„Gamyklą statome žvelgdami mažiausiai dešimt metų į priekį, todėl skiriame ypatingą dėmesį aplinkos apsaugai, kuriame geras darbo ir poilsio sąlygas darbuotojams“, – dar šių metų pavasarį tvirtino „Continental Automotive Lithuania“ vadovas Shayanas Ali.
Praėjusią savaitę oficialų atidarymą surengė šalia įsikūrusi JAV sveikatos priežiūros produktų gamintoja „Hollister“ (investicija – 50 mln. eurų), prieš metus – elektronikos ir apšvietimo komponentų bendrovė „Hella“ (gamykla atsiėjo 30 mln. eurų).
„Continental“ elektronikos komponentų gamykla pastatyta ir parengta gamybiniams procesams praėjus vos 15-ai mėnesių nuo tada, kai praėjusių metų liepos mėnesį pradėti pamatų įkasimo darbai.
Gamybos linijų paleidimo ceremonijoje dalyvavę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir „Continental“ vykdomosios valdybos narys bei koncerno valdybos atstovas spaudai Nikolai Setzeras paleido gamybos liniją, ant kurios buvo pagamintas pirmas Kauno gamyklos produktas.
„Tai iš tiesų istorinė akimirka – mūsų šalyje pradėjo veikti didžiausia automobilių elektronikos komponentų gamykla. Tai reikšminga paskata vietos ekonomikai, kuri prisidės prie bendros visų mūsų žmonių gerovės. „Continental“ gamykla padės Lietuvai giliau įnerti į naujos pramonės revoliucijos sūkurį. Džiaugiamės, kad didžiulė Vokietijos bendrovė tiki, kad mes sukursime saugią aplinką verslo plėtrai. Tai garantuoja ir stabili Lietuvos politinė aplinka“, – teigė G.Nausėda.
Prieš apsilankant renginyje, G.Nausėda stabtelėjo pasikalbėti su prie gamyklos, kitoje kelio pusėje, susirinkusiais Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos mokiniais. Prieš Kauno miesto valdžios planus prisijungti dalį Kauno rajono teritorijos protestuojančios Kauno rajono bendruomenės per trumpą laiką surinko 26 tūkst. nepritariančiųjų parašų. Bendruomenių sąjungos atstovai juos ketvirtadienį žadėjo įteikti Vidaus reikalų ministerijai. Dalį parašų (Karmėlavos bendruomenės) Ramučių bendruomenė įteikė ketvirtadienio rytą į „Continental“ gamyklos atidarymą Kauno rajone atvykusiam G.Nausėdui.
Didžiausia investicija per 15 metų
Pasak Ekonomikos ir inovacijų viceministro Mariaus Skuodžio, „Continental“ sėkmė yra Lietuvos sėkmė, o Lietuvos sėkmė nuo šiol bus ir „Continental“ įmonės sėkmė.
„Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino teigimu, per pastaruosius 15 metų tai yra didžiausia investicija Lietuvoje.
„Tai yra ne šiaip gamykla, tai yra ateities gamykla. Jei mes kalbame apie ketvirtąją pramonės revoliuciją – tai čia pamatysite, kaip ji atrodo. Kaunui, su jo inžineriniu potencialu, elektronikos istorija, tai yra galimybė užauginti naują kompetenciją, naują klasterį, kuris gali tapti labai stipriu pramonės varikliu visai Lietuvai.
Važiuojant Vokietijoje, kai tu pasakai, kad tokio dydžio kompanija kaip „Continental“ išsirinko Kauno regioną, jiems tai yra kokybės standartas. Aha, kažkas jau ištestavo, vieta gera, galima kurtis. Tai mums – kaip rekomendacija. O rekomendacijos versle yra aukso vertės“, – teigė M.Katinas.
M.Katinas: „Džiaugiuosi, kad šiandien asmuo, baigęs inžinerijos mokslus, galės dirbti ne mažytėje įmonėlėje, o pasauliniam gigantui“.
Jis sakė, kad investuotojų „vilionės“ nesibaigia. Šiuo metu vyksta derybos su keliomis kompanijomis. Tik kol kas neaišku, kaip joms pasiseks įvertinti pasaulinės recesijos iššūkius.
