Pasak jo, Užimtumo tarnyba yra parengusi priemonių planą bei jau susisiekė su sanatorijos personalu.
„Reikės žiūrėti dėl kiekvieno žmogaus individualiai. Šiuo metu jaučiame poreikį ir matome globos, sveikatos priežiūros įstaigose, kad dalis žmonių galėtų, kurie turi tam tikras kvalifikacijas, įsidarbinti tenai. Net nebūtinai Druskininkuose – galėtų ir žiedinėse savivaldybėse. Kitiems žmonėms siūlysime ir persikvalifikavimo galimybes, ir remiamo įdarbinimo priemones“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė V.Šilinskas.
Kitiems žmonėms siūlysime ir persikvalifikavimo galimybes, ir remiamo įdarbinimo priemones“, – teigė V.Šilinskas.
Taip pat sanatoriją paliekantiems ar atleidžiamiems darbuotojams Seime svarstomos beveik dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijos, tačiau kai kurie politikai abejoja tokio sprendimo efektyvumu.
Anot viceministro, kompensacijoms išeinantiems darbuotojams numatyta per 700 tūkst. eurų, jos priklausys nuo vidutinio darbuotojo atlyginimo ir negalės viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių šalies mastu.
Dėl Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai taikomų Europos Sąjungos sankcijų „Swedbank“ gruodžio viduryje įšaldė sanatorijos sąskaitas, beveik 400 darbuotojų grėsė negauti pajamų už gruodį, tačiau Lietuva pritaikė išimtį ir leido išmokėti algas. Dauguma darbuotojų – Lietuvos piliečiai.
„Belorus“ darbuotojai antradienį surengė simbolinę akciją sukdami ratus automobiliais aplink sanatoriją ir prašydami centrinės valdžios pagalbos. Jie nepritaria šiuo metu Seime svarstomoms priemonėms dėl kompensacijų ir reikalauja išsaugoti darbo vietas.
Druskininkai kreipėsi į prezidentą, EK
Savo ruožtu Druskininkų savivaldybė pranešė, jog dėl situacijos antradienį taryba kreipėsi į Europos Komisiją, prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo komitetus, Užsienio reikalų ministeriją, siekdama, kad būtų panaikintos sanatorijai taikomos sankcijos arba pritaikyta išimtis kaip „socialiai jautriam objektui“, teikiančiam sveikatos priežiūros paslaugas Baltarusijos ir Lietuvos piliečiams, t.y. išsaugant įstaigos veiklą ir darbuotojų darbo vietas.
„Nei aš, nei besikreipiantys Tarybos nariai nekvestionuojame sankcijų taikymo Baltarusijos režimui reikalingumo, o kalbame apie konkrečią situaciją ir konkretų objektą“, – savo „Facebook“ paskyroje informavo meras Ričardas Malinauskas.
V.Šilinskas sako negalintis pakomentuoti, ar sanatorija dėl areštuotų sąskaitų galės kaip nors tęsti veiklą.
Anot savivaldybės, dėl koronaviruso pandemijos bedarbystė Druskininkuose jau išaugo dvigubai – nuo 9,4 proc. pernai sausį iki 18,9 proc. šių metų sausį, o atleidus „Belorus“ sanatorijos darbuotojus, bedarbystė gali išaugti iki 20 proc.
G.Landsbergis: padarėme, ką galėjome
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Seime žurnalistams sakė, jog darbuotojų „jaudulys ir nepasitenkinimas yra visiškai suprantamas“, o Vyriausybė ir Seimas padarė, ką galėjo padedant Lietuvos piliečiams.
Tačiau jis pabrėžė, kad sankcijos įvestos ES sprendimu bei yra taikomos „sankcionuotų subjektų“ antrinėms įmonėms, t.y. ir šiai sanatorijai.
„Sankcijos įvestos ne dėl Lietuvos, o dėl Lukašenkos veiksmų. Taip atsitinka, kad Lukašenkos artimiausi parankiniai, žmonės, priimantys sprendimus ir dėl veiksmų prieš opoziciją, turi turto. Ir tas turtas, kaip įmonės, juridiniai asmenys – juose neretai dirba Lietuvos piliečiai, deja, nešdami pelną ir pinigus tiems patiems, atvirai kalbant, nusikaltėliams“, – pabrėžė ministras.
Sankcijos įvestos ne dėl Lietuvos, o dėl Lukašenkos veiksmų, – pabrėžė G.Landsbergis.
„Noriu pabrėžti, kad šiandien valstybės instrumentai yra riboti – ką galėjome, tą padarėme ir toliau ieškome galimybių padėti tiems žmonėms“, – pridūrė jis.
G.Landsbergis tvirtino, kad įmonė turi galimybę ginčyti sankcijas teismuose, o teismai galėtų taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones, t.y. „atšildyti“ sąskaitas. Tačiau, jo žiniomis, iki antradienio sprendimas nebuvo apskųstas.
„Procesą galima skųsti tiek Lietuvos teismuose, vėliau – kitose instancijose, iki Europos teismų. Jeigu tas klausimas išliktų ar įmonei tai atrodytų, kad tai yra teisinga, jie turi teisę šita norma pasinaudot (...).To jie nepadarė, naudojamos daugiau politinio spaudimo priemonės“, – tvirtino G.Landsbergis.
Ministras taip pat sakė, kad analogiškai sanatorijai Latvijoje sankcijos nėra pritaikytos, nes ją valdo trys asmenys, nesantys ES sankcijų sąraše.
