A.Romanovskis teigė, kad reforma patvirtino LVK nuogąstavimus dėl mokesčių verslui didinimo.
„Tai galiu bendrai apibrėžti kaip mokesčių didinimą tiems, kurie daugiau verslauja, daugiau dirba“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie siūlomą pajamų apmokestinimą, jis teigė, kad visas pajamas – tiek iš darbo santykių, tiek iš verslo veiklos – bandoma sudėti į vieną krūvą ir taikyti bendrą vardiklį, nors verslo bendruomenė mano, kad tai nėra teisinga.
Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc.
„Mes manome, kad individuali veikla, kaip forma pagal pažymą, yra teisingas verslo darymo būdas ir tai niekaip neturėtų būti lyginama su darbo santykiais. <...> Verslo liudijimai, kurių yra lengvatinis apmokestinis režimas, jau seniai yra anachronizmas, kuris realybėje sudaro galimybę nemokėti mokesčių užsiimant ta pačia verslo veikla“, – kalbėjo A.Romanovskis.
-
I.Šimonytė: siūlomi mokesčių pakeitimai yra gerai subalansuoti
-
LVK: laikinas mokestis bankams sumažintų finansavimo prieinamumą verslui, paveiktų investicinį klimatą
-
Mokesčių reforma – atskleista: mažinamas „gyvulių ūkis“, naikinamos lengvatos, pokyčiai smulkiajam verslui
-
M.Lingė: Seimą gali pasiekti kiek kitoks mokesčių pertvarkos modelis
LVK prezidentas kritikavo verslo liudijimų forma ir siūlytų jos apskritai atsisakyti.
Verslas taip pat palaikytų pelno, gauto vykdant individualią veiklą pagal pažymą, apmokestinimo sulyginimą – 15 proc. išlaikymą visam metiniam pelnui, naikinant bet kokias mokesčių režimą iškraipančias lengvatas ir kreditus.
A.Romanovskis teigė, kad įgyvendinus siūlomą reformą versle atsiras progresiniai mokesčiai: dirbantiems pagal individualią veiklą ir gaunantiems mažiau (iki 35 tūkstančių eurų apmokestinamųjų pajamų per metus) apmokestinimas nesikeis, o uždirbantiems daugiau gyventojų pajamų mokestis (GPM) didės nuo 15 iki 20 proc.
Kita vertus, Finansų ministerijos pristatytos smulkiajam verslui skirtos „verslo sąskaitos“ idėją LVK prezidentas sveikino, tačiau nepritarė tam, kad šalia to išlieka verslo liudijimų tvarka.
„Jeigu siūloma verslo sąskaitą įvesti, verslo liudijimų egzistavimas nebeturėtų prasmės“, – sakė A.Romanovskis.
Anot LVK, 36 proc. verslo liudijimų turėtojų jokia kita veikla neužsiima, o jų vidutinis efektyvus GPM apmokestinimas yra 2,2 proc.
Pasiūlymą individualiai veiklai taikyti nedarbo draudimą, A.Romanovskis įvardijo kaip „keistą“ ir „keliantį nuostabą“, tačiau pridūrė, kad tokio modelio galimas veikimo principas dar išsigrynins diskusijose.
Siūlymą kapitalo apmokestinimui taikyti papildomą mokesčio tarifą, LVK vertino neigiamai. „Mes tai matome kaip progresinių mokesčių įvedimą kapitalui, akivaizdžiai investicine prasme mes būsime suvokiami kaip mažiau patrauklūs <...> Sunkiai suprantamas sprednimas, siekis ir noras apmokestinti verslą yra didesnis nei įsivesti teisingą mokesčių sistemą“, – kalbėjo LVK prezidentas.
Tuo tarpu pajamų iš darbo santykių apmokestinimas verslo bendruomenę tenkina.
Kalbėdamas apie lengvatas, A.Romanovskis teigė, kad LVK palaiko lengvatų iškastiniam kurui naikinimą.
„Kita vertus, matome, kad tos lengvatos, kurios taikomos kaupimui ir investavimui – ar tai būtų trečia pensijų pakopa ar gyvybės draudimas – yra labai svarbios, todėl mes nelinkę būtume pritarti šių lengvatų naikinimui. Investicinė sąskaita yra geras dalykas ir ją palaikome, tačiau bus klausimų, kaip ji realiai veiks“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Jis pridūrė, kad LVK tokios sąskaitos atsiradimo nelaiko lengvata, o greičiau teisingu apmokestinimo modeliu. Vis dėlto tokiai sąskaita siūloma nustatyti 10 tūkst. eurų investicijų per metus riba, anot LVK prezidento yra per žema.
