Pirkdami šaldytuvą, televizorių arba keisdami automobilio tepalus mes iš anksto sumokame už atliekų utilizavimą. Tai įskaičiuota į produkto ar paslaugos kainą. Atliekas utilizuoja atliekų tvarkytojai. Elektros prekių importuotojai, automobilių servisų savininkai ar kitos šioje rinkoje veikiančios įmonės sumoka už utilizavimo paslaugas ir gauna tai patvirtinančias pažymas.
Negarbingas žaidimas
Šiuo metu didžiąją elektronikos atliekų tvarkymo rinkos dalį užima Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų asociacija (EEPA) bei vėliau atsiradusi Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA).
Situacija yra gana įtempta. Ne pirmus metus vykstantys teismai, kurie iki šiol baigiasi mūsų asociacijos pergalėmis, kelia tam tikrų minčių, ar tai nėra bandymas varžyti ūkio subjekto veiklą, – teigė M.Varaška.
Dėl verslininkų mokamų milijonų asociacijos pradėjo tikrą karą. EEPA tapo nuolatinių valstybės institucijų tikrinimo objektu. Tariamus asociacijos pažeidimus reguliariai fiksuoja Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) pareigūnai, kurių sprendimai vėliau naikinami teismuose. Tuo pat metu kitai asociacijai tikrintojai priekaištų neturi.
Sutapimas ar ne, tačiau dabartinis GIA vadovas Alfredas Skinulis iki 2011 m. dirbo VRAAD, o iš valdininko kėdės persėdo į vienos iš kontroliuotų įmonių direktoriaus pavaduotojo kėdę. A.Skinulio veiksmus kaip viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą prieš metus įvertino ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, tačiau jokios nuobaudos pritaikyti negalėjo, nes A.Skinulis jau nebebuvo valstybės tarnautojas.
Pats A.Skinulis dievagojasi, kad savo pažintimis departamente nesinaudoja ir teigia, jog politikų įtaka begėdiškai naudojasi EEPA, kuri nori turėti elektronikos atliekų tvarkymo monopolį. Tam 2011 m. pabaigoje Seime buvo pristatytas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame įrašyta nuostata, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija galės būti išduodama tik tai organizacijai, kurios nariai, gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai tiekia ne mažiau kaip 25% viso šalyje parduodamo šios įrangos kiekio. Tuo metu tokį reikalavimą atitiko tik EEPA.
Be to, GIA vadovas, girdėdamas priekaištus, kad nesugebėjo atskirti privačių ir viešųjų interesų, siūlė atidžiau pažvelgti į EEPA ir klausė, kodėl šios asociacijos vadovu prieš mėnesį išrinktas nieko bendro su aplinkosauga ar atliekų verslu iki tol neturėjęs buvęs Seimo narys.
Valdininkų nemalonė
„VRAAD mus kasmet tikrina nuo 2010 m. Kasmet surašo administracinių pažeidimų protokolus už tai, kad mes neva netinkamai vykdome atliekų tvarkymo užduotis, nes neatliekame jų pagal elektronikos kategorijas. Turime jau tris teismų sprendimus, išaiškinusius, kad tos tvarkymo užduotys neturi būti vykdomos pagal kategorijas. 2012 m. pabaigoje VRAAD vėl atliko tikrinimą ir, nepaisydami teismų nuomonės, vėl surašė pažeidimų protokolus ir išdavė privalomuosius nurodymus įvykdyti ankstesnių metų užduotis“, – 15min.lt sakė buvęs EEPA vadovas Giedrius Mikulskas.
VRAAD įpareigojimai reiškia, kad papildomi kiekiai tvarkomų atliekų EEPA nariams kainuotų papildomus pinigus. Suma siektų apie 1,5 mln. litų. O GIA, kurios veiklai VRAAD priekaištų neturi, nariams ta pati paslauga kainuotų pigiau.
 |
| Mantas Varaška/BFL nuotr. |
„Situacija yra gana įtempta. Nė vienai organizacijai nėra malonu dirbti vykstant teisminiams procesams su valdžios įstaigomis. Ne pirmus metus vykstantys teismai, kurie iki šiol baigiasi mūsų asociacijos pergalėmis, kelia tam tikrų minčių, ar tai nėra bandymas varžyti ūkio subjekto veiklą. Tikiuosi, kad naujoji Aplinkos ministerijos valdžia atkreips dėmesį į nenormalią padėtį viešojo administravimo subjektuose“, – 15min.lt teigė EEPA vadovas Mantas Varaška.
