Išparduos iki liepos 3 dienos
„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis 15min sakė, kad vienkartiniai plastiko gaminiai šiuo metu yra išparduodami.
„Naujų užsakymų, suprantama, nebedarome. Draudžiamų plastikinių gaminių lentynose nebeliks nuo draudimo įsigaliojimo dienos. Juos pakeis analogai iš medžio, popieriaus ir cukranendrių. Kai kurie jų bus brangesni nei plastikiniai. Daugelio naujų gaminių tiekėjai yra aiškūs, kitų paieškos tebevyksta“, – komentavo jis.
Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, 15min sakė, kad prekybos tinklas šiam pokyčiui ruošėsi iš anksto. Palaipsniui buvo mažinamas jų tiekimas, t. y. nebuvo užsakoma naujų plastiko produktų.
„Pagal direktyvą, Aplinkos ministerijos išaiškinimu, vienkartinio plastiko likučius galėsime išsiparduoti ir po liepos 3 dienos. Noriu pažymėti, kad vienkartinio plastiko likutis yra labai nedidelis, todėl dalyje parduotuvių jau nebeturime šių gaminių“, – sakė ji.
E.Dapkienės teigimu, prekybos tinklas jau kurį laiką siūlo visas alternatyvas vienkartinio plastiko gaminiams. Pavyzdžiui, iš popieriaus, medžio, perdirbamo plastiko ir kitų aplinkai draugiškų medžiagų pagamintus vienkartinius indus, stalo įrankius, šiaudelius, ausų krapštukus ir kt.
„Prekiaujame ne tik popieriniais, bet ir daugkartiniais stikliniais, bambukiniais, metaliniais šiaudeliais, taip pat siūlome tiek popierines, tiek ir medžio plaušo, iš kviečių sėlenų pagamintas vienkartines lėkštes, kurios yra ne tik tvarios, bet ir estetiškai patrauklios. Tikrai pastebime, kad vienkartinio plastiko alternatyvos sulaukia pirkėjų dėmesio“, – pastebi ji.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 vienkartinius plastikinius maišelius.
Atsisakė plastiko prieš 2 metus
Tiesa, yra ir tokių, kurie nelaukė 2021 metų liepos 1 dienos. Pavyzdžiui, „Lidl“ nurodo, kad iš prekybos vienkartinis plastikas buvo išimtas 2019-ųjų vasara.
„Taip pat asortimente turimose salotose bei mišrainėse jau esame plastikines šakutes pakeitę medinėmis. Šiuo metu yra keičiami ir šiaudeliai, naudojami prie sulčių pakuočių – jie vietoj plastikinių yra keičiami popieriniais“, – 15min komentavo „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė, 15min taip pat sakė, kad prekybos tinklas beveik visų plastikos gaminių, minimų ES reglamente, atsisakė beveik prieš dvejus metus.
„Tiek laiko nepardavinėjame plastikinių indų, įrankių, šiaudelių. Visus šiuo gaminius pakeitėme gaminiais iš tvaresnių medžiagų. Taip pat jau nebepardavinėjame ir plastikinių ausų krapštukų. Galbūt jų likučių yra parduotuvėse, tačiau iš tiekėjų nebeužsisakinėjame“, – sakė ji.
Pasak V.Budrienės, perėjimas buvo labai sklandus ir nebuvo pastebėta, kad mūsų klientai skųstųsi tokiais pokyčiais.
„Atvirkščiai, labai noriai priėmė pasikeitimus. Pardavimai išliko panašūs. Aišku, bendra tendencija yra, kad vis daugiau vartotojų apskritai atsisako vienkartinių pakuočių arba būtent tokių prekių. O mieliau renkasi daugkartinio naudojimo produktus“, – įsitikinusi ji.
Pokyčiai palies ir maišelius
Gvidas Krolis, „Bagfactory“ bendraįkūrėjas ir vadovas, atkreipia dėmesį, kad nuo šeštadienio bus draudžiami maišeliai, kurie yra gaminami iš aerobiškai skaidraus plastiko. Be to, jis pažymi, kad Europoje valstybės jau imasi veiksmų dėl plastikinių maišelių vartojimo sumažinimo.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Prancūzijoje apskritai nėra vienkartinių plastikinių maišelių. O Danija, taikydama didelius mokesčius, plastikinius maišelius visiškai išstūmė iš rinkos. Tikėtina, kad ši tendencija ateis ir iki Lietuvos“, – sakė ji.
