Lietuvos Vyriausybė trečiadienį nusprendė taikyti kvotas kai kurių profesijų atstovams iš užsienio. Iš Ukrainos ir kitų trečiųjų valstybių atvažiuojantys darbuotojai yra pigesnė darbo jėga, ir taip gali iš rinkos išstumti mūsų piliečius. Dėl to nuo rudens Lietuva įsileis tik dalį, tarkime, ukrainiečių vairuotojų ir statybininkų.
Ukrainiečius verslininkai įdarbina ne tik dėl to, kad kartais jų darbo jėga yra pigesnė. Įmonių teigimu, lietuvių paprasčiausiai trūksta, todėl ir tenka darbo jėgos ieškoti ir kitose valstybėse.
Problema – dirbti nenorintys bedarbiai
„Kiek suprantu, kad galutinė tvarka nepatvirtinta. Kaip čia bus, dar galutinai nėra aišku. Negaliu nieko komentuoti, kol nėra tvarkos aprašo. Kai paskelbs, tai ir žiūrėsim, ar apsunkins mūsų darbą“, – todėl komentuoti tvarkos, jai iki galo nepaaiškėjus, „Personalo importo sprendimų“ atstovas nenorėjo.
Tačiau, pasak jo, darbo jėgos problema pradedama spręsti visai ne ten, kur reikėtų. Darbdaviai užsieniečius samdo ne vien tik ieškodami pigios darbo jėgos. Lietuvoje, jų teigimu, kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų paprasčiausiai nepakanka.
„Darbo biržoje šiuo metu faktiškai yra registruota nemažai žmonių, kurie dirba už grynus pinigus. Jie registruoti Darbo biržoje tam, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo, taip pat galbūt tam, kad gautų papildomų išmokų. Labai dažnai dalyvaujame mugėse, kur pas darbdavius kviečiami Darbo biržoje registruoti kandidatai. Jie tiesiai šviesiai prašo pažymėti anketoje, kad parinktas kitas kandidatas. Jie ir taip turi to darbo, jiems nereikia to darbo“, – aiškino bendrovės atstovas.
Lietuvoje darbo neturi 7,1 proc. žmonių, tačiau, vyro teigimu, rinktis iš tų bedarbių nėra ką – dalis jau dirba nelegaliai ir todėl legalaus darbo atsisako, o kiti neva yra asocialūs ir todėl apskritai sunkiai įsilieja į darbo rinką.
„Darbo birža tokius žmones laiko, nuo tų žmonių skaičiaus tiesiogiai ir priklausys tos kvotos. Tai mus liūdina“, – pridūrė vyras.
Reikėjo Vyriausybėje pradėti nuo Darbo biržos reformos, o ne nuo tų kvotų, kad nebūtų darbo biržoje registruota tiek daug žmonių, kurie nenori dirbti.
Užsieniečiai gauna mažiau
„Dirba atsakingiau, motyvuočiau ir daugiau už analogišką darbo užmokestį“, „Ukrainiečiai dirba efektyviau 1,5 karto“, „9 proc. mažesni mokesčiai“, – tokie ir panašūs teiginiai puikuojasi interneto svetainėje ukrainieciai.lt.
„Personalo importo sprendimai“, įmonių prašymu, Ukrainoje suranda Lietuvoje reikalingus specialistus ir padeda jiems čia sutvarkyti dokumentus. Pati įmonė reklamuojasi kaip galinti pasiūlyti pigesnę darbo jėgą.
„Dirba atsakingiau, motyvuočiau ir daugiau už analogišką darbo užmokestį“, „Ukrainiečiai dirba efektyviau 1,5 karto“, „9 proc. mažesni mokesčiai“, – tokie ir panašūs teiginiai puikuojasi interneto svetainėje ukrainieciai.lt, kuri priklauso darbuotojus pagal užsakymą iš Ukrainos gabenančiai įmonei „Personalo importo sprendimai“.
„Gali prasidėti mūsų piliečių išstūmimo iš darbo rinkos procesas, nes tai yra pigesnė darbo jėga“, – BNS trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė vicekancleris Deividas Matulionis.
Be to, 15min jau ne kartą rašė, kad labai daug ukrainiečių dirba Lietuvos logistikos kompanijose, ir tuo labai nepatenkinti vairuotojai lietuviai, kuriuos pigūs ukrainiečiai išstumia iš darbo rinkos.
Pernai darbo vizos arba leidimai gyventi darbo pagrindu buvo suteikti apie 34,5 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 20 tūkst. yra Ukrainos piliečiai, BNS informavo Migracijos departamentas. Šiuo metu statybininkai, vairuotojai gauna leidimus gyventi darbo pagrindu palengvinta tvarka. Tačiau, įvedus kvotas, leidimus supaprastinta tvarka gautų tik ribotas skaičius asmenų. Kitiems įsidarbinti būtų sunkiau.
Jau dabar kartais leidimo gyventi gavimo procesas užtrunka kelis mėnesius.
„Lietuvos biurokratai ne visada noriai paaiškina priežastis, kas ir kaip“, – skundėsi „Personalo importo sprendimų“ atstovas.
„Sodros“ duomenimis, vairuotojai patenka tarp paklausiausių profesijų, vis tik atlyginimas jiems mokamas itin mažas – 570 eurų „ant popieriaus“ (taigi sektoriaus minimumas, nes transporto sektoriuje galima mokėti ne mažesnį kaip 1,3 MMA siekiantį darbo užmokestį. Nors dalį atlygio vairuotojai gauna dienpinigiais, tai yra nepastovios pajamos, nes darbdavys gali jas mažinti, taip pat, remiantis vairuotojų pasakojimais, iš jų yra išskaičiuojami pinigai į specialius fondus, taip pat už automobiliams padaromus pažeidimus ir pan.
