Dalis pirkėjų, reaguodami į karą Ukrainoje ir kai kurių verslininkų sąsajas su agresore Rusija, boikotavo tam tikrą produkciją, tarp jų „Vičiūnų“, vis dar turinčių gamyklą Kaliningrado srityje.
Pirkėjai socialiniuose tinkluose dalindavosi iš Rusijos rinkos neišėjusių gamintojų sąrašais – tam, kad galėtų išvengti su agresore siejamų tiekėjų ir jų produkcijos.
Vis dėlto aiškėja, kad tokios informacijos kartais pirkėjai gali ir nežinoti ir pirkti nenorimą produkciją, pasislėpusią po kitu prekės ženklu.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ prabilo politikas Ralfas Romeika, paskelbęs įrašą, kurį pavadino „Kaip „Maxima“ su Matijošaičio „Vičiūnais“ sugalvojo pagudrauti“.
„Pasirodo, kad nusipirkti „Vičiūnų“ produkcijos galite ir to nežinodami. „Maximos grupė“ atnaujindama ir išplėsdama savo prekės ženklą „Well done“ pradėjo nuslėpti tikruosius savo produktų gamintojus. Nors etiketėje nurodyta „Maximos grupė“ vienas iš daugelio „paslėptų“ gamintojų – „Vičiūnų grupė“.
Beveik identišką situaciją turėjome su „Grigeo“, kai po šią įmonę sukrėtusio skandalo produkcija buvo slapta parduodama po didžiųjų prekybos centrų prekės ženklais. Tokiu būdu yra ne tik apgaudinėjami pirkėjai, bet ir nuslepiamas tikrasis produkcijos gamintojas“, – dėstė politikas.
R.Romeika ragino neapsigauti, perkant prekybos centrų kontroliuojamus prekės ženklus, nes rizikuojate ne tik paremti Rusiją, bet ir nusipirkti neaiškios kilmės produkcijos.
Į tai taip pat dėmesį socialiniuose tinkluose atkreipęs komikas ir visuomenininkas Olegas Šurajevas pasidalijo aštriu komentaru ir fotomontažu, kuriame Visvaldas Matijošaitis – vienas iš „Vičiūnų“ grupės akcininkų ir Kauno miesto meras – pavaizduotas „Well done“ produktų fone. Ant politiko galvos puikuojasi „Maxima“ logotipas.
O.Šurajevas rašė, kad prekybos tinklo „Maxima“ prekės ženklo „Well done“ produkciją tiekia ir „Vičiūnų“ gamykla. Apie tai pirmas pranešė portalas Delfi.lt.
Vadinamieji privatūs prekių ženklai naudojami įvairiuose Lietuvos ir užsienio prekybos tinkluose, tačiau produkciją jiems gamina kiti verslai.
Tikrieji gamintojai tokiu atveju neretai nenurodomi, taip pat naudojami ne jų, o prekybos tinklo prekės ženklai. Etiketėse dažniausiai rašoma produkcijos kilmės šalis ir kieno užsakymu produkcija pagaminta.
„Maxima“, kaip ir kiti Lietuvos prekybos tinklai, prekiauja ir įprastine „Viči“ prekės ženklo produkcija. Vis dėlto tokiu atveju pirkėjas aiškiai informuojamas, kas šią produkciją pagamino.
„Jau nebegamina“
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė 15min teigė, kad „Vičiūnų“ įmonių grupės gamyklos nebegamina „Maximos“ privataus prekės ženklo „Well done“ produkcijos.
„Prieš metus buvome sudarę – šiuo metu jau pasibaigusį – kontraktą su „Vičiūnų“ grupe dėl 7-ių „Well done“ linijai skirtų produktų gamybos. Visą „Well done“ asortimentą sudaro apie 500 prekių. 7-ių prekių gamybai pasirinktų „Vičiūnų“ produkcija atitiko griežtas konkurso sąlygas, buvo gaminama Lietuvoje, tiekėjas nėra sankcionuotų subjektų sąraše. Taip pat turėjome gamintojo žodinį pažadą nebevykdyti veiklos Rusijoje. Tačiau „Vičiūnų“ grupei nepavyko šio pažado tesėti. Dar vasarą su šiuo gamintoju nusprendėme sutarties nebetęsti ir pasibaigus jos terminui, nuo lapkričio 1 dienos nutraukėme bendradarbiavimą dėl mūsų privataus prekės ženklo „Well done“ produkcijos gamybos“, – kad kurį laiką po šiuo prekės ženklu galima buvo rasti „Vičiūnų“ produkciją patvirtino ji.
