Dirbdamas „Klaipėdos naftoje“, jis turėjo progos susitvarkyti ir su grobstytojais – tiek smulkiais, tiek ir labai stambiais. Interviu BNS G.Bakanas sako, kad ši patirtis jam jau pravertė „Lietuvos geležinkeliuose“.
– Šią savaitę pranešta, kad keičiamos visų „Lietuvos geležinkelių“ antrinių bendrovių valdybos, į jas be konkursų paskirti nauji žmonės, kurie yra „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai. Visoms valdyboms vadovaujate jūs pats. Kodėl taip pasielgta?
– Iš tikro taip pasielgėme todėl, kad norėjome daryti labai greitus ir konkrečius sprendimus, nes realiai per tą trumpą labai laiką, kurį čia esame, spėjome šiek tiek pasičiupinėti situacijas tose įmonėse. Ir jau pasičiupinėję ir pradėję uždavinėti klausimus, pamatėme, kad atsakymai pakankamai lėtoki ir labai nekonkretūs. Todėl tai ir buvo esminis sprendimas – paimti tą valdymą iš karto į savo rankas, kad prieitume prie visos esminės informacijos ir galbūt pradėtume atlikti tam tikrus auditus.
– Tačiau tose valdybose buvo nepriklausomų žmonių, kurie buvo paskirti pernai. Kodėl jūs nusprendėte jų atsisakyti ir paskirti tik „Lietuvos geležinkelių“ žmones? Ar tie nauji valdybų nariai yra tikrai patikimi?
– Kiek mes spėjome susipažinti ir kokį pojūtį mes turime, manome, kad tie žmonės yra patikimi. Tokia pirminė nuostata. Antras dalykas dėl pačių valdybų – nors buvo nepriklausomų narių, bet vėlgi įvertinus per tas dvi-tris savaites rezultatus tų įmonių, arba tokius minimalius rezultatus, tai kilo šiek tiek abejonių, ar tie nepriklausomi valdybų nariai nebuvo tam tikra prasme tik kaip statistai. Ta prasme, mažuma.
Kitas dalykas, mes jokiu būdu neatmetame galimybės prisitraukti nepriklausomus valdybos narius pagal geriausią valdysenos praktiką. Ateityje vienareikšmiškai bus pagal geriausias valdysenos praktikas padaryta.
– Ar artimiausiu metu bus pakeisti visų antrinių įmonių vadovai?
– Vertinsime, dabar nieko negaliu atsakyti, kadangi vienos įmonės vadovas („Gelsaugos“ direktorius Algimantas Songaila – BNS) yra pasitraukęs, yra laikinas vadovas – „Gelsaugos“, tai galbūt bus greitesni sprendimai (dar iki M.Bartuškos paskyrimo pasitraukė ir Vilniaus lokomotyvų remonto depo vadovas Valentas Stadalnykas – BNS).
Kitas dalykas, čia irgi pojūtis, nors ten suformuotos komandos tose dukterinėse įmonėse, bet vėl tokios inžinerinės daugiau komandos, o ten turbūt norint uždirbti pelną, vien inžinierių neužtenka. Reikia daugiau verslo praktikų.
Paminėsiu konkretų pavyzdį – mes užprašėme antrinių įmonių pateikti informaciją apie vidinius sandorius ir subrangovus, ir apie paramą. Pateikė visos bendrovės, išskyrus „Gelsaugą“. Iki praėjusių metų pabaigos, kai buvo terminas, tiesiog nepateikė. Gruodžio 30 diena buvo buvusio direktoriaus paskutinė darbo diena.
– Ar, Jūsų manymu, tai buvo padaryta sąmoningai?
– Tai galimai sąmoningai buvo padaryta. Vėlgi sunku įvertinti. Matėsi ir jautėsi, kad žiūrėjo, testavo, kiek nauja vadovybė rimtai žiūrės į tuos klausimus. Kadangi mes labai greitai pradėjome daryti daug žingsnių, tai suprato, kad nebus paprasta su mumis.
– Galbūt daugiau antrinių įmonių vadovų arba kitų aukštas pareigas užimančių žmonių pateikė atsistatydinimo prašymus?
– Kol kas ne.