„Lietuva yra neišnaudotas mūsų inžinerinis talentas, nebuvo pakankamai iki šiol įvertintas. Džiaugiuosi, kad šiandien asmuo, baigęs inžinerijos mokslus, galės dirbti ne mažytėje įmonėlėje, o pasauliniam gigantui ir kurti ateities automobilių industriją“, – paklaustas, kuo Lietuva patraukli tokioms įmonėms milžinėms, atsakė M.Katinas.
Pasak jo, nė viena Kauno LEZ įsikūrusi įmonė neturi sunkumų ieškant talentingų specialistų.
Investuos 95 mln. eurų
Pasak Sh.Ali, Sergeičikuose išdygusi naujos kartos „Continental“ gamykla – pavyzdinė. Ją statant panaudotos naujausios „Pramonė 4.0“ technologijos. Tai pirmasis „Continental Automotive“ gamyklos projektas, kuriam suteiktas tarptautiniu mastu pripažįstamas auksinis LEED sertifikatas už panaudotus tvarius sprendimus. Šio projekto metu įgyta patirtis jau taikoma kitose naujose „Continental“ gamyklose Agvaskaljentese, Meksikoje bei Debrecene, Vengrijoje.
Per penkerius metus nuo statybų pradžios į naują gamyklą, pastatytą 13,5 ha sklypo viduryje, „Continental“ iš viso investuos 95 mln. eurų. Įmonė jau užima 22 tūkst. kv. m plotą, įskaitant gamybos, administracijos ir sandėliavimo patalpas. Ateityje, prireikus, žadama plėstis net į tris puses.
Architektai suprojektavo erdvias gamybos patalpas ir didžiulius langus, kad į vidų patektų kuo daugiau natūralios šviesos. „Continental“ darbuotojų laukia ne tik patogios darbo vietos, bet ir jaukus restoranas, 360 kv. m sporto centras su lauko terasa, atviro tipo aikštynas ir pasivaikščiojimams skirtas skveras su lietaus vandens tvenkinukais, suoleliais ir poilsio zonomis. Lauko terasoje gamyklos darbuotojai galėtų drauge stebėti sporto renginius.
Gamyklą aptarnauja elektromobiliai. Tolesnėje ateityje kompanija savo sklype svarsto ir saulės elektrinės projektą (planuojama naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių), tačiau šie planai dar laukia patvirtinimo. Kauno gamykla nenaudos jokio vienkartinio naudojimo plastiko ir vykdys griežtą rūšiavimo politiką.
Kaune gaminami produktai bus daugiausia eksportuojami į Europos šalių rinkas. Produktus naudoja įvairūs automobilių prekių ženklai. Čia bus gaminami elektronikos komponentai, tarp kurių – automobilių durelių ir krėslų valdikliai, elektroniniai mazgai ir elektrochromatinio stiklo blokai, leidžiantys sumažinti automobilio langų šviesos pralaidumą automatiškai ar pagal vartotojo nustatymus.
Šioje gamykloje taip pat bus surenkami trumpojo ir ilgojo nuotolio radarų davikliai, naudojami komforto ir saugumo funkcijoms užtikrinti, bei pagalbinės ir automatizuotos kontrolės modulis (ADCU). Šis modulis – tai universalaus panaudojimo platforma, pritaikoma kuriant pažengusio lygio autonomines transporto priemones.
Pasamdys 1 tūkst. darbuotojų
Iki šiol „Continental Automotive Lithuania“ yra pasamdžiusi 190 darbuotojų daugiau kaip iš 10 skirtingų šalių. 95 proc. darbuotojai, pasak Sh.Ali, yra lietuviai. Visi darbuotojai numatytas darbo vietas užims 2019 m. ketvirtame ketvirtyje. Iki 2021 m. planuojama pasiekti 1 tūkst. darbuotojų skaičių. Šių metų pabaigoje gamykloje dirbs 220 darbuotojų.
"Sulaukiame daug kandidatų. Kai KTU rengė karjeros mugę, ten sulaukėme 300-400 CV. Kai kuriuos įdarbinimo. Kitą savaitę vėl vyks karjeros mugė, tikimės pasamdyti dar kandidatų", - teigė Sh.Ali.