Pasak jos, „Well done“ prekių ženklinime yra nurodoma visa privaloma informacija, atitinkanti teisės aktų keliamus reikalavimus.
„Tokia pati ženklinimo tvarka taikoma ne tik privačių prekės ženklų produkcijai žymėti, bet ir visoms rinkoje esančioms maisto prekėms ženklinti. Nors įstatymas to nereikalauja, suprasdami pirkėjų nuogąstavimus dėl prekės gamintojo, nusprendėme ant savo privačių prekės ženklų, pradedant „Well done“, nurodyti ir pirminį produkto gamintoją, ne tik jo kodą. Tiesa, pakeisti 500 prekių ženklinimą užtruks metus laiko“, – komentavo I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Vičiūnai“ gamyklą Rusijoje valdo iki šiol
Dalies pirkėjų pyktis dėl „Vičiūnų“ produkcijos kilo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario pabaigoje.
Nemažai Rusijoje verslą vykdančių užsienio ir Lietuvos verslų nutarė trauktis iš šios šalies arba nutraukti prekybinius ryšius.
„Vičiūnų grupė“ turi žuvies produktų gamyklą Kaliningrado srityje, Sovetsko mieste, ir, nepaisant pažadų ją parduoti bei pasitraukti iš Rusijos, iki šiol to nėra padarę.
Apie tai, kad „stabdo“ veiklą Rusijoje bendrovė paskelbė dar 2022 m. kovo 7 d., tačiau gamyba Kaliningrade esančioje gamykloje vis dar vykdoma. Savininkai aiškina, kad nenori atiduoti gamyklos „dykai“.
„Kai procesas bus pabaigtas, mes jį išdetalizuosime. Mūsų kompanija ir didelė komanda žmonių yra jau labai seniai padariusi viską, kas yra mūsų galiose. Toliau proceso mes nesprendžiame. Išgirskite jūs vieną kartą. Mes verslo už dyką Rusijoje rusams neatiduosim“, – šių metų balandį žurnalistams sakė „Vičiūnų grupės“ valdybos narys, vienas jos savininkų Dainius Matijošaitis.
2022 m. kovo mėnesį Kaune įvyko ir protestas prieš miesto mero ir jo šeimos verslo interesus Rusijoje.
2022 m. rugpjūtį buvo pranešta, kad „Vičiūnų grupė“ rado penkis potencialius verslo Rusijoje pirkėjus, tačiau tvirtino negalinti prognozuoti, kiek užtruks jo pardavimas ir perdavimas.
„Vičiūnų“ fabrikas Sovetske 2022 m. uždirbo 25 mln. eurų – triskart daugiau nei 2021 m.
Tai – ne pirmas atvejis, kai „Vičiūnų“ produkcija siejama su Rusijos agresija. 2018 m. buvo paviešintas atvejis, kad šios įmonės produkcija buvo prekiaujama ir Rusijos okupuotame Kryme.
Maisto produktų eksportas į Krymą neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) sankcijoms Rusijai, tačiau „Vičiūnų grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius naujienų agentūrai BNS teigė, kad „kalbame ne apie kokius nors ginkluotės, IT, inžinerinius ar energetikos, o apie gyvybiškai svarbius – maisto produktus, kuriuos visų pirma vartoja eiliniai Krymo gyventojai, šioje teritorijoje gyvenę ir iki prasidedant konfliktui dėl pusiasalio“.
Bendrovės atstovai argumentavo, kad ši produkcija į Krymą pateko per kitus produktų platintojus.
