Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos veiksmų, nutaikytų prieš Lietuvą.
„Kadangi mėginimai tai išspręsti dvišaliu formatu žlugo, ES turėjo pradėti ginčo sprendimo procedūrą prieš Kiniją“, – sakoma Europos Komisijos pranešime.
Lietuvos verslo asociacijos teigiamai vertina šį žingsnį, tačiau kartu viliasi, kad vien šiuo žingsniu nebus apsiribota.
„Anksčiau iš Užsienio reikalų ministerijos ir kitų girdėdavome, kad ES mus palaiko. Bet kaip palaiko – žodžiais, dūsavimu? O dabar matome, kad išleistas dokumentas, kuris aiškiai parodo bendrą ES politiką. Galima vertinti teigiamai ir galvoti, kad bus ir kitų žingsnių: jei A pasakyta, gal bus visos abėcėlės raidės ištartos ir imtasi priemonių prieš neteisėtus Kinijos veiksmus“, – kalbėdamas su 15min ES žingsnį įvertino Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius.
Anksčiau iš URM girdėdavome, kad ES mus palaiko. Bet kaip palaiko – žodžiais, dūsavimu? Dabar matome, kad išleistas dokumentas, kuris aiškiai parodo bendrą ES politiką.
„Gerai, kad ES kreipėsi į PPO, tai rodo, kad ne tik žodžių, bet ir darbų atsiranda“, – antrino Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos prezidentas Kęstutis Daukšys.
ES skundą PPO „labai stipria žinute“ vadino ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Tai yra labai stipri žinutė dėl to, kad akivaizdžiai parodo, jog mes gauname palaikymą ES lygiu Kinijos sankcijų taikymo klausimu. Tai viena geresnių, stipresnių žinučių. Spėju, kad procesai bus ilgi, bet stipresnė žinutė yra ta, kad ES išdėsto poziciją, kaip vertina sankcijas prieš Lietuvą. Pirmą kartą, be Lietuvos, kažkas dar patvirtino teiginius, kad Lietuva patiria sankcijas“, – 15min teigė A.Romanovskis.
Sustiprins pasitikėjimą verslu
R.Varkulevičiaus nuomone, nors šis EK žingsnis iškart situacijos ir neišspręs, jis sustiprina pasitikėjimą Lietuva.
„Tai gera naujiena, nes Lietuvos politika tvirtėja, taigi ir Lietuvos verslo pozicija geresnė, nes pasitikėjimas iš užsienio investuotojų, tiekėjų, finansinių institucijų bus aiškesnis. Matosi, kad veikia Europos bendrosios rinkos sutartis“, – džiaugėsi R.Varkulevičius.
Pasak jo, šiuo metu pasitikėjimas ypač svarbus, nes daugelis šalies įmonių turi ilgalaikius kontraktus – ne vienai jų iš savo nuolatinių pirkėjų jau teko girdėti klausimų, kaip Lietuvos bendrovės ketina apsirūpinti gamybai reikalingomis kiniškomis medžiagomis. Nors Lietuvos verslas atsako, kad pirks komponentus ir medžiagas iš trečiųjų valstybių, pirkėjams toks atsakymas sukelia minčių, ar nevertėtų ieškoti kitų tiekėjų.
„ES pademonstravo vieningumą – tai svarbu didinant pasitikėjimą ir planuojant trumpalaikius veiksmus. Šiuo pareiškimu kiekvienai įmonei bus pasiųsta pirma žinia“, – pabrėžė R.Varkulevičius.
Jis pridūrė, kad šiuo ES skundu PPO svarbi žinia bus pasiųsta ir tarptautinėms bendrovėms, investavusioms Lietuvoje.
„Nors girdėjome apie naujas užsienio investicijas Lietuvoje, pavyzdžiui, „Rehau“ atidarė gamyklą, bet taip pat girdėjome iš „Volvo“, „Continental“, kad jos negali dirbti Lietuvoje, nes Kinija nepirks iš jų gaminių. Jiems tai taip pat savotiškas pranešimas, kad ES vieninga ir diskriminacijos negali būti taikoma“, – mano R.Varkulevičius.
