ŪM sprendimas iš pareigų atleisti P. Lukauską sutampa su ŪM noru sujungti dvi Europos Sąjungos fondų lėšas paskirstančias agentūras „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ sujungti į vieną. Pasiūlymas pasitraukti iš pareigų pateiktas ir „Investuok Lietuvoje“ vadovei Mildai Dargužaitei, kuri šiuo metu išvykusi į Londoną. Sujungus abi organizacijas joms vadovauti ketinta pasiūlyti socialdemokratei Violetai Boreikienei.
Audito išvados – niekinės
Į 11 ŪM pastebėjimų „Versli Lietuva“ pateikia 15 savo pastabų: ataskaitos teiginiai prieštarauja patys sau, netiksliai pateikiamos datos, pareigos ar kita esminė informacija
P. Lukauskas baigti vadovauti „Versliai Lietuvai“ turėjo lapkričio mėnesio pabaigoje – tuomet turėtų būti jo kadencijos pabaiga. Tačiau trejus su puse metų „Versli Lietuva“ vadovu dirbusiam P.Lukauskui Ūkio ministerijos personalo vadovė prieš keletą dienų pateikė pasiūlymą pasitraukti iš vadovo pareigų šalių susitarimu arba dirbti direktoriaus pavaduotoju. Jis nusprendė pasitraukti.
Pasak P. Lukausko ir „Versli Lietuva“ valdybos narių, organizacijos audito išvados yra niekinės. Į 11 ŪM pastebėjimų „Versli Lietuva“ pateikia 15 savo pastabų: ataskaitos teiginiai prieštarauja patys sau, netiksliai pateikiamos datos, pareigos ar kita esminė informacija.
„Ten yra bandymas prisikabinti tose vietose, kur nėra prie ko prisikabinti“, – sako P. Lukauskas.
Pavyzdžiui, audito ataskaitoje prieštaraujama dėl Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro veiklos (PGKC). Joje teigiama, kad PGKC darbuotojų pareiginiai nuostatai nėra patvirtinti, o vėliau toje pačioje ataskaitoje jau kalbama, kad darbuotojai vykdo funkcijas pagal patvirtintus pareiginius nuostatus.
Datos – su klaidom
Audito ataskaitoje tai pat teigiama, kad „Versli Lietuva neužtikrino, jog paslaugų ir gaminių kontaktinio centro duomenys interneto puslapyje būtų greitai pateikiami vartotojui, tačiau jau kitame puslapyje ši išvada paneigiama paties auditoriaus.
Dar vienas netikslumas – ataskaitoje pateikiama rekomendacija inicijuoti, kad būtų pakeista viešosios įstaigos taryba ir valdyba, tačiau įstatuose „Versli Lietuva“ vadovui net nenumatyta teisė inicijuoti tokių pakeitimų.
ŪM priekaištauja, kad nebuvo įvykdytas ŪM kolegijos sprendimas dėl PGKC iš Verslumo departamento jį paskirti atskiru „Versli Lietuva“ struktūriniu padaliniu, tačiau pagal 2012 m. sausio mėn. LR ūkio ministro įsakymu patvirtintą struktūrą, PGKC išskiriamas kaip atskiras padalinys Verslumo departamente.
Be to, minėtoje ataskaitoje netgi netiksliai nurodomi „Versli Lietuva“ ir Ūkio ministerijos sudarytų sutarčių terminai ar viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos dėl viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų gavimo įsigaliojimo terminų ir kt.
Vertina išdirbtų valandų skaičių
„Man atrodo, kad svarbiausia – padarytas darbas, o kartais atrodo, kad ministerijai darbas nerūpi, svarbiausia – išsėdėtų valandų skaičius“, – sakė P. Lukauskas.
ŪM „Versli Lietuva“ vadovui priekaištauja, kad organizacija netinkamai vykdo savo veiklą. Pasak ūkio ministrės Birutės Vėsaitės, „Versli Lietuva“ neefektyviai panaudojo jai skirtus 86 mln. litų. Tačiau, kaip atkreipia dėmesį Paulius Lukauskas, iš ministrės nurodomos sumos panaudoti vos 31 mln. litų, o dar 55 mln. turi būti panaudoti iki 2015 metų.
P.Lukauskui reiškiamos pretenzijos ir dėl to, jog jis dalį darbo laiko skirdavo asmeniniam, su „Verslia Lietuva“ nesusijusiam darbui.
„Neturime ypač daug priekaištų VšĮ „Versli Lietuva“ vadovui, tačiau faktas, kad žmogus net penktadalį darbo laiko skirdavo ne „Verslios Lietuvos“ darbams, o asmeniniams verslams ar kažkokiems projektams, mus labai neramina“, – sakė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė
Anot P. Lukausko, jis dar tuomet, kai grįžo dirbti į Lietuvą iš Londono, sutarė, kad dalį laiko jis skirs bendrovių konsultavimui užsienyje – vykdys konsultacinę veiklą su Didžiosios Britanijos kompanija „The Gap Partnership“. O visas ne „Versli Lietuva“ labui skirtas laikas buvo suderintas su ŪM vadovybe.
