Akcijos, pavadintos „Paskutinė verslo vakarienė“, metu Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės, viešbučių ir restoranų vadovai bei darbuotojai išdėliojo stalus, apdengtus juodomis staltiesėmis.
Ta paskutinė vakarienė ir simbolizuoja, kaip jaučiasi 42 tūkst. mūsų sektoriaus darbuotojų.
Ant jų padėti laidotuvių vainikai ir žvakės, taip iliustruojant dramatišką sektoriaus padėtį.
Aikštės viduryje taip pat matyti pastatyta viešbučio lova su šalia jos esančiu laidotuvių vainiku, o slogią nuotaiką turėjo padėti kurti liūdnos akordeono melodijos, skambėjusios per protestą.
Prie jų stovėjo dirbti pasirengęs personalas. Tik dirbti jam nebus lemta, konstatuoja protesto organizatoriai.
„Niekada gyvenime nesame nei protestavę, nei streikavę. Visada manėme, kad galime diplomatiškai derybų keliu išsiderėti visko, ko reikia, bet dabar pasiekėme dugną“, – 15min sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Asociacijos teigimu, per metus maitinimo bei apgyvendinimo verslas nesulaukė jokios Vyriausybės paramos, todėl dalis įmonių bankrutuos.
Maitinimo ir apgyvendinimo sektorius yra tarp labiausiai nukentėjusių per koronaviruso pandemiją, nes jų paslaugos skirtingais etapais buvo ribojamos arba net apskritai draudžiamos.
„Ta paskutinė vakarienė ir simbolizuoja, kaip jaučiasi 42 tūkst. mūsų sektoriaus darbuotojų, kurie nemato ateities, kaip jaučiasi verslas, kuris neturi jokių prognozių dėl atsivėrimo“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
Pasak jos, verslo viešbučiai nuo pandemijos pradžios negavo jokios paramos be atidėtų mokesčių, o šalyje bankrutuoti gali iki pusantro tūkstančio restoranų.
Šalyje bankrutuoti gali iki pusantro tūkstančio restoranų.
Anot viešbučių ir restoranų atstovės, tai lems nesumokėti nuomos bei komunaliniai mokesčiai, nes įmonės tiesiog neturi apyvartinių lėšų.
Pasak jos, valstybei būtų pigiau paremti verslą, negu leisti jam sužlugti, o žmonėms patekti į Užimtumo tarnybą.
„Tai valstybei kainuos 2–3 kartus daugiau“, – sakė E.Šiškauskienė.
„Didelė dalis įmonių po karantino turbūt neatsidarys“
Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus atstovų protestai taip pat vyksta Kaune ir Klaipėdoje.
Paklota lova bei tušti staleliai traukė praeivių dėmesį ir Klaipėdos Atgimimo aikštėje, šalia didžiausio uostamiestyje viešbučio „Amberton“. Ant lovos užtiesta gedulinga juosta skelbia „Be valstybės paramos miršta viešbučių verslas“.
„Amberton“ viešbučių grupės Lietuvoje vadovas Tadas Matjošaitis teigė, kad uostamiestyje esančiame viešbutyje yra apie 250 kambarių, šiuo metu užimta apie 15. Vadovas neslėpė, jog situacija itin sudėtinga. Štai vien už šildymo paslaugas praėjusį mėnesį sumokėta apie 20 tūkstančių eurų.
Norime atkreipti valstybės dėmesį, kad mes dar gyvi... Bet turbūt ne visi jau gyvi, didelė dalis įmonių turbūt nebeatsidarys po karantino.
„Šiandien lygiai metai, kovo 16 dieną, kai mus uždarė, prasidėjo karantinas. Lygiai metai, kai restoranai su mažomis pertraukomis veikia. Viešbučiai oficialiai veikia, bet veikimas teorinis, nes į miestą patekimas negalimas. Dirbame vienu pirštu ir norime atkreipti dėmesį, kad labai maža asociacijos įmonių dalis yra sulaukusi paramos, kažkokio tai paketo ar papildomų priemonių nesame nieko gavę. Norime atkreipti valstybės dėmesį, kad mes dar gyvi... Bet turbūt ne visi jau gyvi, didelė dalis įmonių turbūt nebeatsidarys po karantino“, – sakė T. Matjošaitis.
Paraštėse jaučiasi atsidūrę ir restoranai, kurių savininkai kelia klausimą, kodėl negali dirbti aptarnaudami bent 20 ar 30 procentų staliukų.
