Antradienį bendraudama su žiniasklaida premjerė Ingrida Šimonytė papasakojo apie planuojamus darbuotojų vakcinavimo politikos pakeitimus. Be to, kad toks reikalavimas galėtų būti įvestas slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams, galvojama ir apie didesnių galių suteikimą darbdaviams.
Siūloma, kad prievolę skiepytis darbuotojams galėtų numatyti darbdavys.
„Pakete yra siūlymas suteikti darbdaviui galimybę nustatyti tokį reikalavimą priklausomai nuo darbo pobūdžio. Tai reikštų, kad darbdavys tokį reikalavimą darbuotojo atžvilgiu gali kelti“, – teigė ministrė pirmininkė.
Į tokį siūlymą verslas sureagavo pozityviai.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas 15min sakė, kad ši, kaip ir bet kokia kita papildoma galimybė, versle yra vertinama teigiamai.
„Jau pasigirsta, kad čia bus supriešinimas, bet mes nelabai to matome. Tai įmonei suteikia daugiau galimybių reaguoti į tam tikrus iššūkius. Žiūrime neutraliai – naujos galimybės mus visada džiugina, bet ar jomis pasinaudosime – jau kitas dalykas“, – kalbėjo jis.
D.Arlauskas priminė, kad verslas jau anksčiau norėjo turėti panašų pasirinkimą. „Mes jau anksčiau kalbėjome, kad reikėtų decentralizuoti sistemą, kad daugiau laisvių būtų savivaldai ir įmonei. Kai atsiranda laisvė, atsiranda ir atsakomybė. Visąlaik žiūrint į viršų ir laukiant, ką lieps daryti, pandemijos suvaldymas tampa labai problematiškas“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pridūrė, kad darbdaviai baiminasi per didelės biurokratijos, kadangi jau šiandien pasigenda normalaus dialogo su Sveikatos apsaugos ministerija. Siūlymą darbdaviams pasirinkti, ar darbuotojai privalės vakcinuotis, jis vadina potencialia dovana su papildomomis sąlygomis. D.Arlauskas ragintų kuo aiškiau sudėlioti ir išaiškinti teisinę tokio pasiūlymo pusę.
„Šioje vietoje gali atsirasti erdvės, pavyzdžiui, kreiptis į teismą. Tarkime, darbdavys neadekvačiai įvertino situaciją, metai laiko bylinėjamasi, o tada darbuotojas sugrąžinamas į darbo vietą. Kalbu apie tokius dalykus, nes kai kurios įmonės neturi nei teisininkų, nei galimybės jų samdyti“, – sakė pašnekovas.
A.Romanovskis: susipriešinimo riziką galėtų išspręsti pokalbiai ir derybos
Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis 15min taip pat pažymėjo, kad iš dalies panašius pasiūlymus verslas atsakingoms valstybės institucijoms buvo pateikęs dar birželio mėnesį. Tuo metu konfederacija ragino leisti darbdaviams prašyti iš darbuotojo galimybių paso. Pašnekovas sakė, kad nauja teisė darbdaviams būtų sveikintina, nors pavėluota.
„Sakėme, kad testavimo sistema yra nelogiška, o turi būti aiški sistema – jeigu žmogus dirba kontaktiniu būdu, jis turi būti imunizuotas. Aišku, praradome nemažai laiko, bet džiugu. Dabartiniai variantai su testavimais ir kitais dalykais yra sudėtingi administruoti ir neprisideda prie situacijos įmonėse valdymo“, – kalbėjo jis.
Paklaustas apie tai, ar tokia tvarka dar labiau nesupriešins darbdavių su darbuotojais, A.Romanovskis teigė, kad abi pusės nuolatos bendrauja, todėl vienaip ar kitaip ras geriausius sprendimus. Jis pasitelkė nuo gruodžio 1 d. įsigaliosiančios testavimo tvarkos pavyzdį – nors pagal įstatymus valstybė imuniteto neįgijusiems darbuotojams jų nebekompensuos, dalis darbdavių kurį laiką greituosius COVID-19 testus apmokės savanoriškai.
„Tai – susitarimo klausimas. Darbdavys yra atsakingas už saugą darbe, o šiuo atveju saugą darbe užtikrina skiepas. Ta teisė, kad darbdavys vertintų situaciją ir priimtų sprendimą, yra teisinga. Jei darbuotojas yra ypatingai svarbus ir jo negalima pakeisti, darbdavys ieškos sprendimų“, – sakė Verslo konfederacijos prezidentas.
