Teigiama, kad Kuršių marių žvejų ant kurėnų stiebų keltos vėtrungės neturi analogų pasaulyje, tačiau po Antrojo pasaulinio karo buvo nepelnytai pamirštos.
Prieš daugiau nei 10 metų jas atkurti pradėjęs Švėkšnoje gyvenantis vėtrungių meistras Vaidas Bliūdžius sako, kad jos sparčiai populiarėja – vienas dirbtuvėje nebespėja suktis. Jo darbai puošia marių pakrantę Nidoje, viena vėtrungė padovanota popiežiui Pranciškui, daugėja ir žmonių, norinčių jomis papuošti savo namus.
Šiuo metu daugiausia vėtrungių galima pamatyti Kuršių nerijoje. Jos atkurtos pagal išlikusias autentiškas, kurių Lietuvoje yra vos 7-ios
Manoma, kad Kuršių marių žvejų tradicija užsimezgė XIX amžiaus viduryje. Tuometinis laivybos mariose inspektorius išleido įsakymą, pagal kurį žvejai privalėjo paženklinti laivus neišvaizdžiais stačiakampiais ženklais – taip buvę lengviau kontroliuoti, ar žvejys laimikį gaudo savo kaimui skirtuose vandenyse. Šie privalomus ženklus pradėjo puošti pačių išdrožinėtais spalvotais simboliais, kuriais kartais išreikšdavo visą šeimos istoriją ar svajones.
„Žmonės čia savo kūrybą sudėdavo – kas ką norėjo matyti: kas savo namus didesnius, kas laivą dvistiebį, tristiebį. Nebūtinai jie tokius turėjo turėti, bet paprasčiausiai išreikšdavo savo fantaziją čia. Tai liaudies kūryba“, – pasakoja vėtrungių meistras V. Bliūdžius.
Šiuo metu daugiausia vėtrungių galima pamatyti Kuršių nerijoje. Jos atkurtos pagal išlikusias autentiškas, kurių Lietuvoje yra vos 7-ios. Viešose Klaipėdos erdvėse vėtrungių nėra.
„Antrasis pasaulinis karas nušlavė ne tik didžiąją senamiesčio dalį, bet ir didžiąją dalį istorijos. Todėl vėtrungių artefaktų su klaipėdietiškais ženklais bent jau kol kas mums nėra žinoma. Naivu būtų tikėtis, kad žmonės bėgdami nuo kariuomenės po pažastim pasispaudę nešė vėtrunges, kurios yra metro ilgio“, – sako Vėtrungių metų idėjos iniciatorius Denisas Nikitenka.
Šiemet nuo įsako ant kurėnų stiebų privalomai kelti skiriamuosius ženklus sukanka 170 metų, todėl skelbti uostamiestyje vėtrungių metus – itin prasminga. Bus siekiama įvairiai priminti jų istoriją, rengti gamybos plenerus, įrengti mažiausiai vieną Vėtrungių alėją ir pasistengti sukurti klaipėdietišką, XIX-ojo amžiaus vaizdinių įkvėptą vėtrungę.