Tam tikrų minčių kelia ne tik VRAAD tikrintojų uolumas, bet ir veiksmai, balansuojantys ant įstatymo pažeidimo ribos. Teisminio proceso metu nustatyta, kad VRAAD pareigūnai kaip pažeidimus nurodydavo netinkamą elektronikos atliekų konteinerių žymėjimą, nors pridėtuose nuotraukose informaciniai užrašai aiškiai matyti.
Pažeidimų nemato
Asociacijos ir valdininkų konfliktą kursto ir faktas, kad konkurentams tokio aplinkosaugininkų dėmesio pavyksta išvengti, nors jų veiklą šiuo metu tiria Generalinė prokuratūra. Spėjama, jog į verslą iš valstybės tarnybos atėjęs A.Skinulis naudojasi senomis pažintimis ir įtakingais užtarėjais VRAAD.
Šiuo metu galiojanti tvarka reikalauja, kad elektronikos atliekų supirkimo vietos būtų įrengtos pastatant tam tikro dydžio konteinerį arba skiriant 5 kv. metrų ploto sandėlio dalį. GIA atliekų surinkimo vietos įsteigtos vadinamuosiuose EKOtaškuose – butelių, skardinių, makulatūros supirktuvėse, esančiose prie prekybos centrų.
„Šių kioskų pavadinti konteineriais elektronikos atliekoms tikrai negalima, nes ten dedamos ne tik elektronikos atliekos. Be to, būdelėje sėdi darbuotojas. Jei teigtume, kad tai sandėlys, tai 5 kv. metrų ten irgi nėra. Juolab kad būdelė užversta įvairiausiomis kitomis atliekomis. Tačiau tikrintojai čia pažeidimų neįžvelgia“, – nurodė šiuo metu EEPA konsultantu dirbantis G.Mikulskas.
Senos pažintys
Asmuo, kuris kontroliavo arba prižiūrėjo juridinių asmenų veiklą, metus negali įsidarbinti tose įmonėse. A.Skinulis šios pareigos nepaisė“, – sakė T.Čaplinskas.
GIA vadovo nesugebėjimą atskirti privačių ir viešųjų interesų prieš metus konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). „2012 m. birželio 5 d. Komisija, išnagrinėjusi gautą pranešimą, nustatė, kad A.Skinulis, dirbdamas VRAAD Vilniaus miesto agentūros vedėju, kontroliavo ūkio subjektus, tarp kurių buvo ir bendrovė „Biosistema“ (joje jis įsidarbino išėjęs iš valstybės tarnybos). Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymas numato, kad asmuo, kuris kontroliavo arba prižiūrėjo tam tikrų juridinių asmenų veiklą, metus negali įsidarbinti tose įmonėse. A.Skinulis šios pareigos nepaisė“, – 15min.lt nurodė komisijos atstovas Tomas Čaplinskas.
Pasak jo, toks laikotarpis numatytas daugelio pasaulio valstybių teisėje. Jis reikalingas tam, kad darbuotojas nenaudotų savo vardo, galių ir buvusio statuso naujame darbe. Kartu siekiama, kad tai neatrodytų kaip tarnautojo papirkimas, įmonės atsidėkojimas už tam tikras paslaugas ar nepriežiūrą.
UAB „Biosistema“ yra viena iš GIA steigėjų. Joje darbą rado ne tik A.Skinulis, bet ir iš karto po darbo VRAAD šioje įmonėje įsidarbinęs Povilas Baltusevičius, vėliau tapęs GIA valdybos nariu. Nustatyta, kad šis asmuo taip pat supainiojo asmeninius ir viešuosius interesus. P.Baltusevičius, dirbdamas VRAAD, 2010 m. asmeniškai tikrino EEPA.
 |
| Naudotos baterijos/"15min" nuotr. |
Tiria prokurorai
Jei viena asociacija suskaičiuoja, kad 2 +2 yra keturi, o kita, kad penki, tai jau ne aplinkosaugos, o buhalterijos problemos, – paaiškino R.Masilevičius.
