Forume bus diskutuojama keturiomis pagrindinėmis temomis:
- investicijų į regionus pritraukimas – diskutuos Investuok Lietuvoje vadovas Mantas Katinas, Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė, Panevėžio LEZ vadovas Rokas Krivonis ir kiti ekspertai;
- švietimas ir talentų pritraukimas – diskusijai kvies Globalios Lietuvos Lyderių vadovė Kotryna Stankutė, Ministro Pirmininko patarėja švietimo klausimais Unė Kaunaitė bei regiono sėkmės istorijas kuriantys, į Panevėžį atvažiavę gyventi, dirbti jauni žmonės;
- verslo konkurencingumas – Schmitz Cargobull Baltic vadovas Raimundas Petrauskas, Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas, buvęs Konkurencijos tarybos vadovas, dabar Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pareigūnas Jonas Rasimas ir kiti;
- kultūra ir miesto identitetas – temą moderuos 15min.lt žurnalistas Paulius Gritėnas ir diskutuos kartu su „Pietinia Kronikas“ autoriumi Rimantu Kmita, Lajų tako iniciatore ir įgyvendintoja, buvusia Anykščių rajono architekte Daiva Gasiūniene, žinomu žurnalistu, prodiuseriu Ryčiu Zemkausku ir kitais kultūros, architektūros atstovais.
Pernai pavasarį Alytuje, o šiais metais tiek Alytuje, tiek Panevėžyje vyksiantys regioniniai Ekonomikos Forumai tapo būdu suvienyti Lietuvos ekspertus, nuomonės lyderius bei žmones, ne tik šiuo metu gyvenančius šiuose miestuose, bet ir iš jų išvykusius, tačiau nepraradusius su jais ryšio.
Kokias stiprybes miestas turi dabar?
Daugelis žmonių mena auksinį Panevėžio pramonės amžių, kai veikė AB „Ekranas“, AB „Sema“, tačiau jie neįvertina, jog kaip tik šiuo metu Panevėžys išgyvena stipriausios pramonės laikus, kai pramonė yra daug labiau diversifikuota ir apima nuo baldų, maisto perdirbimo iki plastiko ir automobilių pramonės šakų. Panevėžyje daugiausiai pridėtinės vertės (apie 30 proc.) yra sukuriama būtent pramonės sektoriuje.
Panevėžyje taip pat didelė užsienio investuotojų koncentracija. Daugiausiai kapitalo sukaupta iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos bei Suomijos. Taip pat Panevėžyje įsikūręs vienintelis Lietuvoje norvegų pramonės parkas „Scan Investment“, kuris vienija norvegų baldų gamintojus.
Pramonės miestas turi ne vieną stiprią galutinį produktą gaminančią įmonę: Schmitz Cargobull Baltic nuo A iki Z gamina sunkvežimių puspriekabes, Devold nuo vilnos gabalų iki galutinio rūbo siuva trikotažinius šiltus rūbus, Amilina iš kviečio grūdo gamina galutinius produktus: krakmolą, sirupą ir kelis kitus. Visi įmonių gaminami produktai yra konkurencingi pasaulio rinkoje ir yra aukštos pridėtinės vertės. Įmonės nuolatos investuoja į plėtrą, į automatines gamybos linijas, autonominius robotus.
Regiono iššūkiai reikalauja nestandartinių sprendimų
Pagrindinė regionų problema – demografinės tendencijos, kurios palietė visus Lietuvos regionus, ne tik Panevėžį. Skaudžiausia tai, jog Panevėžyje jaunimas neužsilieka ir po mokyklos baigimo dažniausiai pasirenka didžiuosius miestus (Vilnių, Kauną) arba išvyksta į užsienį.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) 2014 m. duomenimis 92,7% studentų iš Panevėžio apskrities, kurie stojo į bakalauro ir vientisąsias studijas universitetuose, studijuoti išvyko į Vilnių ir Kauną, ir tik 3,7% pasiliko studijuoti aukštosiose mokyklose Panevėžyje. Nors Panevėžyje yra 2 aukštosios mokyklos – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas bei Panevėžio Kolegija – jos nepritraukia reikšmingos masės studentų į miestą.
Didelę įtaką gebėjimui pritraukti žmones turi ir miesto įvaizdis bei patrauklumas. Panevėžys jau kuris laikas yra naujo savojo identiteto paieškose, siekdamas atsikratyti senųjų praeities etikečių, mitų. Viešųjų, kultūros erdvių atnaujinimas, funkcionalus pritaikymas laisvalaikiui, smulkiajam verslui, miesto infrastruktūros atnaujinimas, laisvalaikio erdvių kūrimas ir puoselėjimas – visa tai daro milžinišką įtaką bendrai panevėžiečių savivertei, pasididžiavimui savo miestu, kaip ir bendram miesto svečių įspūdžiui apie Panevėžį.
Visa tai daro tiesioginę įtaką kvalifikuotų specialistų pasiūlai mieste ir bendram miesto gyvybingumui. Darbdaviams kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas stabdo tiek įmonių plėtrą, tiek miesto ekonomikos augimą, mažina regiono konkurencingumą kitų regionų atžvilgiu.
Sprendimas Panevėžiui – platesnė miesto sąvoka
Žinodami šiuos iššūkius, panevėžiečiai ėmėsi aktyviai vystyti ryšius su iš miesto išvykusiaisiais ir įsteigė Panevėžio miesto alumni klubą. Taip gimė platesnė miesto sąvoka – geografinės ribos neapsprendžia, kas gali priklausyti aktyviai miesto bendruomenei.
Šių metų gegužės 5 d. šis miesto tinklas rengia Panevėžio Ekonomikos Forumą, kuriame miestiečiai ir miesto svečiai kels naujas idėjas ir diskutuos apie Panevėžio ir regiono investicijas, švietimą, verslo aplinką bei kultūrą. Taip tikimasi į miesto bendruomenę suvienyti dar daugiau iš miesto išvykusių ir dabar mieste gyvenančių žmonių bei kartu spręsti miesto ateities uždavinius.
Panevėžio ekonomikos forumas „Panevėžio Ambicija: Šiandien-Rytoj – 2030“ vyks šį penktadienį (gegužės 5 d.), nuo 8:30, Kino centre „Garsas“ (Respublikos g. 40, Panevėžys). Daugiau informacijos čia.
