Per dvejus metus Krymo uostuose švartavosi 24 laivai su Europos Sąjungos (ES) narių vėliavomis, 43 ES registruoti laivai ir dar 22 ES piliečiams priklausantys laivai.
Tam, kad apeitų sankcijas, Europos verslininkai pasitelkia įvairius triukus. Kai kurie plaukia su kitų valstybių vėliavomis, dalis naudojasi trečiosiomis šalimis – samdo nesusijusias įmones, treti, prieš įplaukdami į Rusijos uostus tiesiog išjungia buvimo vietos nustatymo sistemas.
Taip vienas Vokietijos kompanijos „Krey Schiffahrts GmbH“ laivas įplaukė į Kerčę (miestas rytinėje Krymo dalyje, Kerčės pusiasalyje) 2014 metų liepą. Įmonė kalbėti šiuo klausimu atsisakė, tačiau pranešė, kad kompanija turėjo didelių problemų, laivui įplaukus į vieną Krymo uostų.
Turkijos grupės „Palmali“ atstovas aiškino, kad dažna laivų praktika yra keisti vėliavas, įplaukiant į uostą. Iš pradžių jie plaukia su Ukrainos vėliava, vėliau pakeičia ją rusiška.
Apribojimui verslui Kryme buvo įvesti 2014 metų birželį. Sankcijomis iš pradžių uždraustas ES produkcijos be ukrainietiškų sertifikatų importas į Krymą, vėliau ES uždraudė į Krymą vežti prekes ir taip pat bet kokias investicijas į Rusijos aneksuotą regioną.
