„Naujausias atliktas vertinimas rodo, jog šalyje priežiūros institucijų veikla gerėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtume, pasigendame proveržio. Girdime verslo poreikį mažinti reguliacinę bei administracinę naštą. Laisvesnės verslo priežiūros taisyklės, nuspėjama ir prognozuojama priežiūros institucijų veikla yra vienas iš mūsų veiklos prioritetų, todėl ėmėmės geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros reformos, esame suplanavę labai konkrečias priemones šiai reformai įgyvendinti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tyrimo metu iš viso buvo vertinamas 47-ių verslo priežiūros institucijų pažangumas pagal 9 kriterijus. Palyginti su 2018 metais atliktu tyrimu, pastebima bendra verslo priežiūros įstaigų pažanga – dešimties balų skalėje jų vidutinis pažangumas siekia 6,49 balo (buvo 5,03 balo).
2020 m. verslo priežiūros institucijų švieslentėje pažangiausios įstaigos, kurių pagrindinė veikla – verslo priežiūra, yra Lietuvos bankas (9,51 balo), Valstybinė mokesčių inspekcija (9,50 balo) bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija (9,19 balo). Mažiausiai pažangios įstaigos yra Valstybinė kalbos inspekcija (4,64 balo), Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (4,67 balo) ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentas (4,91 balo).
Didžiausią pažangą, palyginti su 2018 m., padarė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (+5,4 balo), o mažiausią – Lietuvos transporto saugos administracija (−0,65 balo).
Tarp institucijų, kurioms verslo priežiūra nėra pagrindinė jų vykdoma veikla, pažangiausia yra Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba (7,91 balo), o mažiausiai pažangi VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro (0,51 balo) priežiūros veikla.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad beveik visos priežiūros įstaigos nuolat kelia savo darbuotojų kvalifikaciją ir tobulina verslo konsultavimą – tai daro 36 iš 47 priežiūros institucijų. Tačiau 24 proc. telefonu konsultacijas įrašančių institucijų vis dar nevertina jų kokybės, o būtent nuolatinis konsultavimo paslaugų kokybės vertinimas lemia tai, kad verslas gauna išsamią, tikslią ir vienodai aiškinamą informaciją.
Nustatyta, kad 38 proc. įstaigų aktyviai konsultuoja verslą pirmaisiais jo veiklos metais. Nemaža dalis įstaigų vis dar mano, kad didžiausia pagalba verslo naujokui yra pirmus metus netikrinti jo veiklos. Vis dėlto prižiūrinčios institucijos turi rasti būdų, kaip galėtų pačios pasiekti verslo naujoką ir pasiūlyti pagalbą, o ne laukti, kol jis kreipsis pats.
Kasmet daugėja įstaigų, kurios aiškiau nustato, kokie teisės aktų pažeidimai gali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Nustačius mažareikšmį pažeidimą, verslui leidžiama jį ištaisyti nedelsiant arba per protingą laiką neskiriant jokios baudos. Tokią pažangią praktiką taiko 32 priežiūros institucijos.
Geresnis verslo reglamentavimas yra vienas iš pagrindinių prioritetų. Įgyvendinant geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros reformą, darbą jau pradėjo Geresnio reguliavimo patarėjų taryba, bus nustatyti priežiūros institucijų tikslai ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus standartai, parengta priežiūros naštos apskaičiavimo metodika, peržiūrima reguliacinė ir patikrinimų našta verslui, tobulinami priežiūros procesai bei diegiamos standartizuotos „vieno langelio“ paslaugos.