Standartinė daugkartinio naudojimo maišelio kaina gali siekti apie 40–50 euro centų už vienetą.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 vienkartinius plastikinius maišelius, Latvijoje – 327. Tai yra aukščiausi rodikliai visoje ES. Palyginimui – visoje Europos Sąjungoje vienas gyventojas per metus sunaudoja 100 vienkartinių plastikinių maišelių, o mažiausias vienkartinių plastikinių maišelių naudojimas fiksuojamas Vokietijoje (20 vienkartinių plastikinių maišelių per metus) ir Belgijoje (28).
„Ši statistika rodo, kad būtent Baltijos regiono įmones naujoji ES direktyva palies labiausiai – Vakarų Europos valstybės jau anksčiau pradėjo kovoti su plastiko vartojimu. O Lietuvos įmonės, naudojančios plastikinius maišelius, turės per trumpą laiką prisitaikyti prie naujų ES reikalavimų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kuo tuomet keisti vienkartinį maišelį? Anot Gvido Krolio, tam yra kelios alternatyvos, pavyzdžiui, galima rinktis aplinkai draugišką daugkartinį maišelį arba popierinį.
„Pasaulio ir Lietuvos rinkoje rasite tiek austinės / neaustinės medžiagos maišelius su laminatu ir be jo bei medvilninius maišelius. Kitokių alternatyvų šiuo metu nėra.
Mes rekomenduojame rinktis daugkartinius gamtai draugiškus maišelius be laminato, kurie gali būti perdirbami. Arba vienalyčius neaustinės medžiagos maišelius, nes laminuoti maišeliai dėl daugiasluoksniškumo ir skirtingų medžiagų yra beveik neperdirbami“, – sakė jis.
Skaičiuojama, kad standartinio popierinio maišelio kaina rinkoje šiuo metu siekia 10 euro centų už vienetą. O standartinė daugkartinio naudojimo maišelio kaina gali siekti apie 40–50 euro centų už vienetą.
Kokių gaminių neliks?
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Vilmos Slavinskienės teigimu, vartotojai visoje ES staigaus pokyčio nepajus. Anot jos, reikalavimai taikomi ne platinimo, o pateikimo ES valstybės narės rinkai momentu.
„Tai reiškia, kad ir toliau galima platinti / parduoti / užpildyti / dalinti gaminius, kurie pateikti valstybės rinkai iki liepos 2 d. imtinai, t. y. kurie įsigyti, pavyzdžiui, Lietuvoje“, – aiškino ji.
Pasak V.Slavinskienės, ilgainiui, kai bus išparduotos ir išdalintos visos sukauptos atsargos, vartotojai turėtų nebegauti:
- aerobiškai skaidaus plastiko (kurio sudėtyje yra priedų, kuriems oksiduojantis plastikas susiskaido į mikrodaleles arba vyksta cheminis skilimas) gaminių;
- šių vienkartinių gaminių, jei juose yra bent truputis plastiko (įskaitant biologinės kilmės ir biologiškai skaidų plastiką):
- lėkščių,
- stalo įrankių (šakučių, peilių, šaukštų, lazdelių),
- šiaudelių,
- gėrimų maišiklių,
- oro balionėlių lazdelių,
- kosmetinių krapštukų;
- iš išplėstojo polistireninio putplasčio (EPS) pagamintų vienkartinių:
- gėrimų indelių, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius,
- gėrimų taros, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius,
- maisto, skirto vartoti be papildomo paruošimo, taros (dėžutės su dangteliais arba be jų).
Ilgainiui, kai bus išparduotos / išdalintos visos Lietuvoje sukauptos atsargos, vartotojai ant šių nuo 2021-07-03 Lietuvos rinkai pateiktų vienkartinių gaminių, kuriuose yra plastiko, matys tokį visoje ES vieningą ženklinimą:
- higieninių paketų (įklotų) (išskyrus išskirtinai medicininiams tikslams naudojamų, pvz., šlapimo nelaikymo) pakuočių (ne mažesnių kaip 10 cm2);
- tamponų ir jų aplikatorių pakuočių (ne mažesnių kaip 10 cm2);
- drėgnųjų servetėlių (išskyrus išskirtinai medicininiams ar pramoniniams tikslams naudojamų) pakuočių (ne mažesnių kaip 10 cm2);
- tabako gaminių su filtrais vienetinio pakelio bei išorinės pakuotės (ne mažesnių kaip 10 cm2) ir filtrų, parduodamų atskirai, pakuočių (ne mažesnių kaip 10 cm2);
- gėrimų indelių, pagamintų iš dalies iš plastiko (pvz., kartoninis indelis, viduje padengtas plastiko sluoksniu);
- gėrimų indelių, pagamintų vien iš plastiko (įskaitant biologinės kilmės ir biologiškai skaidų plastiką).
