Ministrų kabinetas šią savaitę pateikė Seimui pataisas, kurios leistų greičiau leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gauti vadinamųjų startuolių kūrėjams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
„Tai yra geras žingsnis į priekį ir precedentas pradedant aktyviau kelti migracijos klausimus bei spręsti Lietuvos ekonomikos iššūkius. Elgiamasi visiškai teisingai, tik dar turbūt reikės daugiau tų žingsnių“, – BNS sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Nelegalaus darbo atvejai daugiausia nustatomi ne tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Vyriausybei diskutuojant dėl Vidaus reikalų ministerijos parengtų pataisų, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė perspėjo, kad dėl augančios migracijos daugėja nelegalaus darbo atvejų.
Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Gintaras Čepas sakė, kad naujų pataisų nelaiko grėsmingomis, nes nelegalaus darbo atvejai daugiausia nustatomi ne tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
„Tai tikrai ne aukštųjų technologijų sritis. Tai žmonės, kurie sutinka dirbti labiau nekvalifikuotą darbą, nors negaliu pasakyti, kad tolimųjų reisų vairuotojai nėra kvalifikuoti. Daugiausia visgi tai yra statybų sektorius. Pataisos šiek tiek galbūt į kitą segmentą orientuotos“, – BNS sakė G.Čepas.
Valstybinės darbo inspekcijos vadovas teigė, kad lengvesnės procedūros atvykstančius darbuotojus gali paskatinti legalizuotis.
„Dėl tvarkų palengvinimo – sunku pasakyti, ar pažeidimų daugės, aš manau, kad jeigu kažkokia tvarka supaprastėja, tai atsiranda galimybės įteisinti tuos žmones paprasčiau“, – teigė jis.
Kartu G.Čepas sakė, kad lengvinant atvykimą reikėtų didinti atsakomybę už reikalavimų nepaisymą.
„Jeigu darbdavys ir su tais palengvintais kriterijais neįteisintų darbuotojų, aš manau, už tai turėtų būti pakankamai griežta atsakomybė, turėtų atsakomybė didėti“, – siūlė jis.
Vyriausybė patvirtinusi pataisas pabrėžė, kad „imigracijos procedūrų palengvinimo tikslas nėra skatinti darbdavių įsivežti pigesnės darbo jėgos ir prastinti vietos darbuotojų sąlygas bei užmokestį“.
Gavusieji tokius leidimus privalėtų įsteigti įmonę bei pradėti veiklą, o to nepadarius, leidimas būtų panaikintas.
Anot R.Dargio, svarstant Lietuvos ekonomikos iššūkius, nereikėtų kalbėti apie nekvalifikuotų darbuotojų atvykimo paprastinimą.
„Nekvalifikuotos darbo jėgos iš tikrųjų ateity reikės minimaliai ir nereikia galvoti apie jų atsivežimą. Kalbama apie kvalifikuotos darbo jėgos, apie mokslinio potencialo įvežimą, nes tiktai tokie žmonės kurs aukštą pridėtinę vertę – tai reikia suprasti. Tiktai mums reikia pasižiūrėti gerai savo sektorius, kur ir kiek mes norėtume atvežti, kaip mes galėtume konkuruoti dėl tos jėgos, nes konkurencija tikrai regione bus“, – svarstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Parengtomis įstatymo pataisomis siūloma nustatyti naują leidimo gyventi išdavimo pagrindą – leisti laikinai gyventi startuolių kūrėjams ir jų šeimų nariams, leidimus jiems išduoti greičiau. Gavusieji tokius leidimus privalėtų įsteigti įmonę bei pradėti veiklą, o to nepadarius, leidimas būtų panaikintas.
Siūloma pavesti Vyriausybei tvirtinti profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Tokių profesijų užsieniečiams leidimai laikinai gyventi (mėlynosios kortelės) irgi būtų išduodami greičiau: per 1 mėnesį arba skubos tvarka per 15 dienų. Šiuo metu šis terminas yra 1–4 mėnesiai.
Taip pat siūloma, kad mėlynąsias korteles galėtų gauti mažiau uždirbantys užsieniečiai – dabar reikalaujama, kad darbdavys įsipareigotų aukštą profesinę kvalifikaciją turinčiam užsieniečiui mokėti 2 mėnesinio darbo užmokesčio dydžių darbo užmokestį, siūloma jį pamažinti iki 1,5 (maždaug nuo 1470 iki 1102 eurų).
Parengtomis pataisomis, be kita ko, siūloma leisti mūsų šalyje studijuojančiam užsieniečiui, gavus leidimą, dirbti ne daugiau kaip 20 val. per savaitę nuo studijų pradžios, o ne antrųjų studijų metų, kaip nustatyta šiuo metu.
