„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Verslininkams iš Pakistano ir Irano gyvenimas Lietuvoje apkarto: vieno neįleidžia, kitą grūda lauk

33 metų pakistanietis Sufianas Ahmedas svajoja grįžti į Lietuvą, kurioje praleido ketverius metus. Tačiau to padaryti jis negali – laikinas leidimas gyventi jam buvo panaikintas, kai jis trumpam grįžo namo, į Pakistaną. Irano pilietis 33 metų Pasha Naserabadi kol kas dar Lietuvoje, tačiau jo dienos čia suskaičiuotos. Nors abu vyrai vienas kito nepažįsta, tačiau jų istorija Lietuvoje labai panaši – čia įkūrė sėkmingą verslą, tačiau Migracijos departamentas jiems panaikino leidimus gyventi ir dirbti. Abu užsieniečiai sutartinai teigia, kad su dabartine imigracijos politika Lietuva atbaido investuotojus.
Sufijus Ahmedas ir Pasha Naserabadi
Sufijus Ahmedas ir Pasha Naserabadi

Veždavo prekes iš Pakistano

Pakistanietis Vilniuje buvo įkūręs bendrovę lietuvišku pavadinimu „Draugų kanalas“ ir visus tuos metus iš Pakistano į Lietuvą importavo ten pagamintas prekes – odos dirbinius, prieskonius ir t.t

Išvykau laikinai, o vasarą turėjau grįžti, bet man leidimą panaikino. Dabar esu Pakistane, ir jei atvykčiau į Lietuvą, manęs, ko gero, net neįleistų, nes neturiu leidimo, – sakė S.Ahmedas.

„Prieš tai nieko apie Lietuvą nežinojau, bet šalį pasirinkau todėl, kad čia nebuvo konkurencijos – niekas iš Pakistano neimportuodavo, tad pamaniau, kodėl gi ne. Atvykau į Lietuvą ir man čia patiko“, – 15min pasakojo verslininkas.

Verslininkas Sufianas Ahmedas
Verslininkas Sufianas Ahmedas

Pats jis teigia, kad verslas jam sekėsi, ir net nusprendė jį išplėsti – pradėjo konsultuoti verslininkus, kurie ieško ryšių Pakistane, prekes pradėjo importuoti ir į kitas šalis.

O kodėl „Draugų kanalas“? S.Ahmedas paaiškino, kad tokiu pavadinimu, tik tenykštėmis kalbomis, veikia jo verslas ir kitose šalyse. Per ketverius metus pakistanietis sako Lietuvoje radęs daug draugų, o labiausiai jam patikęs lietuviškas pajūris.

Išvyko namo, bet grįžti negali

Tačiau šiandien pakistanietis į Lietuvą grįžti negali. „Vasarį trumpam dėl verslo reikalų turėjau grįžti į Pakistaną, tad kuriam laikui nusprendžiau palikti Lietuvą, bet tikrai ne visam laikui. Bet dabar grįžti jau negaliu, nes Migracijos departamentas panaikino man leidimą laikinai gyventi ir dirbti“, – skundėsi S.Ahmedas.

Sufianas Ahmedas Pakistane
Sufianas Ahmedas Pakistane

Pakistanietis nusprendė laikinai pristabdyti verslą Lietuvoje, todėl jo bendrovėje neliko darbuotojų. Tai ir lėmė, kad iš jo buvo atimta teisė dirbti ir gyventi Lietuvoje. Lietuvoje galiojo įstatymas, kuris įpareigojo užsienietį, jei šis nori atidaryti bendrovę, įdarbinti bent tris Lietuvos piliečius arba čia leidimą gyventi turinčius asmenis.

Be to, Migracijos departamentas vasario 28 dieną patikrino pakistaniečio įmonę „Draugų kanalas“.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Evelina Gudzinskaitė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Evelina Gudzinskaitė

Kaip 15min sakė Departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, jokių darbuotojų ten nebuvo nerasta.

