„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lietuviai rinkai pasiūlė drabužius, su kuriais tikrai išsiskirsite iš minios

Šiandien smulkieji verslininkai Asta ir Karolis Valiukevičiai baltiška simbolika puošia džemperius, marškinėlius, kuprines, kurie tampa išieškota lauktuve ir vietiniams, ir už Atlanto esantiems.
Baltiška simbolika dekoruoti laisvalaikio rūbai – įsimintina lauktuvė ir vietiniams, ir emigrantams
Baltiška simbolika dekoruoti laisvalaikio rūbai – įsimintina lauktuvė ir vietiniams, ir emigrantams / Asmeninio archyvo nuotr.

Jų pomėgis – domėtis senąja lietuvių kultūra – atgimė elektroninėje šeimos parduotuvėje „Puoškis lietuviškai“.

Kaip 15min išpažino jos įkūrėjai, įžengti į nuosavą verslą jie svajojo dar mokykliniame suole. Sutuoktiniai savo kūrinius dedikuoja vertinantiems šaknis, mokantiems skaityti ir suvokti baltiškus ženklus.

Iš pradžių šioje veikloje tik viena koja, tačiau jau treti metai vis tvirčiau, ir jau abiem žengiantys A. ir K. Valiukevičiai sako, jog neseniai startavo su dar vienu projektu skirtu įprasminti Lietuvos didvyrius, šaliai svarbias istorines datas, vietas ir asmenybes.

Asmeninio archyvo nuotr./Apie verslą dar mokykliniame suole svajoję A. ir K. Valiukevičiai vadina save šviežiai „iškeptais“ smulkiaisiais verslininkais
Asmeninio archyvo nuotr./Apie verslą dar mokykliniame suole svajoję A. ir K. Valiukevičiai vadina save šviežiai „iškeptais“ smulkiaisiais verslininkais

Kokį laikotarpį apima antrasis jūsų projektas?

– Patys sau sakome, kad „Puoškis lietuviškai“, apima laikus iki LDK, o „Užnugaris“ – po LDK. Pagalvojome, kad baltiška simbolika dekoruoti laisvalaikio drabužiai galbūt ne visiems aktualūs. Taip gimė antrasis projektas, pasakojantis apie kitas istorines datas, vietas ir asmenybes.

Elektroninėse parduotuvėse siūlome tam tikros temos drabužius, tačiau įmonė vykdo ir kitą, mažiau matomą veiklą: gaminame privačius užsakymus įmonėms, organizacijoms, pavieniams asmenims.

Užsakymų padaugėja artėjant vasarai, nes dažnai tai būna įmonės darbuotojų renginių metas, taip pat aktyviai veikia vaikų ir jaunimo stovyklos, kurios dažnai užsisako marškinėlių su sava simbolika.

Tenka gaminti ir mokyklines uniformas: vis populiariau mokyklų uniformų gamybai pasirinkti džemperius.

– Kaip iki šio verslo atėjote?

– Kartą, prieš kelionę į Kanadą, labai ieškojome marškinėlių lauktuvėms. Norėjosi pasakojančių Lietuvos istoriją, tačiau tokių neaptikome. Tai ir buvo tas kabliukas: jeigu mums reikia, tai gal, ir kitiems? Pradėti nuosavą verslą buvo drąsu: žmona etnologė, taigi, jautėmės turintys reikalingą žinių bagažą. Galima sakyti, iš pajautimo ėmėme kurti tai, kas patiems artima ir gražu, o kai dirbti tai, ką mėgsti ir kuo gyveni – sekasi.

Asmeninio archyvo nuotr./Baltiškais ženklais puošti rūbai pasakoja istorijas iki ir po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
Asmeninio archyvo nuotr./Baltiškais ženklais puošti rūbai pasakoja istorijas iki ir po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

Į laisvalaikį – su žinute lietuviška

Kaip manote, kuo lietuvių kūriniai vertingi pasauliui?

– Būtent tautai būdingomis savybėmis, išlaikyta kultūra esame įdomūs pasauliui (be to taptume viena pilka mase). Manome, kad tautų išskirtinumas yra svarbus: išlaikyti lietuvišką kultūrą, rodyti pavyzdį ir tai, kuo galime didžiuotis.

Gyvename laiku, kai žodis „deficitas“ asocijuojasi tikrai ne su eilėmis prie parduotuvių. Nė vienam netrūksta kuo apsirengti. Dažnas savo spintose nesutalpiname drabužių. Todėl gaminti bet ką būtų nevertinga. Taip pat manome, kad rūbas gali pasakoti istoriją. Tokį jį ir kuriame – laisvalaikiui su žinute.