Finansų ministerija pristatė verslui aktualius siūlymus
Antradienį Finansų ministerija pristatė ilgai ruoštą mokesčių reformą.
Dalis reformos siūlymų tiesiogiai apima smulkaus verslo skatinimą.
Pavyzdžiui, šiuo metu sumažintas 5 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas tada, kai vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 darbuotojų ir apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų. Naujais pakeitimais siūloma netaikyti 10 darbuotojų apribojimo.
Taip pat siūloma padidinti ribą, iki kurios įmonė neprivalo mokėti avansinio pelno mokesčio – šiuo metu ji siekia 300 tūkst. eurų, o siūloma padidinti iki 500 tūkst. eurų.
Registravimosi pridėtinio vertės mokėtojais ribą siūloma padidinti nuo 45 tūkst. eurų iki 55 tūkst. eurų.
Taip pat būtų koreguojamas ir pajamų apmokestinimas.
Finansų ministerija numato nuosekliai artinti neapmokestinamąjį pajamų dydį prie minimalios mėnesinės algos, o mokesčiai nedidėtų viduriniajai klasei. Kaip žadėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, su Neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimu uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) mokestinė našta toliau nuosekliai mažės.
Kalbant apie individualią veiklą, G.Skaistė atkreipė dėmesį, kad buvo daug ekspertų pamąstymų apie vadinamąjį „gyvulių ūkį“ šioje srityje.
„Atsižvelgiant į rekomendacijas, siūlomi tam tikri sprendimai, tačiau trims ketvirtadaliams (75 proc.) asmenų situacija nesikeis. Žmonėms, kurie gauna maženes pajamas iš individualios veiklos, jiems situacija nesikeistų. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo ir mokesčių kredito pokyčiai nepalies iki 10 tūkst. eurų apmokestinamamųjų pajamų gaunančių asmenų“, – nurodė G.Skaistė.
Siūlomi sprendimai yra palaipsniui, palaipsniui artinant individualios veiklos apmokestinimą link darbo santykių apmokestinimo.
Ministerijai išanalizavus gyventojų, gaunančių aukštas pajamas, pajamų struktūra, pastebėta, kad vyrauja ne darbo, o kapitalo pajamos, teigė G.Skaistė. Dėl šios priežasties Finansų minsiterija siūlo vietoj dabar esančių progresinių tarifų darbo pajamoms susumuoti visas pajamas ir pritaikyti specialų papildomą apmokestinimą aukštoms pajamoms.
„Mūsų siūlymas sudėti visas pajamas į vieną vietą ir pažiūrėti, kiek gauna pajamų per metus – jei viršija 60 vidutinių darbo užmokesčio (VDU), taikyti specialius tarifus dėl to, kad vyrauja kapitalo pajamos. Dėl to prasiplėstų mokėtojų ratas“, – spaudos konferencijoje teigė ministrė.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, pajamos iš darbo santykių būtų apmokestinamos 20 proc. tarifu, o jei viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių būtų pritaikytas papildomas 5 proc. tarifas. Daliai, viršijančiai 120 VDU, būtų pritaikytas 7 proc. tarifas. Tuo tarpu šiuo metu, jei darbo pajamos viršija 60 VDU, gyventojas moka 32 proc. GPM.
I.Genytė-Pikčienė: sunku prognozuoti, kiek pasiūlymų bus patvirtinta
INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė išplatintame komentare teigė, kad pateikti siūlymai mažins biurokratinę naštą ir skatins vykdyti veiklas skaidriau bei bus užglaistytos ankstesniuose pakeitimuose paliktos spragos.
„Dalis reformos pasiūlymų tikrai taiklūs ir būtini, tačiau metas mokesčių reformai nėra palankus tiek dėl momento politiniame cikle, tiek dėl ekonominio neapibrėžtumo, tad nusimato itin karštos tolesnės diskusijos ir sunku prognozuoti, kokia dalis pasiūlymų bus patvirtinta“, – komentare rašė ji.