Tik pradėjusi gamyklos statybas, įmonė ėmėsi specialistų įdarbinimo proceso, pirmiausia susitelkiant į tas sritis, kurios susijusios su gamyba: pramonės inžinerija, logistika, gamybos operacijos bei kokybės užtikrinimas.
„Continental“ gamyklos projekte buvo svarstymų, nors ir nepatvirtintų, ateityje savo teritorijoje įrengti net vaikų darželį, nes dalis užsieniečių darbuotojų į Kauno rajoną atvyko su šeimomis.
„Būtų šaunu, jei į šį darželį patektų ne tik gamyklos darbuotojų vaikai, bet ir dalis vietos mažylių“, – anksčiau yra sakęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
„Lietuva ilgokai stengėsi pritraukti sudėtingų automobilių elektronikos komponentų gamintojus. Tačiau net galėdama pasiūlyti viską, ko reikia šios industrijos bendrovėms, Lietuva nepatekdavo į investuotojų sąrašus dėl rinkos dydžio ir atstumo iki automobilių gamintojų.
„Continental“ yra viena pirmųjų bendrovių, pamačiusių šalies potencialą, ir jos atėjimas yra vienas veiksnių, padėjusių Lietuvą ant šios industrijos žemėlapio. Kadangi automobilių komponentų gamintojai vykdo daugiausia tiesioginių užsienio investicijų projektų Europoje, Lietuvai atsiveria dar daugiau galimybių“, – šios investicijos svarbą Lietuvai praėjusių metų liepą komentavo ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
1871 m. įkurta įmonė siūlo saugius, veiksmingus, prieinamus, išmaniuosius transporto priemonių, kitų įrenginių, eismo ir transportavimo sprendimus. 2017 m. „Continental“ pajamos siekė 44 mlrd. eurų, šiuo metu įmonėje dirba daugiau nei 243 tūkst. darbuotojų 60 pasaulio šalių.
Kauno LEZ resursai jau išnaudoti?
Paklaustas apie Kauno LEZ potencialą, M.Katinas patikino, kad didžiausių sklypų arsenalas jau baigiamas išnaudoti.
„Bandome įtikinti politinius lyderius, kad reikia investuoti toliau. Jei po kelerių metų dar keletą tokio dydžio įmonių atvesim, mums gali pritrūkti infrastruktūros. Prieš 5 metų atrodė tiek daug jos, o dabar, laisvų 15 hektarų tokio dydžio gamybos įmonei – tik ant pirštų suskaičiuot“, – paaiškino M.Katinas.
Ekonomikos ir inovacijų viceministro M.Skuodžio teigimu, visos laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje yra tapusios sėkmės rodikliu.
„Praktiškai laisvų sklypų, kuriuos galėtume išnuomoti Kauno LEZ, nėra tiek daug. Turime susidėlioję dešimties metų perspektyvoje įvairius infrastruktūros plėtros projektus. Kad teritorijos būtų paruoštos potencialiems investuotojams. Vienas didžiausių Lietuvos privalumų – greitis. Kai ateina naujas potencialus žaidėjas, jam turime pateikti paruoštą sklypą su konkrečia infrastruktūra. Pirmiausia žiūrime į valstybinę žemę, Lietuvoje daug žemės priklauso gyventojams. Valstybinės žemės aplink Kauną yra pakankamai. Žiūrime ir į regioną. Jonava šalia yra“, – teigė M.Skuodis.
Jis atskleidė, kad kai buvo įsteigta Kauno LEZ, teritorija buvo numatyta daug didesnė, bet nepavykus pritraukti investuotojų, ji buvo sumažinta. Tad būtų kalbama apie numatytos teritorijos atstatymą.
M.Skuodis priminė, kad besisteigdamos Kauno LEZ, dešimtmečiui įmonės gauna pelno mokesčio lengvatą. Vėliau taikomos nuolaidos. Tačiau ne visiems investuotojams tokia lengvata yra svarbiausia. Šiuo metu Vyriausybė svarstoma tokią lengvą suteikti ir kitur, ne tik laisvosiose ekonominėse zonose, besisteigiančioms kompanijoms. Projektas yra paruoštas, rudens Seimo sesijoje jis bus svarstomas.