S.Besagirskas: „Tikimybė laimėti bylą – arti nulio“
Visgi, nors ir sveikindami ES žingsnį, verslo asociacijų vadovai kartu pripažįsta, kad greitai Lietuvos ir Kinijos konflikto PPO neišspręs.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas 15min tvirtino, kad kreipiantis į PPO reikia paruošti daug dokumentų ir surinkti daug informacijos.
„Tai nėra skyrybų byla, kur gali tuos dokumentus surinkti per kelias naktis. Gana sudėtingas procesas, o šiandien nėra surinkta informacijos, nes kinai elgiasi gudriai – labai sunku gauti tiesioginį įrodymą, kad kinai blokuoja tiekimo grandines ir atsisako Lietuvos eksporto. Kinai gali pagrįsti, kad tai atskirų įmonių reikalas, nes iš valstybės struktūrų nebuvo duotas nurodymas verslui nedirbti su Lietuva. Tad procesas nebus paprastas“, – sakė S.Besagirskas.
S.Besagirskas neslėpė, kad ES galimybės laimėti šią bylą PPO jis nemato.
„Tikimybę laimėti vertinu arti nulio, nes PPO valdo Kinija, kuri galimai supirkusi Afrikos, Azijos ir dalies Lotynų Amerikos balsus – ES su JAV negali atsverti balsų skaičiaus, kokį turi Kiniją, net jei Lietuva pateiktų labai gerą informaciją ir formaliai įrodytų pažeidimą – sprendimas bus politinis, o ne ekonominis“, – mano S.Besagirskas.
Tikimybę laimėti vertinu arti nulio.
Beje, Lietuvos įmonės buvo sulaukusios kritikos, kad nenoriai atskleidžia informaciją, kad yra nukentėjusios dėl neoficialių Kinijos sankcijų. K.Daukšys tvirtina, kad Lietuvos įmonės apie tai viešai nekalba, nes bando pačios ieškoti išeičių – dalis bendrovių rado būdų, kaip nurodyti kitą kilmės šalį, pavyzdžiui, gamybą vykdo kitoje šalyje, dalis nukenčia, nes užsakovai nepratęsia sutarčių. Jis patvirtino žinantis keletą tokių įmonių.
„Tapdamas kaltintoju pasirašai sprendimą, kad su Kinija ilgai nedirbsi. Įmonės galvoja, kas bus po metų, pusės, pusantrų“, – teigė K.Daukšys.
Tuo tarpu R.Varkulevičius vylėsi, kad PPO negalės nekreipti dėmesio į Kinijos veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos verslą. Visgi jis pakartojo, kad vien bylos PPO neužtenka, kad būtų išspręsta susiklosčiusi situacija.
„To jokiu būdu neužtenka – čia konkretus veiksmingas atvejis, bet turi būti kiti žingsniai, tvirta derybinė pusė derantis su Kinija, turi vykti konsultacijos. ES turi aiškiai išreikšti rašytinę poziciją Kinijai ir demonstruoti ją įvairiuose politiniuose lygmenyse“, – apibendrino R.Varkulevičius.
15min jau rašė, kad Europos Komisijai pateikus prašymą PPO kelti bylą dėl to, kad Kinija pažeidžia esmines PPO nuostatas – nediskriminavimo ir skaidrumo principus, pirmiausia būtų prašoma konsultacijų. Konsultacijos galėtų vykti keliais raundais ir truktų 60 dienų, o nepavykus susitarti per 60 dienų, būtų prašoma įsteigti ginčų sprendimo nagrinėjimo ekspertų komisiją. Ji turi pateikti savo sprendimą suinteresuotoms šalims per 6 mėnesius nuo jos įsteigimo.
Apie tai, kaip toliau turėtų vykti Lietuvos gynyba PPO, plačiau skaitykite ČIA.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus vardu.
Kerštaudama Kinija oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių, blokuoja Lietuvos įmonių eksportą bei taiko kitus apribojimus.
