Kokie pasirinkimai – populiariausi?
Tyrimas parodė, jog dalį lietuvių galima vadinti laisvai samdomais
specialistais, nes tinklalapių dizainerių, vertėjų, fotografų ir atlikėjų paslaugos taip pat dažnai registruojamos kaip papildomas uždarbis. Pašnekovė Valda, dirbanti konsultante prekybos centre, taip pat dirba neskaičiuodama laiko – mezga vaikiškus rūbus ir fotografuoja. „Tai puiki savirealizacijos galimybė ir tikriausiai mano tikrasis pašaukimas, todėl laisvą laiką aukoti šiam darbui tikrai negaila“, – teigia Valda.
Įpusėjus vasaros sezonui gyventojai aktyviai renka grybus ir uogas, augina įvairias daržoves, o gėrybes pardavinėja turguje. Tačiau pasak Odetos Bložienės, „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Lietuvoje, ši veikla yra ne itin pageidaujama nei mūsų šalyje, nei Estijoje ar Latvijoje, ir tik dešimtadalis apklaustųjų ja norėtų užsiimti. Dar mažiau paklausi galimybė gyventojams yra nekilnojamo turto ar daiktų nuoma.
„Didėjantį gyventojų verslumą ir norą užsidirbti papildomai taip pat rodo pastaruosius kelerius metus augantis verslo liudijimų bei dirbančiųjų pagal individualios veiklos pažymą skaičius. Didžiausią papildomai dirbančių gyventojų aktyvumą šalyje, lyginant su kaimyninėmis Latvija ir Estija, iš dalies lemia palankios savarankiško darbo sąlygos ir vidutinių gyventojų pajamų bei būtinųjų išlaidų santykis“, – tyrimo duomenis komentuoja Finansų instituto vadovė.
Priežastys, lemiančios papildomo darbo pasirinkimą
Po ilgos darbo dienos skubėti dar į kitą apmokamą užsiėmimą yra daugelio Lietuvos gyventojų kasdienybė. Kas žmones skatina ieškoti išeičių, padidinančių mėnesinės pajamas? Tai savirealizacijos galimybė, nes papildomas darbas dažniausiai būna kaip pomėgis, už kurį asmuo gauna atitinkamas pajamas, taip pat gana lankstus darbo grafikas. „Viena vertus, galima būtų daryti prielaidą, kad lietuviai labiau linkę aukoti laisvalaikį vardan papildomų pajamų, kita vertus, tai gali būti nulemta ir veiklos pobūdžio“, – komentuoja O.Bložienė.
Nors lietuviai stengiasi derinti dviejų darbų kasdienybę ir jaustis finansiškai stabilesni, „Swedbank“ tyrimas atskleidė, jog reali suma nuo papildomo uždarbio iki įsivaizduojamo skiriasi net keturi kartus: tikėdamiesi užsidirbti bent 200 eurų dažniausiai pajamos siekdavo apie 50 eurų. Pasak finansų ekspertės, lietuviams, palyginus su estais ir latviais, atmetus mokesčius už būstą, maisto, transporto ir kitas išlaidas, lieka mažiausia lėšų suma, todėl gyventojai ir siekia didesnių pajamų.
Pašnekovė Valda džiaugiasi, jog gali save atskleisti papildomoje veikloje, nors uždarbis nebūna itin didelis. „Vien iš savo papildomo darbo tikrai neišgyvenčiau, tačiau kaip bebūtų atlyginimai nėra tokie, jog galėtum ramiai sėdėti. Iš tiesų pats procesas yra malonesnis nei piniginis atlygis, tačiau net ir papildomi 20 eurų namuose tikrai jaučiasi šeimos biudžete“.
Ar Lietuva suteikia palankias sąlygas užsidirbti papildomai?
Dažnai girdimi visuomenės skundai dėl didelių ir neadekvačių mokesčių atsispindi ir tuomet, kai žmogus nori užsidirbti papildomai. Nepalankūs įstatymai, trukdantys įsitvirtinti, ir biurokratinės kliūtys stabdo žmones nuo papildomo uždarbio, skelbia „Swedbank“ atliktas tyrimas.
Lietuvoje papildomo uždarbio neplanuoja 10,5 proc. gyventojų ir tai lemia visai ne laiko stoka ar idėjų stygius. „Manau, kad sąlygos Lietuvoje pradedant bet kokį verslą yra nepalankios žmogui, nes net nespėjus atsistoti tvirtai ant kojų, valstybė jau pasiruošusi tave suvalgyti...“, – įsitikinusi Valda.
