Siekė vieno, gavo kitą
„Paysera“ tarsi atrado naują reklamavimosi iš būsimo kliento kišenės būdą: daro 1 ct pavedimą, kaip dovaną, įmonėms, o pavedimo paskirties laukelyje nurodo reklamą. Gavusios tokį pavedimą, įmonės susimoka bankui už įmokos įskaitymą 35 ar 41 euro centą.
1 euro cento pervedimo mokėjimo paskirties lauke įrašytas toks tekstas: „Paysera.lt IBAN sąskaita – tai 0 Eur už pinigų įskaitymą iš kitų bankų ir pervedimus sistemos viduje, o pervedimas į kitus bankus tik 0,15 Eur“.
„Šia akcija siekėme atkreipti įmonių dėmesį į bankų taikomus didžiulius dvigubus komisinius mokesčius – už pinigų pervedimą moka ne tik pinigų siuntėjas, bet ir gavėjas. Taigi apmokestinama tai, kas bankams beveik nekainuoja. Beje, tokį mokestį būtų sunku rasti kitose Europos Sąjungos šalyse – jį taiko tik Lietuvos komerciniai bankai.
Keista, kad žmonės yra susitaikę su tokiu bankų elgesiu ir kasdien atiduoda jiems savo pinigus praktiškai už nieką, nors aktyviai reiškiasi dėl didelių kainų prekybos centruose, – pranešime spaudai akcijos esmę nupasakojo elektroninę mokėjimo sistemą „Paysera“ vystančios bendrovės „EVP International“ atstovė Rūta Šeštokaitė.
Toliau pranešime dėstoma apie tai, jog į „Paysera“ sąskaitas pervedimai eurais iš visų Europos ekonominės erdvės bankų įskaitomi nemokamai, komisinis mokestis taikomas tik pinigus pervedančiajam ir tai jis yra beveik 3 kartus mažesnis nei paprastai taikomas Lietuvos bankų.
Nusiuntė „Payserai“ euro sąskaitą
Ši reklama išties atkreipė dėmesį. Tačiau ne visai tokį, kokio tikėjosi „Paysera“. Gavę reklaminę dovanėlę verslininkai pyktį liejo ne ant „lupikaujančių“ bankų, o pačios dovanotojos. Juk už šią neprašytą „dovaną“ jie patyrė nenumatytas išlaidas.
Akcijos iniciatoriai norėjo atkreipti įmonių dėmesį į tai, kad tokia bankų kainų politika atveria kelią piktavaliams.
„Gavome šį „stebuklą“ pirmadienį. Valdau kelias įmones, tad į visų sąskaitas ir gavau po tą 1 euro centą. Mano išlaidos už šią nepageidaujamą reklamą – 1 euras. Tai – mažų mažiausias verslo chuliganizmas. Tyčiojimasis iš galimai būsimų klientų: padarėm, nes nemokamai, ir vienodai šviečia, kad užkrovėm galvos skausmą kitiems.
Buhalterės dabar net nežino, kaip tą centą apskaityti. Tokia kybanti permoka. Grąžinti ją? Bet tuomet susimokėčiau bankui 41 euro centą. Tad nusiunčiau „Payserai“ 1 euro sąskaitą. Jei jie „juokauja“, tai ir mes „pajuokausim““, – piktinosi UAB „Medijų centro“ direktorius Darius Tribandis.
Pasak jo, tarkim, tūkstančiui įmonių išsiųsta reklama „Payserai“ kainavo 10 eurų, o štai bendrovėms tai – 350 eurų nuostolis. Kartu tai – ir vargas įmonių buhalteriams.
Bankams – neteisėtas pelnas
„Ne tik įmonės turi į šią akciją reaguoti. Bet ir bankai, prieš kuriuos ši antireklama nukreipta. Tuo turėtų susirūpinti ir Lietuvos bankas. Skirti „Payserai“ kokią baudą. Nors gal jie tą būsimą baudą jau įskaitė į nuostolius ir dėl to taip drąsiai elgiasi“, – svarstė D.Tribandis.
„Paysera“ į „Medijų centro“ pateiktą 1 euro sąskaitą dar nesureagavo. D.Tribandžio teigimu, jei nebus sureaguota, įmonė svarstys ir apie teisminį procesą.
„Graudu ir juokinga vienu metu. Jog dėl 35 euro centų visa tai užvirtų. Bet... Tas 1 euro centas „Payserai“ gali virsti 100 eurų. Nes bylą laimėtume 100 proc. Tektų jiems pakloti advokato ir teismo išlaidas. Jau taip visi nemėgsta el. paštu sklindančio „spam“. „Paysera“ ėmė ir prilygino save tiems nepageidaujamiems „spamintojams“. Ne, čia dar aukštesnis lygis“, – tikino D.Tribandis.