– Kalbant apie vidaus sandorius – laikinas įmonės vadovas dar gruodį žadėjo pateikti šią informaciją. Jūs jau esate gavę ją iš antrinių įmonių, ką dabar su ja darote ir kaip ją pateiksite visuomenei?
– Mes iš tikrųjų žadame labai greitai viešinti tą informaciją, nes didžiąją informacijos dalį iš visų antrinių įmonių esame gavę – tai yra tiek rangovų arba partnerių, kiek yra pateikę sutikimą atskleisti tą informaciją. Matome, kas yra pateikę nesutikimą atskleisti. Tai iš visų antrinių įmonių praktiškai visą informaciją turime.
– Tai dalis tų antrinių įmonių samdytų rangovų nebus atskleista, nes jie nesutinka?
– Taip, dėl to, kad jos nesutinka. Tai yra viena priežasčių, kodėl mes einame į valdybas – būtent tos sutartys, mūsų manymu, bus pirmos audituojamos ir žiūrima, kodėl tos kompanijos nenori sutikti atskleisti tos informacijos, nes šiaip logikos nelabai yra. Geležinkeliai yra didelė Lietuvos kompanija ir daug kam yra ilgalaikis partneris, tai neatskleisti informacijos yra keista.
– Kokią tendenciją jūs matote iš tos informacijos, kurią gavote? Kas vyko, jūsų požiūriu, negerai?
– Šiandien ką aš galiu pasakyti, turbūt ką pasakė ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas, tai iš tikro geras instrumentas – vidaus sandoris, kuris Europoje veikia, čionai geležinkeliuose buvo labai smarkiai iškreiptas, ir tais vidaus sandoriais iš tikro realiai buvo prisidengiama.
Kaip vienas pavyzdžių, tas pats STT tyrimas dėl šito pastato (centrinės „Lietuvos geležinkelių“ būstinės – BNS) remonto. Tai buvo į tarpinę įdėta „Gelsauga“, kuri iš viso nieko neturi bendra su pastatų remontais, ir buvo tie įtarimai STT pareikšti dėl to, kad tas sandoris buvo visiškai nesveikas, nelogiškas. Galėjo patys geležinkeliai pasiskelbti konkursą, atsirinkti ir susiremontuoti šito pastato stogą, tai įdėjo „Gelsaugą“, kuri suveikė kaip tarpinė, vien tam, kad galėtų nupirkti per vidaus sandorius, neskelbti oficialiai konkurso.
– Apie tuos rangovus, kurie buvo samdomi vidaus sandoriais, galbūt irgi kažką galite pasakyti? Gal matosi kažkokia tendencija, kokie ryšiai ar kokios verslo grupės dominavo?
– Atvirai iš savo praeito darbo (Specialiųjų tyrimų tarnyboje – BNS) patirties pasakysiu, čia, žinokite, labai dideli masyvai, srautas informacijos. Dabar būtų neteisinga, jeigu daryčiau prielaidas, spėliočiau. Čia visas prielaidas reikia pasižiūrėti ir struktūrizuotai sudėlioti. Tikrai mes šitą dalyką planuojame padaryti.
– Kada jūs galėsite apie tai papasakoti?
– Man net sunku nupasakoti, kiek čia yra sričių, kurias reikėtų pakelti bent jau į normalų lygį. Čia yra ką nuveikti. Ką ir generalinis direktorius (Mantas Bartuška – BNS) jau sakė, – potencialas šios įmonės yra labai didelis, ir stebėtina mums iš šalies atėjus, kad čia toks low level yra. Bet faktas yra, ir daug žmonių, kurie buvo slopinami, užspausti ir su kuriais galima atsiskleisti ir šitos įmonės vertę smarkiai išauginti ir didelius pelnus turėti.
– Dar noriu paklausti apie vidaus sandorius su Rusijomis kompanijomis. Kiek dėmesio tam skirsite ir ką dabar jau galite pasakyti, pavyzdžiui, apie „Transmashholding“?
– Pirmas dalykas, kurį pasidarėme, – pirmomis dienomis buvo padarytas pavedimas – pasitvirtinome tą vidinę tvarką patikrinimo visų tų trečiųjų šalių – ne NATO ir ne ES, nes pagal mūsų darbą kitoje strateginėje įmonėje („Klaipėdos naftoje“ – BNS) mes suprantame rimtumą šito dalyko.
