„Per sunkmetį viešojo maitinimo sektorius buvo vertinamas kaip vienas rizikingiausių, todėl bankai nesuteikdavo paskolų“, – prisiminė šį savaitgalį „Litexpo“ vykstančioje tarptautinėje specializuotoje parduotuvių, restoranų ir viešbučių įrangos parodoje „BaltShop. BaltHotel. BaltGastro 2014“ sutiktas Suomijos įmonės „Metos“ projektų pardavimo vadovas Saulius Jurkynas.
Mažo restoranėlio ventiliacija, aišku, jei sąžiningai įrengta, gali kainuoti daugiau nei 100 tūkst. litų.
O investicijos net ir į nedidelį šeimos restoranėlį būtų nemenkos. „Vien virtuvės įrangai tektų atseikėti apie 50 tūkst. litų plius PVM.
Nuo to jau galima ką nors daryti. Baldai, interjeras, komunikacijos, ventiliacija – jau papildomos investicijos. Mažo restoranėlio ventiliacija, aišku, jei sąžiningai įrengta, gali kainuoti daugiau nei 100 tūkst. litų“, – skaičiavo 20 metų profesionalios virtuvės technikos versle dirbantis S.Jurkynas.
Vartotojas išpruso
Pirmieji rinkos atsigavimo ženklai pastebėti maždaug prieš pusantrų metų. Dabar pardavimai vėl įgauna pagreitį. Pirma, žmonės, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, vėl grįžo į viešą gyvenimą ir net darbo dienų vakarus leidžia kavinėse ar baruose.
Tai leidžia optimistiškiau į ateitį žvelgti jų savininkams. Didėjant pajamoms galima pagalvoti ir apie investicijas, juolab, kad kartelė patiekiamo maisto kokybei nuolat kyla.
„Vartotojas išpruso: pavažinėjo po pasaulį ir žino, ko reikalauti, kaip maistas turi atrodyti lėkštėje, kokiomis higienos sąlygomis jis turi būti pagamintas ir, svarbiausia, jau vis labiau galvojama, ką dėti į burną, o ko vengti“, – svarstė S.Jurkynas.
Jis pažymėjo: pica Lietuvoje neužmušama, bet požiūris keičiasi net ir į ją: „Atsiranda poreikis malkinėms krosnims, kad pica būtų pagaminta ant natūralios ugnies ir įgautų kitokį skonį, kitokį pagrindo traškumą.“
Sveikatą gydo ne vaistais, o gyvenimo būdu
Anksčiau vyravęs požiūris, kad svarbiausia kavinės interjeras, o virtuvei investicijų užteks tiek, kiek liko, pamažu kinta.
Vartotojas išpruso: pavažinėjo po pasaulį ir žino, ko reikalauti, kaip maistas turi atrodyti lėkštėje, kokiomis higienos sąlygomis jis turi būti pagamintas ir, svarbiausia, jau vis labiau galvojama, ką dėti į burną, o ko vengti.
Be to, viešojo maitinimo sektorius pastaraisiais metais įgyja įvairesnių atspalvių. Greta didelių restoranų tinklų kuriasi kamerinės kavinaitės, šeimos kepyklėlės, sulčių barai, suklestėjo kavos išsinešti kultūra.
Vis daugėja ir užsienio šalių, ypač Rytų, virtuvių: lietuviai pamėgo tailandietišką, kinišką, japonišką maistą. Duris atveria žaliavalgių restoranai, prigyja naujausios maisto gaminimo technologijos, pavyzdžiui, virimas žemoje temperatūroje.
„Poreikis sveikai maitintis sukuria naujos įrangos paklausą. Žmonės serga, kenčia nuo antsvorio ar nutukimo, tačiau vieną dieną supranta, kad vaistais problemų neišspręsi – reikia keisti gyvenimo būdą. O tam reikia maisto produktų derinimo, kokybiškos, ekologiškos žaliavos ir tinkamo jos paruošimo“, – vardijo pašnekovas.
Virtuvė – vizitinė kortelė
Sakoma, kad restoranai gyvena ne iš maisto, o iš alkoholio. S.Jurkynas neslepia: tai – tiesa. Todėl dar labiau džiugina tendencija, kad restoranų savininkai vis geranoriškiau vertina virtuvės šefų norus ir atsižvelgia į jų poreikius.
„Šefas džiaugiasi, kad verslininkas investuoja, o pastarasis – kad verslas stabiliai sukasi“, – sakė S.Jurkynas.
Maža to, kai kurie restoranai ne tik maistą, bet ir virtuvę, kurioje jis pagamintas, paverčia savo vizitine kortele: „Savo akimis mačiau, kaip buvo pjaunama virtuvės siena, kad erdvė atsivertų lankytojams. Tai – atvirumas, sąžiningumas ir įsipareigojimas.“
Skaičiuoja kalorijas ir alergenus
Profesionali virtuvės įranga brangi, nes pažangi. Požiūrį į technologijas smarkiai pakoregavo aplinkos tausojimo politika, klimato atšilimas, atliekų rūšiavimas, energijos tausojimo idėjų proveržis.
„Technologijos dar labiau tobulės ir taps vis išmanesnės, ekonomiškesnės. Dirbant inžinieriams, informacinių technologijų specialistams, konstruktoriams ir virtuvės šefams, kuriamos naujos medžiagos, multifunkciniai įrengimai. Į įrengimus bandoma įdiegti kalorijų ir alergenų skaičiavimo programas – visuomenei tai vis svarbesni dalykai“, – įsitikinęs pašnekovas.
Dirbant inžinieriams, informacinių technologijų specialistams, konstruktoriams ir virtuvės šefams, kuriamos naujos medžiagos, multifunkciniai įrengimai.
Būtent todėl padėvėtos profesionalios virtuvės įrangos pardavėjų jis nelaiko konkurentais. Tiesa, pirminėje rinkoje konkurencija nuožmi – dėl klientų kaunasi apie 20 žaidėjų. Lietuvoje tai daug.
Apie 98 proc. „Metos“ siūlomos produkcijos atvežama iš užsienio. Likę 2 proc. gaminama Lietuvoje, tarkime, dalis gaminių iš nerūdijančio plieno: stalai, stelažai, ventiliacijos gaubtai, šaldymo kameros ir stalai.
Skanus savaitgalis „Litexpo“
Kas dvejus metus organizuojama tarptautinė specializuota parduotuvių, restoranų ir viešbučių įrangos paroda „BaltShop. BaltHotel. BaltGastro 2014“ vyksta jau 16-ą kartą.
Šį savaitgalį parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksta ir maisto produktų bei gėrimų paroda „BaF 2014“, arbatos vartojimo kultūrą propaguojantis renginys „Arbatos dienos“.
Be to, profesionalūs virėjai ir konditeriai varžysis dėl „Geriausio Lietuvos virėjo 2014“ ir „Geriausio Lietuvos konditerio 2014“ vardų, o visus besidominčius ir ieškančius naujų galimybių, siekiančius pagilinti turimas žinias kviečia jau trečią kartą organizuojama konferencija „EuReCa 2014“.
Kodėl dalyvaujama tokiose parodose? „Paroda yra kaip žmonos nuvedimas į pasimatymą. Tu ir namie ją matai, bet pasimatyme – kitaip. Parodoje bendrauji su klientais, pasidalini naujienomis, pasižiūri į save iš šalies. Į parodą lankytojai ateina turėdami laiko, todėl pokalbiai liejasi, o į laikrodį niekas nežiūri“, – apibendrino S.Jurkynas.