„Išdavus jam leidimą gyventi, po kurio laiko Migracijos departamentas patikrino, ar įmonė vis dar tenkina reikalavimus, pagal kuriuos buvo išduotas leidimas gyventi Sufianui Ahmedui. Patikrinus paaiškėjo, kad jis atleido visus darbuotojus, t.y. jo bendrovėje nebebuvo dirbančių asmenų. Todėl ir priimtas sprendimas panaikinti jo leidimą laikinai gyventi“, – paaiškino E.Gudzinskaitė.

Sako veiklą nutraukęs tik laikinai

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus pakistanietis privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi, tačiau, kaip teigiama Migracijos departamento sprendime, jis dėl leidimo nesikreipė, tačiau informavo, kad nori, jog jam būtų panaikintas leidimas dėl laikinai gyventi dėl asmeninių priežasčių.

Pakistanietis 15min sakė, kad jis Lietuvoje laikėsi visų įstatymų, o veiklą nutraukęs tik laikinai. Leidimas atvykti jam turėjo galioti iki rugpjūčio 31 dienos, tačiau vasarą jis jau negalėjo čia dirbti.

„Aš juk rašiau, kad išvykstu laikinai, o vasarą turėjau grįžti, bet man leidimą vis tiek panaikino. Dabar esu Pakistane, ir jei atvykčiau į Lietuvą, manęs, ko gero, net neįleistų, nes neturiu leidimo. Tai paveikė ir mano verslą, ar taip Lietuva elgiasi su visais užsienio šalių piliečiais, kurie atvyksta kurti verslą“, – piktinosi S.Ahmedas. Jis teigė neturėjęs jokių skolų, mokėjęs visus mokesčius, tačiau Migracijos departamento taip ir nepermaldavo.

Įkūrė „Šeštąją planetą“

Panašus ir Pashos Naserabadi atvejis. Anksčiau veiklą vykdęs Vokietijoje ir šios šalies vizą turėjęs Irano pilietis 2014 metais Lietuvoje įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Šeštoji planeta“.

Įrodęs, jog Migracijos departamentas elgiasi neteisingai, o tam aš turiu daug įrodymų, turėsiu priimti sprendimą, ar tikrai noriu čia pasilikti, – sakė P.Naserabadi.

„Tai buvo mano tiltas: norėjau atidaryti įmonę Europoje ir perkelti savo idėjas, patirtį ir verslus, kurių Irane nebūčiau galėjęs vykdyti dėl sankcijų. Be to, turėjau idėjų, kurios nelabai tinka Iranui“, – 15min pasakojo verslininkas.

Pasak P.Naserabadi, Lietuvoje veikianti informacinių technologijų bendrovė sukūrė keturias mobiliąsias programėles, į kurių vieną investavo Lietuvos įmonė. Be to, iranietis 2017 metais parašė knygą apie kibernetinį saugumą „Stupid ways people are getting hacked“ (liet. „Kvaili būdai, kaip žmonės yra nuhakinami“). Šį rudenį P.Naserabadi pradėjo magistro studijas Vilniaus universitete.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pasha Naserabadi
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pasha Naserabadi

Iranietis tikina, kad jo programuotojų komanda dirba Irane, o šiuo metu Lietuvoje jis turi vieną lietuvę darbuotoją – buhalterę.

Užklupo bėdos dėl vizos

2018-ųjų birželio 13 dieną P.Naserabadi pasiekė žinia, kad dieną anksčiau Migracijos departamentas nusprendė neatnaujinti vizos, kuri turėjo galioti iki 2018-ųjų birželio 15 dienos. Po dviejų dienų jis vėl kreipėsi dėl vizos atnaujinimo, tačiau išgirdo, kad jo verslas yra fiktyvus, šalyje jis yra nelegaliai ir turi išvykti iš Lietuvos.

Iranietis tikina, kad Migracijos departamentas dėl jo įmonės fiktyvumo „neturi jokių įrodymų, tik abejones“. „Pagrindiniu argumentu, kad mano verslas yra fiktyvus, tapo tai, jog (buhalterei – red) moku 1800 eurų. Jei nebūčiau to daręs, jie manęs klaustų, kodėl neatnaujinau darbo sutarties pagal įstatymą?“ – teigė verslininkas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pasha Naserabadi
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pasha Naserabadi

Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, užsienio piliečių steigiamose įmonėse turėtų dirbti bent vienas Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės bendrijos pilietis, o mėnesinis atlyginimas sudarytų ne mažiau nei du vidutinius atlyginimus. Šiuo metu – 1790,4 eurų BRUTO („ant popieriaus“).