A.Romanovskis pridūrė matantis siūlomą projektą kaip Vyriausybės norą pasidalinti atsakomybę su darbdaviais. Vis dėlto, paprasčiau būtų jei tokį reikalavimą valdžios atstovai išsakytų aiškiai. „Jeigu jie parodo lyderystę ir imperatyviai sako, kad viešajame sektoriuje, tokiame kaip slauga, turi būti saugu ir žmonės vakcinuoti, kodėl jie negali pasakyti, kad tos pačios sąlygos būtų užtikrintos ir kontaktinėse paslaugose?“ – kalbėjo pašnekovas.
Jis pritarė D.Arlauskui, kad darbo ginčų gali padaugėti, tačiau pridūrė, kad tokiu atveju darbdavys bent jau turėtų svertą, kurio anksčiau neturėdavo.
Nušalinti ir per tris mėnesius į darbo vietą negrąžinti asmenys netektų išeitinės kompensacijos
Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius taip pat prisiminė, kad panašios tvarkos verslas norėjo jau anksčiau.
Jis teigiamai vertina dabar siūlomą tvarką, pagal kurią piktybiškai skiepytis ir testuotis nenorintys darbuotojai po trijų mėnesių būtų atleidžiami iš darbo.
„Viskas turi būti aiškiai juridiškai išdėliota – kokias pareigas turi darbdavys ir kokias pareigas turi darbuotojas. Pagal tai, kaip supratome, darbdavys galės nušalinti piktybiškai nusiteikusius darbuotojus nuo darbo tris mėnesius ir remiantis visais įstatymais atleisti juos iš darbo be išeitinių“, – sakė jis.
Profsąjungos pasigenda aiškaus reglamentavimo
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė 15min teigė, kad pats pasiūlymas jos nenustebino, tačiau jo pateikimo forma tapo nemaloniu siurprizu. Ji kritikavo Sveikatos apsaugos ministeriją dėl to, kad pirmadienį Trišalės tarybos posėdžio metu nebuvo ir iki šiol nėra tikslaus išaiškinimo kaip tiksliai tokia procedūra turėtų būti reglamentuojama.
„Tai nėra kalba ar reikia, ar nereikia privalomo skiepo, kalba eina apie patį mechanizmą. Tai, kad darbdaviai galės nuspręsti kam reikia skiepytis, o kam ne yra absoliuti nesąmonė. Tiems, kurie nors kiek išmano darbuotojų saugą ir sveikatą, supranta, kad toks mechanizmas negali veikti. Darbdaviai nėra epidemiologai“, – sakė ji.
Pašnekovė pažymėjo, kad tokią tvarką ir algoritmus turėtų aiškiai nustatyti Vyriausybė, o ne darbdaviai.
„Mums negalėjo atsakyti į labai svarbų klausimą, kokiam laikotarpiui tai būtų taikoma. Ar tai būtų taikoma pirminei vakcinacijai, tiems, kurie visai nepasikiepiję, ar čia visiems skiepams. Žmonės klausia – daugeliui jau yra trečio skiepo laikas, netrukus ateis ir ketvirto. Iš darbuotojų pusės yra klausimų ir į juos turi būti aiškūs atsakymai“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Pašnekovė taip pat kritikavo sprendimą siūlymo laiką. Nuo gruodžio 1 d. panaikinama greitųjų COVID-19 testų apmokėjimo galimybė valstybės lėšomis – Vyriausybė tikisi, kad tai paskatins darbuotojus gausiau skiepytis, tačiau realus poveikis turėtų pasimatyti per pirmąsias savaites. O I.Ruginienė atkreipia dėmesį, kad neišsiaiškinus šios priemonės veiksmingumo, jau kalbama apie naują.
Primename, kad ruošiamo naujojo projekto, pagal kurį tam tikrų sričių darbuotojams būtų įteisintas privalomas vakcinavimas, pasiūlymai viešai pristatyti antradienį, neeilinio Trišalės tarybos posėdžio metu.
Pasak posėdyje kalbėjusios Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjos Aušrinės Storpirštienės, viešojo ir privataus sektoriaus įstaigų ir įmonių darbdaviai galėtų priimti sprendimą dėl privalomos vakcinacijos. Tokiu atveju turėtų būti atsižvelgiama į darbovietės ypatumus, svarbius užkrečiamos ligos plitimui – tokius kaip kontakto trukmė, jo artimumas ir panašiai. „Tai pat galimybė taikyti profilaktikos priemones, tokias kaip kaukės – ar jas įmanoma taikyti ir kiek įmanoma“, – kalbėjo ji.
Projektu taip pat numatoma įteisinti privalomą skiepijimą tam tikrų sričių darbuotojams. Šis reikalavimas galiotų slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams. Taip pat svarstoma tokį reikalavimą įvesti ir kariams.