A.Skinulis 15min.lt nurodė, kad buvusių kolegų iš VRAAD priekaištų išvengia, nes, skirtingai nei konkurentai, laikosi įstatymų reikalavimų. „Kadangi pats valstybės tarnyboje dirbau tiek metų, žinau, jog įstatymų reikalavimų reikia laikytis. Kai įmonės laikosi reikalavimų, dažniausiai baudų negauna. Mano nuomone, EEPA tų reikalavimų tikrai nesilaiko“, – sakė jis.
GIA vadovas pasakojo, kad Asociacija yra nuolatos tikrinama, o konkurentai širsta, nes bijo konkurencijos: „Apskaldėme monopoliją. EEPA norėjo šią rinką tvarkyti viena, tačiau yra įmonių, kurios šiai Asociacijai priklausyti nenori, todėl buvo sukurta GIA ir šiuo metu mes turime apie 30% rinkos.“
Paklaustas, ar su monopolininkais nėra lengviau kovoti pasitelkiant buvusius kolegas, A.Skinulis teigė, kad departamente per trejus metus pasikeitė daug žmonių ir jis nedaug ką iš jų pažįsta. „Iš valstybės tarnybos išėjau prieš trejus metus. Bet vis kalbama apie tą patį. Negi žmogus, išėjęs iš valstybės tarnybos, nebegali niekur dirbti?“ – klausė GIA vadovas.
Nors Vilniaus aplinkosaugininkai GIA priekaištų neturi, ikiteisminį tyrimą dėl šios asociacijos pradėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Pareigūnai įtaria, kad verslininkams buvo išduodamos fiktyvios atliekų utilizavimo pažymos, o pačios atliekos buvo tiesiog išvežamos į sąvartynus ar paprasčiausiai paliekamos pamiškėse. Tyrimą prižiūrinčios Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė 15min.lt patvirtino, kad šiuo metu tyrimas tęsiamas.
Kaip diena ir naktis
 |
| Rolandas Masilevičius/BFL nuotr. |
VRAAD direktorius Rolandas Masilevičius 15min.lt sakė, kad asociacijos tikrinamos vienodai, tačiau vienoje didelių pažeidimų nėra, tuo tarpu kita stengiasi išsisukti nuo įstatymų reikalavimų. „Šis klausimas buvo apskųstas naujajai Aplinkos ministerijos vadovybei, ji pavedė Aplinkos apsaugos agentūrai ištirti 15 puslapių skundą. Prie jo dar buvo pridėta 25 puslapių pažyma. Ministerija pateikė išvadas, kad skunde išdėstyta informacija apie per didelį dėmesį Asociacijai nepasitvirtino. Jei yra teisės aktų reikalavimas, kad užduotys turi būti vykdomos pagal kategorijas, nesvarbu kas – departamentas, žurnalistai ar komisijos skaičiuos – kad 2 + 2 turi būti keturi? Jei viena asociacija suskaičiuoja, kad keturi, o kita, kad penki, tai jau ne aplinkosaugos, o buhalterijos problemos“, – situaciją paaiškino departamento vadovas.
Pasak jo, surinkti ir perdirbti toną šaldytuvų yra ne tas pats, kaip surinkti ir perdirbti toną liuminescencinių lempų. Paklaustas, kodėl nepaisant pasikeitusios tvarkos ir teismų išaiškinimų bendrovei taikomos nuobaudos, R.Masilevičius nurodė, kad tuo metu, kai buvo atliekamas patikrinimas, užskaitų daryti nebuvo leidžiama. Jis siūlė nedaryti apibendrinimų, nes teisiniai procesai dar nėra baigti.
Valdininkas kategoriškai paneigė bet kokias sąsajas su A.Skinuliu ir asociacija GIA. „Žmogus dirbo departamente ir perėjo į kitą verslą. Aš nesu nei jo tėvas, nei mama ir negaliu nurodinėti, ką jis turi veikti. Mūsų nesieja nei tarnybiniai, nei asmeniniai santykiai“, – sakė R.Masilevičius.
