Ekspertai tikina, kad situaciją galėtų palengvinti lengvesnės darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procedūros, sprendimas mažinti akcizą degalams, taip pat taikomo koeficiento komandiruojamų darbuotojų algai atsisakymas.
Bendrovės „Creditreform Lietuva“ apibendrinti Lietuvos darbdavių įsiskolinimų „Sodrai“ duomenys rodo, kad 2022 m. birželį bendra transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių skola „Sodrai“ siekė 20,4 mln. eurų, vidutinė vienai transporto bendrovei tenkanti skola „Sodrai“ birželį sudarė 6,8 tūkst. eurų, o skolų iš viso turėjo 2 tūkst. 989 transporto ir logistikos bendrovės. Palyginti su 2022 m. sausiu, bendra šio sektoriaus įmonių skola padidėjo 3,7 mln. eurų, o „Sodros“ skolininkių išaugo 1 308 įmonėmis.
„Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko teigimu, lyginant su sausiu, bendra transporto bendrovių įsiskolinimų „Sodrai“ suma birželį išaugo 22 proc., t.y. kiek daugiau nei penktadaliu ir šis prieaugis pasiekė 3,7 mln. eurų. Tuo pat metu išaugo ir skolininkų skaičius: nuo metų pradžios „Sodrai“ skolų turinčių transporto įmonių skaičius padidėjo daugiau nei tūkstančiu – beveik 80 proc.
„Skaičiai rodo, kad pirmąjį 2022 m. pusmetį situacija transporto sektoriuje kiek pablogėjo. Visgi reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nuo metų pradžios vidutinė vienai transporto bendrovei tenkanti skola „Sodrai“ sumažėjo maždaug 3 tūkst. eurų.
Vežėjai stengiasi kiek įmanoma padengti turimus įsiskolinimus, nes priešingu atveju gali grėsti priverstinis skolų išieškojimas. Vidutinės transporto bendrovių skolos mažėjimas gali būti susijęs ir su tuo, kad valdžios institucijos, pasibaigus koronaviruso pandemijai, pradėjo mažiau toleruoti įmonių skolas, t.y. dažniau imasi skolų išieškojimo veiksmų“, – teigia S.Žilinskas.
Jo nuomone, prie bendrų Lietuvos transporto bendrovių įsiskolinimų „Sodrai“ augimo prisidėjo krovinių srautų pokytis ir pakilusios energetikos išteklių kainos bei augantys atlyginimai.
„Rinkose stebime itin aukštas naftos ir degalų kainas, išaugo elektros kainos, o darbuotojų trūkumas lemia tolesnį darbo užmokesčio transporto sektoriuje augimą. Sparčiai pučiantis kaštams ir lėtėjant vartojimui pagrindiniuose eksporto rinkose, vežėjai patiria vis didesnį finansinį spaudimą, mažiems vežėjams finansų subalansavimas tampa rimtu iššūkiu, o tai didina ir skolas“, – pastebi S.Žilinskas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad didėjančios įsiskolinimų „Sodrai“ sumos ir augantis skolininkų skaičius transporto sektoriuje yra susijęs su dviem pagrindiniais veiksniais – pasaulio ekonomikos sulėtėjimu ir išaugusiu geopolitiniu neapibrėžtumu.
„Metų pradžioje gyvenome vartojimo euforijos ir pigių pinigų eroje, bet šiuo metu situacija yra labai pasikeitusi. Pasiskolinti bankuose tampa sudėtingiau, mažėja pinigų spausdinimo tempai, o dėl didelės infliacijos JAV ir kai kuriose euro zonos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, vartotojų nuotaikos nukrito iki žemiausio lygio per visą istoriją. Vartotojai Europoje vis prasčiau vertina savo finansinę padėtį ir vis mažiau yra linkę leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms, o tai tiesiogiai susiję su pervežimų verslu“, – sako A.Izgorodinas.
Jo teigimu, ES rinkoms tenka beveik trys ketvirtadaliai visų Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimčių, tad nenuostabu, kad aukšta infliacija ir lėtėjantis vartojimas neigiamai atsiliepia Lietuvos vežėjų veiklos rodikliams.
„Išaugęs geopolitinis neapibrėžtumas rytų rinkose, kurioms tenka 16,5 proc. visų Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimčių, taip pat neigiamai veikia Lietuvos vežėjų finansus“, – pabrėžia A.Izgorodinas.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas įsitikinęs, kad Vyriausybė turėtų imtis ryžtingų sprendimų ir padėti vežėjams šiuo įtemptu laikotarpiu, ypač matydama augančias šio verslo skolas valstybei.
„Daugelyje įmonių beveik penktadalis transporto parko stovi nenaudojamas dėl tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo. Dėl to įmonės negauna dalies pajamų, negali sumokėti mokesčių valstybei, privalo ir toliau mokėti už lizingu įsigytus vilkikus, o skolos ir toliau auga. Tad labai svarbu imtis kompleksinių priemonių. Pavyzdžiui, mažinti akcizą degalams kaip tai padarė Ispanija, Prancūzija, Italija, Belgija bei kitos ES šalys, nes tai leistų stabdyti augančią pervežimų savikainą. Būtina naikinti kvotas norintiems dirbti trečiųjų šalių piliečiams, supaprastinti ir pagreitinti jų įdarbinimo procedūras. Reikėtų imti pavyzdį iš Lenkijos, kur darbuotojai iš šių šalių įdarbinami per savaitę, o pas mus – per kelis mėnesius“, – sako V.Bučinskas.
Be to, Lietuvoje nebeišduodamos naujos vizos Baltarusijos piliečiams, norintiems dirbti tolimųjų reisų vilkikų vairuotojais. Tuo tarpu kaimyninė Lenkija naudojasi situacija, kai dėl ES sankcijų Rusijos ir Baltarusijos transportui buvo uždrausta atlikti pervežimus Europoje ir daug vairuotojų tose šalyse liko be darbo, ir Lenkijoje, priešingai nei Lietuvoje, neužkirstos galimybės įdarbinti tolimųjų reisų vairuotojų iš Baltarusijos. Taip Lenkijos vežėjai gauna daugiau vairuotojų ir padeda augti šalies ekonomikai.
Tat pat, V.Bučinsko teigimu, būtina peržiūrėti dabartinę koeficiento taikymo tvarką – šiuo metu komandiruojamiems darbuotojams taikomas 1,65 koeficientas nuo minimalios mėnesinės algos ir privalomai mokami dienpinigiai.
„Lietuvoje nuolat didinant minimalią darbuotojų algą ir taikant šį koeficientą, transporto sektoriaus darbuotojų alga gali pakilti iki tokio lygio, kai Lietuvos vežėjai taps nekonkurencingi Vakarų pervežimo rinkoje. Nieko nedarant, transporto įmonės ir toliau bus priverstos kurtis svetur, kur palankesnė mokestinė aplinka, o Lietuva praras mokesčius“, – sako V.Bučinskas.