Pasak jo, pareigūnai, nusprendę patikrinti, ar P.Naserabadi gyvena deklaruotoje vietoje, nuvyko neteisingu adresu – pas jo kaimyną. „Galiausiai kaimynas suprato, kad kalbama apie mane, todėl davė mano buto savininko telefono numerį. Tačiau jam niekas nepaskambino“, – sakė iranietis ir tikino turįs įrodymų, kad kreipdamasis dėl vizos suteikimo jis nurodė teisingą adresą.

Turi palikti Lietuvą per 30 dienų

Verslininko teigimu, jo lietuvis klientas, kreipęsis į Migracijos departamento vadovę Eveliną Gudzinskaitę, išgirdo, kad vietoj P.Naserabadi UAB „Šeštoji planeta“ direktoriaus pareigas eitų Lietuvos pilietis – esą taip būtų paprasčiau užsiimti verslu.

P.Naserabadi apskundė Migracijos departamento sprendimą, šiuo metu vyksta bylos teisminio nagrinėjimo procesas. Verslininkas sako, kad jis šiame procese negali savęs ginti, kadangi jam nesuteikta galimybė būti Lietuvoje: rugpjūčio 29 dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba priėmė sprendimą, kad P.Naserabadi turi 30 dienų palikti Lietuvą.

„Tačiau aš turiu įmonę, esu direktorius, turiu lietuvių klientų, čia parašiau ir išleidau knygą. Studijuoju Vilniaus universitete ir buvau pakviestas į teismo posėdį, todėl, manau, kad būtų teisinga, jog būtų suteikta teisė bent jau kreiptis dėl vizos“, – teigė iranietis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pasha Naserabadi
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pasha Naserabadi

„Atleiskite, tačiau su tokiu mentalitetu Migracijos departamente ir jam vadovaujančiais siauro mąstymo žmonėmis, visi investuotojai ir high tech (liet. aukštųjų technologijų) specialistai gauna neigiamą signalą. Žinau kelis žmonės, kurie išvyksta iš šalies, nes nenori tapti kita auka – jie nelaiko Lietuvos patikimi šalimi imigrantams“, – pridūrė jis.

Iranietis žadėjo tęsti kovą teismuose ir užsiminė apie galimybę reikalauti kompensacijos. „Lietuvoje investavau apie 200 tūkst. eurų, kas man juos kompensuos?“, – retoriškai klausė jis.

„Dabar manau, kad įrodęs, jog Migracijos departamentas elgiasi neteisingai, o tam aš turiu daug įrodymų, turėsiu priimti sprendimą, ar tikrai noriu čia pasilikti. Jie manęs nevertina? Gerai. Tačiau tegu manęs nežemina“, – 15min sakė P.Naserabadi.

Nerado biuro ir darbuotojų

Migracijos departamento 15min atsiųstame paaiškinime rašoma, kad P.Naserabadi viza buvo panaikinta, o laikinas leidimas gyventi Lietuvoje – neatnaujintas, nes „pats užsienietis neatitiko įstatymo sąlygų, visų pirma, neįrodė, kad jo įmonė pastaruosius 6 mėnesius iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo dienos realiai vykdė veiklą Lietuvoje“.

Pasak Migracijos departamento, institucija nekonstatavo, kad P.Naserabadi verslas yra fiktyvus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Eilės prie Migracijos departamento
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Eilės prie Migracijos departamento

„Migracijos departamentas nustatė, kad jo pateikti dokumentai neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, užsienietis deklaravo, kad jo įmonė dirba IT srityje, tačiau įmonėje nebuvo įdarbintas nė vienas IT srities specialistas, tik buhalterė, kuri, be to, įmonėje dirbo vos kelias valandas per savaitę. Kitas pavyzdys – nebuvo rasta ofiso, kuriame užsieniečio įmonė neva vykdė veiklą“, – rašoma Migracijos departamento atsiųstame paaiškinime.