Ką mes pamatėme, kad įranga, kuri perkama, nebūtinai turi būti rusiška. Pats tas vežimėlis (lokomotyvų – BNS) gal ir turėtų būti. Bet čia buvo filosofija, kad geriausia orientuotis į Rytų pusę. Aišku, galbūt ten pigiau, bet įvertinus visas tiekimo rizikas, čia vėl yra klausimas.
Mano čia toks preliminarus pamąstymas, bet aš manau, kad detaliau į šituos klausimus atsakytų rinkos tyrimas, ko čia nebuvo. Čia tiesiog buvo labai paprasta – aš pasakiau, kad ten pigiau, mano darbininkai visada dirbo tik su tom detalėm, kam man tobulėti, ieškoti naujų sprendinių, aš dirbsiu visą gyvenimą su tuo. Niekas nebuvo analizuojama ir keičiama. Tai tą dalyką irgi reikės įvertinti.
– Vakar buvo paliesta geležinkelių sutartis su „Klasco“. Turbūt bus daugiau tokių sutarčių, kurias palietus, kils nepasitenkinimas? Iš kur dar pavojų matote?
– Faktas, ką mes iš karto puikiausiai supratome, ateidami čia, bet nebijodami ateiti, kad tikrai paliesime vienaip ar kitaip tam tikras verslo grupes. Geležinkelių konkursai sumomis yra labai dideli, ir kada tu ne tik deklaruoji, bet ir pademonstruoji, kad mums svarbiausia yra skaidrumas, tai tam tikrame periode bus reakcijų. Manau, gali būti dar visokių neigiamų atsiliepimų apie mus, apie mūsų veiksmus, esame tam pasiruošę.
– Kiek jums pravers darbo STT patirtis?
– Tai jau pravertė.
– Ar tiesiog greičiau pastebite kažkokias schemas, užuomazgas?
– Žinote, čia toks galbūt labai ir paprastas ir nepaprastas atsakymas. Aš dirbau toje darbovietėje su išsilavinimu verslo vadybos ir aš ten labai išsiskyriau tuo, kad aš ne teisininkas. Ir mano supratimas Lietuvos aplinkos, manau, pakankamai didelis, todėl aš tiesiog žinau daugumą kompanijų, kurios dalyvavo geležinkelių konkursuose.
Aš tiesiog labai gerai gaudausi toje situacijoje ir man tai pravertė ir praeitame darbe („Klaipėdos naftoje“ – BNS), vėlgi tas pats skaidrinimas, konkursų sąlygų lengvinimas, pritraukimas didesnės konkurencijos labai daug rezultatų davė. Ir taupymo prasme buvo įspūdingi skaičiai, net ir „Klaipėdos naftos“ vadovybė buvo nustebusi dėl taupymo, kurį mes pasiekėme, tvarkingai konkursus organizuodami.
Bet paradoksas Lietuvos verslo – jis skundžiasi, jog valstybiniame sektoriuje, valstybės valdomos įmonės galimai neskaidriai organizuoja pirkimus. Paradoksas, kad kai tu susitvarkai tą barą ir pradedi skaidriai daryti tuos pirkimus, dalis tų verslo subjektų pradeda piktintis, nes jiems pasidaro sunku konkuruoti, nepatogu, nes buvo labai paprasta, o dabar turi skaidriai, lygiomis sąlygomis konkuruoti. Iš vienos pusės skundžiasi, iš kitos pusės, kai padarai skaidrų, viešą ir tvarkingą, tai blogai.
– Kaip manote, ar apibūdinimas „valstybė valstybėje“ tinka geležinkeliams?
– Tiko. Dabar jau nebetinka.
39-erių G.Bakanas nuo gruodžio vidurio dirbo „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus M.Bartuškos patarėju, o jo pavaduotoju paskirtas praėjusį antradienį. Su M.Bartuška jis yra dirbęs „Klaipėdos naftoje“, kur užėmė administravimo direktoriaus pareigas, o įmonėje dirbo nuo 2012-ųjų.
Iki tol daugiau nei 11 metų jis dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kur vadovavo Analizės skyriui.