– Kodėl jums toks svarbus drabužio autentiškumas?

– Apsirengęs trispalviais marškinėliais dar netapsi pasauliui atpažįstamas: ne viena pasaulio tauta pasižymi tų pačių spalvų vėliavomis. Tačiau pasipuošęs drabužiu baltų raštais gali būti sumaišytas tik su latviu. Taip rengdamiesi atrodome išskirtiniai (tai patvirtina ir mūsų pirkėjai). „Puoškis lietuviškai“ drabužiai – žmonėms, kurie didžiuojasi savo kilme, nenori susilieti su minia, kurie nori išsiskirti ir būti identifikuojami, kaip lietuviai.

– Kuo jūsų kūriniai patrauklūs verslui?

– Šiuo metu privatūs verslo užsakymai sudaro apie 20 proc. įmonės apyvartos. Verslas į mus kreipiasi reklaminės spaudos klausimais. Veiklos pradžioje elektroninės parduotuvės pardavimai sudarė apie 50 proc. apyvartos, tačiau stengiamės šiuos pardavimus padidinti, nes Lietuvoje reklamos gamybos paslaugų srityje konkurencija gana didelė.

– Kodėl jums svarbu būti „Kiekvienas Gali“ bendruomenės nariais? Kokią vertę ir prasmę matote joje?

– Šioje bendruomenėje susibūrę nariai su gana skirtinga patirtimi ir pačiomis įvairiausiomis veiklomis. Tai ir yra didžiausia bendruomenės vertė. Bendraudami vieni su kitais galime dalintis savo patirtimis, įžvalgomis.

Daug lengviau priimti teisingą sprendimą, kai žinai kitų patirtis panašiose situacijose, na, ir rizikos lengviau pasveriamos. Taip pat sudaromos galimybės surasti partnerius savo veikloms.

„Kiekvienas Gali“ rūpinasi ir bendruomenės narių veiklų viešinimu. Žinoma, labai didelę pridėtinę vertę kuria ekspertų patarimai, mokymai ir konferencijos.

Asmeninio archyvo nuotr./„Puoškis lietuviškai“ marškinėliai „Kelias"
Asmeninio archyvo nuotr./„Puoškis lietuviškai“ marškinėliai „Kelias"

Patrauklumas – nesumeluotame paprastume

Kuo jums sava baltiška kultūra?

– Mums ji – ne vien verslas, bet ir gyvenimo būdas, neatsiejama šiandienos dalis, atėjusi iš seniausių laikų. Žmonės dažnai kartoja vieną ar kitą veiksmą jau nebežinodami, kodėl tai daro. Jiems tai įprasta, nes taip elgėsi jų tėvai, seneliai ar proseneliai. O mums norisi žinoti, kur viso to šaknys. Tuo ir dalijamės.

Mūsų pirkėjai domisi, ką reiškia vienas ar kitas ženklas. Pasakojame jiems, ką šiuose simboliuose matė mūsų praeities kartos. Žmonėms įdomu praplėsti savo žinias, o mums nesunku papasakoti. Nuoširdus bendravimas ir nesumeluotas paprastumas juos paperka.

Ar negyventumėte ramiau dirbdami kažkam kitam? Kodėl pasukote šiuo keliu?

– Žmona iki šiol dirba kitur, o aš naktimis tikrai ramiau miegodavau, kai dirbau samdomą darbą, bet dabartinės savo veiklos nekeisčiau į nieką. Bent jau kol kas. Tikriausiai, kaip ir kiti verslai Lietuvoje, susiduriame su apyvartinių lėšų stygiumi, tad visas naujas idėjas įgyvendiname palengva.

Pradžioje visus drabužius pirkdavome iš užsienio per tiekėjus Lietuvoje, dabar dalį jų siunčiamės tiesiai iš gamintojų. Tai leidžia gerokai sutrumpinti tiekimo grandinę ir gamybos laiką. Taip pat dažnai tenka save pristabdyti, kad nepasuktume „nupopsėjimo“ keliu, norėdami parduoti daugiau. Tačiau vertiname savo pirkėją ir stengiamės išlaikyti savo veidą.

– Ar daug jūsų kūrinių iškeliauja už Lietuvos ribų? O gal pirkėjas vis tik labiau vietinis?