„Jeigu užsieniečiai nori realiai užsiimti verslu Lietuvoje, jie turi galimybę gauti arba metus galiojančią nacionalinę vizą (išduodama, jeigu verslas įsteigtas ne anksčiau nei prieš metus), arba leidimą laikinai gyventi (išduodamas, jeigu verslas vykdomas ne trumpiau nei 6 mėnesius; taip pat yra atskira procedūra startuoliams)“, – rašoma paaiškinime.

Abejoja Migracijos departamento kompetencija

Po straipsnio publikavimo į 15min kreipėsi P.Naserabadi vadovaujama įmonė UAB „Šeštoji planeta“.

„Esame nustebę, kad jūsų žurnalistė ir fotografas galėjo lengvai rasti mūsų darbo vietą „Vilnius Tech Park“, tačiau Migracijos departamentas tikina, jog per aštuonis tyrimo mėnesius mūsų nerado“, – rašoma UAB „Šeštoji planeta“ kreipimęsi.

UAB „Šeštoji planeta“: „Esame nustebę, kad jūsų žurnalistė ir fotografas galėjo lengvai rasti mūsų darbo vietą „Vilnius Tech Park“, tačiau Migracijos departamentas tikina, jog per aštuonis tyrimo mėnesius mūsų nerado.“

Verslininkas 15min pateikė „Vilnius Tech Park“ vykdančios direktorės kreipimąsi į Migracijos departamentą, kuriame teigiama, kad P.Naserabadi įmonė UAB „Šeštoji planeta“ „nuomos mokestį moka laiku, laiku vykdo kitus įsipareigojimus parkui, parko bendruomenei ir savo partneriams“. Pasak „Vilnius Tech Park“ vykdančiosios direktorės, P.Naserabadi aktyviai dalyvauja centro organizuojamuose renginiuose.

Kreipimęsi primenama, kad UAB „Šeštoji planeta“ išleido knygą apie kibernetinį saugumą, kurią galima įsigyti „Amazon“ ir „Google“ platformose.

„Vadinasi, pagal tokį neracionalų Migracijos departamento aiškinimą, mūsų kompanija negalėjo išleisti šios knygos, kadangi nepasamdėme jokio žmogaus leidykloje“, – rašoma kreipimęsi.

UAB „Šeštoji planeta“: „Vadinasi, pagal tokį neracionalų Migracijos departamento aiškinimą, mūsų kompanija negalėjo išleisti šios knygos, kadangi nepasamdėme jokio žmogaus leidykloje.“

Pasak UAB „Šeštoji planeta“, įmonės direktorius P.Naserabadi yra IT specialistas, turintis patirties versle, o tai esą konkurencinis kompanijos pranašumas.

„Remiantis faktais ir skaičiais, įmonei UAB „Šeštoji planeta“ priklauso IT produktai, kurie buvo sukurti pasitelkiant įvairių specialistų, neįdarbintų įmonėje, pagalbą, ir kuriuos galima rasti „Apple Store“ ir „Google Play“ platformose. Kompanija pardavė programėlę („Cando App“) kitoms šalims, uždirbo pinigų ir sumokėjo pajamų mokestį. Todėl ką dar turėtų daryti aktyvus verslas?“, – klausiama kreipimęsi.

Ekrano kopija/„Cando App“ platformoje „Google Play“
Ekrano kopija/„Cando App“ platformoje „Google Play“

Pasak UAB „Šeštoji planeta“, Migracijos departamentas neturi kompetencijos kritikuoti aukštųjų technologijų verslo modelio ar įdarbinimo politikos, nors šiais klausimais institucija pareiškė daug prielaidų. „Migracijos departamentas turi nurodyti, kuris teisės aktas leidžia jiems kištis į privačios įmonės reikalus“, – teigė atstovai.

„Remiantis visais dokumentais, kurie prieinami „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, mūsų kompanija atitinka visus įstatymo nustatytus reikalavimus, o mūsų verslas atitinka šalies politiką dėl augančių atlyginimų vietos ir pasaulinėje rinkose“, – rašoma UAB „Šeštoji planeta“ kreipimęsi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“