„Man atrodo, kad svarbiausia – padarytas darbas, o kartais atrodo, kad ministerijai darbas nerūpi, svarbiausia – išsėdėtų valandų skaičius“, – sakė P. Lukauskas.
Jis atvirauja, kad čia darbas daromas ne dėl uždarbio, o savanoriškais pagrindais. Jo šeima turi verslą, kuris produkciją eksportuoja į visą pasaulį, taigi darbas „Versli Lietuva“ pagrįstas anaiptol ne komerciniais interesais.
Nepatenkinta valdyba traukiasi
Sužinoję apie „Versli Lietuva“ vadovo atleidimą, iš organizacijos valdybos pasitraukti nusprendė ir trys iš penkių „Versli Lietuva“ visuomeniniais pagrindais dirbusių valdybos narių: valdybos pirmininkas Liudas Skierus, nariai Linas Čereška ir Sigitas Žvirblis.
Smulkaus verslo tarybos deleguota Dalia Matukienė sako greičiausiai pasiliksianti valdyboje. Su Ingrida Elijošiūte susisiekti nepavyko.
Vienas iš „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturčių „Versli Lietuva“ valdybos pirmininkas Liudas Skierus sako, kad jam nesuprantamas Ūkio ministerijos (ŪM) sprendimas atleisti P.Lukauską, taip pat ir priekaištai dėl neva prastai panaudotų lėšų ir organizacijos veiklos.
„Finansinis auditas parodė, kad pinigai panaudoti tinkamai. Įvertinant padarytus darbus, tai yra gerai suformuota struktūra“, – sakė L.Skierus.
Povandeninės srovės
„Yra tam tikra įtakos sfera, galbūt dalis smulkiojo verslo pinigų negavo, gal kai kurios struktūros negavo prisiliesti prie piniginių srautų ir pasakysiu, kad Lietuva nuo to tik nukentės“, – sako Sigitas Žvirblis.
„Versli Lietuva“ valdybos narys ir „Intersurgical“ generalinis direktorius Sigitas Žvirblis sako, kad Ūkio ministerijos sprendimas pašalinti kompetentingą ir valdybos palaikymą turintį vadovą atrodo nesuprantamas žingsnis. Be to, esą apie šį sprendimą valdybos nariai netgi nebuvo informuoti iš anksto.
„Dirbama senais sovietiniais metodais, tokie dalykai civilizuotoje valstybėje nedaromi. „Versli Lietuva“ suburtas kolektyvas per ketverius metus pasiekė įspūdingų rezultatų, juk matome svarbų organizacijos indėlį visai Lietuvos ekonomikai“, – kalba S. Žvirblis.
Verslininkas užsimena ir apie tai, kad sprendimas atleisti vadovą iš pareigų gali būti susijęs ir su kitais motyvais, apie kuriuos ŪM nekalba.
„Yra tam tikra įtakos sfera, galbūt dalis smulkiojo verslo pinigų negavo, gal kai kurios struktūros negavo prisiliesti prie piniginių srautų ir pasakysiu, kad Lietuva nuo to tik nukentės“, – sako jis.
„Biok laboratorija“ direktorius Linas Čereška mano, kad sprendimas atleisti P.Lukauską – atviras ŪM noras į ES paramą skirstančios organizacijos vadovo vietą pastatyti savo žmogų ir tai daroma necivilizuotais būdais.
Esą apie tai, kad ministerija šiam žingsniui ruošėsi iš anksto galima spręsti iš to, kad ji, pasikeitus Vyriausybei, į „Verslios Lietuvos“ valdybą iki šiol net nedelegavo savo viceministrų.
„Pasikeitė valdžia, seni negalėjo eiti pareigų, o nauji nebuvo skiriami. Galbūt buvo mėginama paralyžiuoti valdybos darbą. Turbūt iš anksto spręsta, kad tos pozicijos reikia kitam žmogui“, – svarstė L.Čereška.
Verslininkai sunerimę
Besitraukiantys valdybos nariai taip pat sakė nesuprantantys ŪM siekio abi Europinę paramą skirstančias organizacijas sujungti į vieną – esą jų funkcijos visiškai skirtingos.
Nerimą dėl tikslų atskirti bendroves išreiškė ir Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė.
„Viskas nuėjo labai bloga linkme. Organizacijose, kurios pakeitė darbo metodus pradėjo dirbti vakarietiškai ir demonstruoti rezultatus, staiga nežinia kodėl prireikė daryti pertvarkas. Mano nuomone, investicijų pritraukimas ir eksporto skatinimas yra pakankamai skirtingi dalykai“, - pasakojo R.Skyrienė.
Pasak jos, neramina tai, kad „Versli lietuva“ dėka buvo sukurta daug naujų įmonių, kurios buvo supažindintos su rinkomis, šalies eksportas 2012 m. padidėjo daugiau nei 30 proc., gerokai padaugėjo investicinių projektų, o dabar organizacijas nuspręsta sujungti į vieną.
