuvos banko duomenis, kad bankų paskolų portfelis smulkiems verslams pastaruoju metu mažėjo, o alternatyvių finansuotojų – išaugo, pašnekovas prognozuoja, kad bankai nebus aktyvūs skolintojai net ir sulaukę INVEGOS garantijų.
„Bankams netrūko nei kapitalo, nei pinigų ir iki krizės, bet jie nebuvo aktyvūs smulkaus ir vidutinio verslo finansuotojai. Juo labiau jie nebus aktyvūs dabar. O mums tie papildomi valstybės instrumentai leidžia pagerinti sąlygas klientams ir padidinti skolinimo apimtis“, – tikino L.Armalys.
Smulkūs verslininkai norėtų valstybinių pirkimų
Tuo tarpu abejojanti, kad lengvatinės paskolos pasieks smulkųjį Lietuvos verslą, D.Matukienė Vyriausybei ir Seimui pateikė kitą pasiūlymą – valstybinius pirkimus iš smulkiausių įmonių ir smulkių šeimos ūkių.
„Lietuvoje veikia 70 tūkst. smulkių ir vidutinių įmonių, jos sumoka daugiausia mokesčių, tai galvokime, kaip jas gelbėti. Užsakykime metams tam tikrų produktų, kad pamaitintume mokyklas, darželius, ligonines. Tada įmonės ir maži šeimos ūkiai žinos, kad galės sėti, sodint, vystyti verslus. Trumpos maisto paslaugų grandinės, kompetencijų centrai – tai būtų pagalba verslui, o ne parama paskoloms, kurių įmonės nė neturi. Jau dabar yra 9 tūkst. papildomų bedarbių, jei nepadarysime teisingų žingsnių, kiek jų bus dar po 2 savaičių?“ – svarstė D.Matukienė.