Anot ekonomistės, įgyvendinus tokius siūlymus, būtų įvestas teisingesnis aukštesnių pajamų apmokestinimas, apjungiant tiek pagal darbo santykius, tiek iš kapitalo gautas pajamas.
Vis dėlto, ji kėlė klausimą ar neprasidės kapitalo/darbo apskaitinė migracija tarp kaimyninių šalių stengiantis susimažinti mokestinę naštą.
Smulkaus verslininko sąskaita – iš pirmo žvilgsnio, geras pasiūlymas, mažina biurokratinę naštą, didina skaidrumą, teigė I.Genytė-Pikčienė.
Smulkaus verslo skatinime ji taip pat mato gerų dalykų, tačiau dėl infliacijos būtina peržiūrėti įstatyme įrašytas konkrečias apyvartų ribas.
„Iki 10 darbuotojų skaičiaus apribojimo taikymo atsisakymas taipogi yra taiklus, nes visiškai pakanka apyvartos parametro įmonės dydžiui nusakyti ir nėra reikalo techniškai stabdyti įdarbinimą. Vis dėlto, pavyzdžiui, registravimosi PVM mokėtoju riba po pernykštės infliacijos galėtų būti kilstelėta dar daugiau“, – mano ekonomistė.
Investicinės sąskaitos pasiūlymą ji vertino kaip gerą: apie tai kalbėta seniai ir poreikis yra.
„Vis dėlto, netaiklu suplakti šitą klausimą su valstybės paskatomis taupyti, tai netūrėtų būti arba/arba klausimas. Kad situacija sparčiau keistųsi ir dviženklės infliacijos akivaizdoje neturėtume rekordinių sumų indėliuose, reikia ir to, ir to“, – komentavo I.Genytė-Pikčienė.
E.Leontjeva: nereikėtų naikinti GPM režimo gyventojų investicijoms
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva Finansų ministerijos pristatytame mokestinių siūlymų pakete taip pat matė tiek ekonominę aplinką gerinančių, tiek bloginančių pasiūlymų.
Vienu iš pozityviausių pokyčių ji laiko siūlymą įvesti momentinį ilgalaikio turto nudėvėjimą.
„Momentinį turto nusidėvėjimą jau kurį laiką siūlėme įgyvendinti kaip švelnesnę alternatyvą paskirstyto pelno mokesčio modeliui, kurio nesiryžtama imtis. Tačiau svarbu, kad ši nauja taisyklė nepaveldėtų investicinio projekto ribojimų, dėl kurių įmonės realiai negalėjo pasinaudoti investicinio projekto nuostata“, – komentavo E.Leontjeva.
Vis dėlto pasiūlymas panaikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) režimą ilgalaikiam investavimui ir taupymui į investicinį gyvybės draudimą bei III pakopos pensijų fondus sulaukė E.Leontjevos kritikos.
„Šis instrumentas yra klaidingai vadinamas mokestine lengvata, o iš tiesų juo yra įgyvendinamas subsidiarumo principas, kai ekonominės veiklos pajamos arba išlaidos papildo valstybės funkcijas ir ilgainiui sukuria subsidiarią gyventojų ir valstybės atsakomybę“, – komentavo ji.
Kaip alternatyva ministerijos pateikiamas investicinės sąskaitos gyventojams įvedimas būtų aktualus pokytis, nes reikštų, kad investuojantis asmuo nemoka mokesčių, kol neišima investicijų vartojimui.
„Tai prilygsta paskirstytojo įmonių pelno mokesčio modeliui, tik žmonių lygmeniu. Vis dėlto šis siūlymas atneštų teigiamą pokytį tik tuo atveju, jei jis būtų įvedamas išsaugant įmokų į investicinį gyvybės draudimą bei III pakopos pensijų fondus mokestinį režimą, o ne vietoje jų“, – mano E.Leontjeva.
Kaip ir A.Romanovskis, taip ir LLRI prezidentė kritikavo reforma sustiprinamą progresyvaus apmokestinimo idėją.
„Siūlymas taikyti augantį mokesčių tarifą ir visoms iki šiol skaidriai ir proporcingai apmokestinamoms pajamų rūšims – dividendų, nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo ir kitoms pajamų rūšims – sujauks mokesčių sistemą“, – komentare rašė E.Leontjeva.