Pažvelgus į VRAAD direktoriaus šeimos turto deklaraciją matyti, kad 2011 m. šeimos turtas padidėjo daugiau nei du kartus – nuo 420 tūkst. litų suma šoktelėjo iki 969 tūkst. litų. Iš jų asmeninis R.Masilevičius turtas sudaro 687 tūkst. litų. Paklaustas, kaip pavyko sukaupti beveik milijono litų verto turto, R.Masilevičius teigė, kad deklaracijoje nurodyta suma padidėjo dėl paimtos paskolos. „Yra paimta paskola. Viskas oficialiai deklaruota“, – sakė jis.
VRAAD vadovas konkuruojančioms asociacijoms siūlė susėsti ir susitarti dėl bendros apskaitos sistemos, kuri leistų skaidriau įvertinti problemas.
Politinis užnugaris
Jei lobistinė veikla būtų nuodugniau kontroliuojama, visi deklaruotų savo veiksmus ir siekius, nekiltų problema, kad politikai, baigę politinę karjerą, tampa verslo asociacijų vadovais, – minėjo A.Bilotaitė.
GIA vadovas A.Skinulis siūlė įdėmiau pažvelgti į EEPA veiklos principus. 2011 m. pabaigoje Seime buvo teiktas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas. Šis projektas būtų užkirtęs kelią GIA tęsti savo veiklą ir praktiškai monopolizavęs rinką. Projektą teikė konservatorius Jonas Šimėnas, kuris, vadovaudamas Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, pagarsėjo ir kitais diskusijas sukėlusiais siūlymais.
Bet to, vos prieš mėnesį EEPA vadovu tapo buvęs Seimo narys M.Varaška, kuris nei atliekų tvarkymo, nei aplinkosaugos srityse anksčiau nėra dirbęs. „Aš kaip buvęs politikas dalyvavau organizatorių surengtame konkurse. Be manęs, ten dalyvavo dar keli asmenys. Asociacijos valdyba pasirinko mane. Buvimas politiku nereiškia, kad aš buvau aplinkosaugininkas. Neturėjau jokių sąsajų su Aplinkos ministerija. Nesu vykdęs jokios veiklos ar pareigų, kurios būtų susijusios su aplinkosaugos srityje veikiančiomis įmonėmis“, – paaiškino naujasis EEPA vadovas.
Tai, kad buvę politikai užima verslo asociacijų vadovų vietas, Lietuvoje tapo įprasta praktika. Antai kelias partijas pakeitęs, o šiuo metu į Seimą kaip socialdemokratų atstovas išrinktas Artūras Skardžius tarp parlamentaro kadencijų vadovavo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijai. O 1998–2000 m., kai buvo išrinktas į Seimą pirmą kartą, vadovavo Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijai.
Jautrus klausimas
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė 15min.lt teigė, kad verslo asociacijos noriai savo vadovais renkasi politikus dėl jų ryšių, tačiau tai nebūtų didelė problema, jei Lietuvoje būtų tinkamai reglamentuota lobistinė veikla.
„Jei lobistinė veikla būtų nuodugniau kontroliuojama, jei visi, taip pat ir asociacijos, viešai deklaruotų savo veiksmus ir siekius, nekiltų problema, kad politikai, baigę politinę savo karjerą, tampa verslo asociacijų vadovais. Deja, reikia pripažinti, kad lobistinės veiklos reguliavimo tobulinimas yra itin jautrus klausimas, kurį bandoma spręsti jau ne vieną Seimo kadenciją“, – sakė ji.
 |
| Agnė Bilotaitė/"15min" nuotr. |
Paklausta, ar normalu, kad valstybės institucija apkrauna verslininkų asociaciją baudomis, o vėliau, pralaimėjusi teismo procesus, ne tik nekompensuoja patirtų išlaidų, bet net neatsiprašo, Seimo narė atsakė vienareikšmiškai: „Manau, kad tai – labai didelė problema. Deja, turime pripažinti, kad viešajame sektoriuje dirbantys asmenys sunkiai atsikrato „tikrintojo-gąsdintojo“ vaidmens, be to, vis dar išlieka ir valdininkų kompetencijos problema. Pritarčiau nuomonei, kad valstybinės institucijos vadovas turėtų prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, jei jie buvo nepagrįsti ir pridarė žalos verslo subjektams.“