Atsiprašė buhalterių
Tai, kad dovaną apkartina banko mokesčiai, savo pranešime spaudai pripažįsta ir pati „Paysera“. Tačiau toks, anot jos, ir buvo tikslas – atkreipti įmonių dėmesį į tai, kad bankai plėšikauja.
„Tiesa, dovaną apkartino tai, kad bankai už šį įskaitymą iš savo klientų nuskaičiavo komisinį mokestį – dažniausiai 0,35 arba 0,41 Eur. Akcijos iniciatoriai norėjo atkreipti įmonių dėmesį į tai, kad tokia bankų kainų politika atveria kelią piktavaliams.
Žinodama, kad įmonėms jų akcija bus tiesioginis nuostolis, „Paysera“ vis tiek to ėmėsi ir dar reklamą įterpė, – piktinosi verslininkas.
Dabar fiziniai asmenys turi galimybę atlikti pervedimus nemokamai arba labai pigiai, tad tokių pervedimų po 1 euro centą gali padaryti daugybę, o už tą centą įmonės ar privatūs asmenys bankams turėtų sumokėti keliasdešimt kartų didesnius komisinius. Taip galima patirti visai nemenką „minusą“. Vienintelė patikima apsauga nuo tokių nuostolių – bankas, kuris už įskaitymą neims daugiau nei 1 euro centą“, – teigiama įmonės pranešime spaudai.
Jame taip pat tvirtinama, jog tokia reklamos forma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nedraudžiama, o pasaulyje esama ir plačiai nuskambėjusių analogų. 2009-aisiais Austrijos įmonė „Draftfcb Kobza“ panašiu būdu ieškojo buhalterės – pervedė įmonėms po eurą, o mokėjimo paskirties laukelyje įrašė darbo skelbimą. Taip norėta surasti tikrai pastabią buhalterę ir jiems tai pavyko.
„Surado palyginimą. Visa esmė ir yra ta, kad Austrijos įmonė pervedė po eurą, o ne po 1 euro centą. Taip pasidengė bankui sumokėti komisiniai ir tikrai dar liko „dovana“. O šiuo atveju... Žinodama, kad įmonėms jų akcija bus tiesioginis nuostolis, „Paysera“ vis tiek to ėmėsi ir dar reklamą įterpė“, – šyptelėjo D.Tribandis.
„EVP International“ išplatintame pranešime spaudai atsiprašė buhalterių už papildomą darbą ir tikisi, kad akcija bus naudinga įmonėms – jos metu paskleista informacija padės priimti naudingus sprendimus ir sutaupyti nemenkas pinigų sumas.
Sulaukė daugiau pagyrimų
„Payseros“ atstovė Rūta Šeštokaitė patikino, jog klientų, kurie pateikė sąskaitas, buvo tik vienas, minimas straipsnyje. Bankų nuskaičiuotus komisinius mokesčius įmonė, pasikalbėdama su klientu, jam kompensuoja taip, kad „būtų 0 buhalteriškai“, nes dažniausiai taip būna patogiausia tam, kuris kreipiasi.
„Paysera“ šiuo atveju nieko iš nieko neatėmė, o labiausiai reiktų pykti ant banko, kuris ima nepagrįstus mokesčius, kurie galioja tik Lietuvoje ir niekur kitur užsienyje.
„Reklama tikrai nėra antireklama. Visų, kam siuntėme 1 ct, nelaikėme būsimais savo klientais. Pagrindinis mūsų žinutės tikslas yra atkreipti dėmesį ir parodyti klientams, kaip bankas už paslaugą, kuri jam nieko nekainuoja, nuo kliento nuskaito pinigus.
Iš gaunamų atsiliepimų bei atidaromų sąskaitų skaičių matome, kad protingi verslininkai imasi veiksmų, kad sutaupytų, o emocionalūs teikia sąskaitas“, – teigė R.Šeštokaitė.
Akcija, pasak jos, yra vykusi, originali, susilaukė daug pagiriamųjų žodžių. Daugelis įmonių, gavę 1 ct, labiau susimastė dėl paties mokesčio.
„Pagalvokite, ar informacija, kuri jums kainavo 35 ct, ir kurią, teisingai panaudoję, per metus sutaupysite 5 kartus daugiau nei šiuo metu išleidžiate visiems banko pervedimų mokesčiams, gali būti bloga informacija? „Paysera“ pinigus dovanojo, o atėmė bankas.
Kiekvieną kartą, gaudama pinigų į savo sąskaitą, įmonė dar papildomai susimoka už tai 35 ar 41 ct. Kaip tuomet verslininkai reaguoja? Ar prašo mokėtojo kompensuoti tą įskaitymo mokestį?“, – teiravosi įmonės atstovė.
Anot jos, „Paysera“ šiuo atveju nieko iš nieko neatėmė, o labiausiai reiktų pykti ant banko, kuris ima nepagrįstus mokesčius, kurie galioja tik Lietuvoje
ir niekur kitur užsienyje.