Į užsienį savo kūrinius dažniausiai išlydime pas užsienio lietuvius. Taip pat gana dažnai mūsų gaminius pastebi Lietuvoje atostogaujantys užsieniečiai. Jie atpažįsta šiuos raštus, kaip baltišką palikimą ir noriai juos perka, kaip lauktuves namo.

Mūsų kūriniai nedūžta, neužima daug vietos, taigi, itin patogūs keliaujant. Bet jie mylimi ir vietinių gyventojų: šalies patriotų išprususių, išmanančių tautos istoriją ir atpažįstančių baltiškus simbolius. Tai – savo šaknimis besididžiuojantys žmonės, gebantys paaiškinti nešiojamų simbolių reikšmes.

Kelintus metus skaičiuojate patys, kaip smulkieji verslininkai?

Pradėti verslą aš svajojau dar nuo mokyklos suolo. Žmona apie tai negalvojo, bet dar mokykloje pardavinėjo namų darbus. Nepaisant to, esame visiškai „švieži“ verslininkai. Šis verslas mums pirmas.

Asmeninio archyvo nuotr./ „Dirbti reikia tai, ką mėgsti ir kuo gyveni, tuomet seksis“, – neabejoja trečius metus šiuo keliu einanti Astos ir Karolio Valiukevičių šeima ​
Asmeninio archyvo nuotr./ „Dirbti reikia tai, ką mėgsti ir kuo gyveni, tuomet seksis“, – neabejoja trečius metus šiuo keliu einanti Astos ir Karolio Valiukevičių šeima ​

Įdarbinta visa šeima

Į šį verslą įsitraukusi visa jūsų šeima? Kaip dalijatės atsakomybėmis?

Vaikai padeda atlikti techninius darbus: paruošia lipdukus galutinei spaudai. Šis verslas jiems – lyg pirmoji darbovietė (už šį darbą gauna algą). Žmona yra verslo „balsas“. Ji pasakoja pirkėjams apie simbolių reikšmes ir apie senąją lietuvių kultūrą. Dar turime porą laisvai samdomų darbuotojų (freelancerių) – dizainerę ir facebook reklamos administratorių. Visa kita tenka šeimos galvai (Karoliui).

Kokia jūsų kūrybos virtuvė? Papasakokite plačiau, kaip organizuojate darbus?

Jau pasiūtus drabužius perkame iš įvairių gamintojų, o patys atliekame jų dekoravimo darbus. Pirmiausia gimsta vizualinė idėja. Jei ji paprasta, pats paruošiu visus spaudai reikalingus failus. Jei sudėtingesnė – kreipiuosi į dizainerę. Tik gimusius kūrinius patys „pranešiojame“, išskalbiame, taip tikriname naujo kūrinio kokybę. Jei viskas gerai, Asta paruošia jo aprašymus ir tada jau siūlome klientams.

– Ar brangu įsigyti jūsų gaminius?

– Pirminė idėja buvo pasiūlyti produktus už tokią kainą, kurią galėtų sau leisti daugiau mažiau kiekvienas lietuvis. Taigi, marškinėlių kainos prasideda nuo 7 eurų, džemperių – nuo 22 eurų. Šios idėjos laikomės iki šiol. Bet pastaraisiais metais savo pirkėjams pasiūlome ir brangesnių produktų: organinės medvilnės, įvairesnių ilgių ir spalvų džemperių.

Kelintus metus skaičiuoja šeimyninio baltiško verslo idėja?

– „Puoškis lietuviškai“ gimtadieniu laikome 2018 metų spalio 22 d. (įmonės įregistravimo data). Nuo įmonės įregistravimo dar pusmetį tai buvo kaip „popamokinė“ veikla: laisvu nuo darbo metu užsiimdavome „Puoškis lietuviškai“ reikalais.

Taigi, kurį laiką įmonės veikla rūpindavomės tik po darbų, bet atėjo metas, kai supratome, kad vienu užpakaliu dviejų kėdžių neužsėsi: augo susidomėjimas mūsų veikla, daugėjo darbo ir teko apsispręsti. Taigi aš atsisveikinau su tuometiniais darbdaviais ir ėmiau darbuotis savo įmonėje pilnu pajėgumu.

Elektroninė parduotuvė „Puoškis lietuviškai“ yra smulkiojo verslo įmonių projekto „Kiekvienas gali“ bendruomenės narė. Ši bendruomenė palaiko smulkųjį verslą, rūpinasi jo vardo žinomumo sklaida, dalijasi gerąja patirtimi ir sėkmės istorijomis. Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs