„Mūsų nuomone, situacija, kai valstybės įmonė, kurios pagrindinė paskirtis yra valstybės registrų tvarkymas, užsiima sau nebūdinga komercine veikla (elektoninio parašo sertifikatų teikimu) tuo pačiu mažindama patrauklumą į šią sritį investuoti privatiems subjektams, nėra priimtina. Kitas dalykas yra tai, kad teikiamos paslaugos kokybė yra prasta. Įstaiga neatlieka savo paslaugų teikimo monitoringo ir apie sistemos klaidas sužinome ne iš jų, o iš klientų, kurie skundžiasi, kad elektroninis parašas neveikia. Tokia situacija yra neleistina“, – sakė Vitalijus Kirvaitis, UAB „Bitė Lietuva“ atstovas.
LVK prezidentas Valdas Sutkus stebėjosi, kad Vyriausybė vis dar bando valstybės įmones įpareigoti siekti pelno ir konkuruoti su privačiomis bendrovėmis teikiant panašaus pobūdžio paslaugas.
„Manome, kad verslą turi kurti verslininkai, o valstybė ekonomikos srityje turėtų užsiimti verslo reguliavimu ir su tuo susijusia veikla. Valstybė neturi konkuruoti su verslu per savo valdomas įmones, teikdama joms paramą konkurencinėje kovoje, kaip tai vyko Lietuvos geležinkeliuose, Lietuvos radijo ir televizijos centre. Valstybės funkcija yra verslo sąlygų reguliavimas, todėl ji pati neturėtų dalyvauti versle“, – teigė V.Sutkus.
Ministerijos atstovai patvirtino, kad šiuo metu yra nagrinėjamas „Registrų centro“ veiklos auditas ir rengiamasi peržiūrėti įmonės veiklos strategiją.
„Įmonės strateginiai tikslai ir uždaviniai greitu laiku bus peržiūrėti, taip pat bus peržiūrėta ir pati organizacijos struktūra. Dėl komercinių ir nekomercinių funkcijų, kurias turi atlikti „Registrų centras“, tai, pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, įmonė turi užtriktini pelną. Tačiau Ūkio ministerija turi duoti savo rekomendacijas, ar ši sritis neturėtų būti atskirta – dėl to greitu laiku irgi bus apsispręsta“, – atsakė viceministras Justas Pankauskas.
Teisingumo ministerija taip pat pritaria Vyriausybės nutarimui, kad „Registrų centras“ teiktų Debesijos paslaugas. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad jau buvo investuota nemažai lėšų į šios paslaugos teikimą. Šiuo metu šis klausimas vis dar aptarinėjamas Vyriausybėje.
Susitikimo metu buvo aptarti ir Lobistinės veiklos įstatymo klausimai. Verslininkai išreiškė susirūpinimą, kad pagal dabar rengiamą projektą, lobistams ketinama prilyginti visas nevyriausybines organizacijas ir asociacijas. Buvo siūloma apsvarstyti kitas galimas alternatyvas, pavyzdžiui, sudarant atskirus galimus sąrašus, į kuriuos būtų įtrauktos organizacijos, galinčios užsiimti lobistine veikla.
„Asociacijų veiklos įstatymas įpareigoja teikti veiklos ataskaitas, todėl visos didžiosios asociacijos viešai tai daro. Mes, kaip vieša organizacija, telkianti verslo bendruomenę, esame suinteresuoti, kad apie mūsų veiklą būtų plačiai žinoma, todėl viešai deklaruojame, su kuo susitinkame, kokius pasiūlymus teikiame, kokius argumentus išsakome. Ir mūsų noras būtų, kad ministerija į tai pasižiūrėtų subalansuotai bei neįtrauktų perteklinių reikalavimų“, – pridūrė V.Sutkus.
Teisingumo ministro patarėjas Giedrius Mozūraitis pažymėjo, kad Lobistinės veiklos įstatymo reguliavimo klausimus perėmė Seimas, o Teisingumo ministerija gali tik teikti savas rekomendacijas.
„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pagrindinė institucija, su kuria dabar reikėtų kalbėtis dėl lobistinės veiklos įstatymo. Iš savo pusės mes galime atsižvelgti į teikiamas pastabas ar pasiūlymus ir jei jie bus racionalūs, pateiksime savas rekomendacijas“, – sakė G.Mozūraitis
„Uber Lietuva“ atstovas Vytautas Višinskis atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais Lietuva priėmė vieną pažangiausių pavėžėjimo paslaugų reguliavimų Europoje. Nepaisant to, Susisiekimo ministerija rengia naują įstatymo projektą, kuris kardinaliai keičia visą situaciją. Vairuotojams nustatomi nauji reikalavimai, tokie kaip sąlyga turėti ne mažesnį kaip 3 metų vairavimo stažą, ženklinti automobilius specialiais ženklais ir kt.
„Susisiekimo ministerija įregistravo Kelių transporto kodekso pataisas, kuriose įtvirtinta nemažai sąlygų, perimtų iš taksi įmonėms keliamų reikalavimų. Svarbiausia, kad konsultacijoms pateiktame įstatymo projekte šių pataisų nebuvo ir jos atsirado vėliau, todėl mes neturėjome jokių galimybių pateikti savo pastabų joms. Tokie ministerijos veiksmai ne iš teigiamos pusės reprezentuoja Lietuvą prieš užsienio investuotojus“, – apgailestavo V.Višinskis.
„Mes dar turėsime atlikti šio įstatymo projekto vertinimą, tad tikrai nuodugniai susipažinsime su šiuo klausimu“, – pažadėjo teisingumo ministro patarėjas G. Mozūraitis.
