Tai rodo Ūkio ministerijos užsakymu atlikta verslininkų apklausa, kurios metu buvo vertinta kokių pokyčių verslo prižiūrėtojų elgesyje įnešė teisingumo ir ūkio ministrų įgyvendinama verslą prižiūrinčių institucijų reforma, ar mažėja administracinė našta verslui.
Verslininkų buvo klausiama ar jie pastaruoju metu pastebi, jog teigiama linkme kinta inspektorių požiūris į verslą. 68 proc. apklaustųjų tikrintų įmonių atstovų atsakė teigiamai, 17 proc. teigė to nepastebį, o dar 15 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Juntantieji pokyčius vardijo, kad verslo prižiūrėtojai elgiasi žymiai mandagiau, suteikia daugiau pagalbos verslui (su tuo sutinka 39 proc. apklaustųjų), pateikia pakankamai informacijos apie verslui taikomus teisės aktų reikalavimus (47 proc.) ir tai daro aiškiau (51 proc.).
„Pagrindinis matas, ar kinta verslo priežiūros kultūra ir darbo metodai, yra paties verslo balsas. Verslininkai svarbiausiomis savybėmis, kurių tikisi iš verslo prižiūrėtojų, pirmiausia įvardija geranoriškumą, malonų ir draugišką elgesį ir tik po to profesionalumą, informacijos suteikimą. Todėl labai svarbu, kad verslo prižiūrėtojai galiausiai atsikratytų baudų ieškotojų vaidmens ir padėtų verslui laikytis teisės aktų reikalavimų. Džiugu girdėti, kad verslininkai patvirtina jau juntantys poslinkį į gerąją pusę. Tai rodo, kad vykdoma reforma veda teisingu keliu. Juo būtina ir toliau eiti, nes daugumai verslą prižiūrinčių institucijų dar labai stipriai reikia pakeisti savo požiūrį iki tikrojo laukiamo rezultato“, – sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
„Verslą užsienyje kuriantys tautiečiai dažnai įvardindavo, kad verslą prižiūrinčių institucijų požiūris užsienyje yra pagarbus ir pozityvus. Džiugu, kad Lietuvoje teigiama linkme keičiasi ne tik verslą prižiūrinčių institucijų požiūris į verslą, bet ir verslo požiūris į verslo prižiūrėtojus. Apklausos rezultatai rodo, kad sėkmingai artėjame prie tikslo – inspektorius turi būti konsultantas, o ne baudėjas. Beveik du trečdaliai apklaustųjų verslo atstovų teigia, kad inspektorių požiūris į verslą kinta teigiama linkme, be to, 9 iš 10 atvejų verslininkams kreipiantis konsultacijų į jų klausimus yra atsakoma. Tokie rezultatai įkvepia ir toliau tęsti sėkmingai vykdomus verslo priežiūros pertvarkos darbus bei užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis“, – sako ūkio ministras Rimantas Žylius.
Apklausos rezultatai rodo, kad verslas noriai kreipiasi į priežiūros institucijas konsultacijų. Per pirmą šių metų pusmetį tai darę teigė net 75 proc. apklaustų įmonių ir absoliučiai daugumai jų (87 proc.) į jų klausimą buvo tinkamai atsakyta.
Paklausti kokie kriterijai rodo, ar verslo prižiūrėtojai dirba gerai, verslininkai sakė teigiamai vertinantys, jei inspektoriai reaguoja į klausimus, gerai atlieka darbą ir yra profesionalūs, suteikia informacijos, paaiškina, pataria. Priešingas reakcijas verslui kelia vis dar kai kuriose institucijose esamas inspektorių nepagarbus elgesys tikrinamų įmonių ar jų darbuotojų atžvilgiu, informacijos nesuteikimas.
Analizė taip pat rodo, kad daugėja atvejų, kuomet inspektoriai įmones tikrina vadovaudamiesi klausimynais, kuriuose surašyti svarbiausi reikalavimai. Iš viso šiuo metu 41 proc. visų patikrinimų yra atliekami su klausimynais. Jų iš viso yra parengta 66 skirtingoms sritims. Apklausos duomenys rodo, kad tiems verslininkams, kuriuos prižiūrėtojai tikrino pagal klausimynus, nebuvo taikytos poveikio priemonės už kitų, į klausimyną neįtrauktų reikalavimų, nesilaikymą (92 proc.).
Per pirmąjį šių metų pusmetį viso buvo patikrinta trečdalis Lietuvoje veikiančių įmonių. Po vieną kartą kokios nors verslo priežiūros institucijos vizito sulaukė 73 proc. tikrintų įmonių, du kartus – 21 proc., o tris ir daugiau kartų viso buvo tikrinta 6 proc. ūkio subjektų.
Dauguma (69 proc.) tikrintų įmonių teigė, kad tikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Tais atvejais, kai pažeidimai nustatomi, dažniausiai taikyta priemonė buvo administracinė nuobauda – įspėjimai.