„Maitinimo verslas turi įrengtą vėdinimo sistemą, mažesnė tikimybė užsikrėsti nei prekybos centruose ar kur nors kitur. Užsienio valstybėse taikoma praktika, leidžiama atsidaryti su nedideliu užimtumu staliukų, kol kas Lietuvoje apie tai nėra kalbama“, – sakė šio verslo atstovas Jevgenijus Sokolovas.
Kelionių operatoriaus paslaugas Klaipėdoje teikiantis, jau dvidešimt metų čia gyvenantis Manfredas Vagneris teigia, jog atšaukę keliones į uostamiestį, kurį vokiečiai itin mėgsta lankyti, dabar turistai renkasi Maljorką, kuri laukia svečių išskėstomis rankomis.
Atšaukę keliones į uostamiestį, kurį vokiečiai itin mėgsta lankyti, dabar turistai renkasi Maljorką, kuri laukia svečių išskėstomis rankomis.
„Jie atsiima pinigus iš mano kasos ir keliauja į Maljorką ir atostogauja ten. Tokia situacija šiuo metu“, – sakė M. Vagneris.
Apie sudėtingą situaciją pasakojo ir gidai, negaunantys jokios valstybės paramos, nes daugelis dirba pagal individualią veiklą.
„Remiantis Statistikos departamentu, nakvynių 2020 metais sumažėjo 48 proc. Lyginant su 2019 metais, ypač sumažėjo turistų iš užsienio – 77 proc. 2019 metais mes turėjome virš 400 tūkstančių nakvynių Klaipėdoje, o 2020 metais – šiek tiek daugiau kaip 200 tūkstančių. 78 proc. svečių buvo iš Lietuvos“, – pasakojo Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Klaipėdoje dėl karantino neliko ir kruizinių laivų, o prognozės kol kas miglotos. Gegužę ir birželį planavę atplaukti laivai viešnages atšaukė, tad pirmųjų laivų miestas sulauks nebent liepą ar rugpjūtį.
Pajamos triskart mažesnės už išlaidas
Kaune maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų tiekėjų paskutinė protesto vakarienė surengta pačioje miesto širdyje – Rotušės aikštėje.
„Lietuva nebelaukia svečių. Liūdi viešbutis „Daugirdas“, – tokiais žodžiais, išrašytais ant gedulingos juostos, pasitiko protesto akcijos dalyviai.
Kaip žiniasklaidai teigė Vytautas Gustas, viešbučių „Daugirdas“ ir „Perkūno namai“ vadovas, tokiu protestu norima atkreipti dėmesį į tai, kad visiškam karantine jie uždaryti jau lygiai metai, o iš Vyriausybės nesulaukiama jokio palaikymo.
„Resursai baigiasi sulig žiema. Šiandien tos paskolos, kurias buvome priversti paimti (tik paskolos buvo dalinamos), senka. Gegužės galime ir nesulaukti“, – patikino akcijos dalyvis.
V.Gustas atskleidė ir pajamas, kurias šiuo metu generuoja jo valdomi du viešbučiai: per mėnesį surenkama iki 5 tūkst. eurų (buvo organizuojamos nuotolinės degustacijos). Pajamos krito daugiau nei 70 proc.
Resursai baigiasi sulig žiema. Šiandien tos paskolos, kurias buvome priversti paimti (tik paskolos buvo dalinamos), senka. Gegužės galime ir nesulaukti.
„Perkūno namai“ pastaruosius metus, nuo pandemijos pradžios, kaip užsidarė, taip ir neatvėrė durų, o „Daugirdo“ viešbutis buvo atidarytas nuo liepos iki gruodžio mėnesio. Vis dėlto, dėl dviejų klientų per dieną viešbučių neapsimokėjo laikyti atidarytų. Nebuvo investuojama ir į remontus. Kam, kai nežinai, kada visa tai baigsis ir klientai sugrįš.
„Tačiau, kai uždarė judėjimą tarp savivaldybių, tai ir tų iš Panevėžio bei Vilniaus žmonių nebesulaukėm“, – apie vis prastėjusią situaciją papasakojo pašnekovas.
O štai vien nuolatiniai kaštai, anot jo, siekia apie 15 tūkst. eurų. „Du viešbučius šildyti – vien 3,5 tūkst. eurų atseina dujos. Tuomet dar elektra, banko palūkanos, kurios kaupiasi. Buvo žadėta, kad patalpų nuomai duos Vyriausybė, kad GPM sugrįš. Iki šiol nieko negavome. Tokia liūdna gaida ir pradedame. Perspektyva liūdnoka“, – teigė V.Gustas.
O štai vien nuolatiniai kaštai siekia apie 15 tūkst. eurų per mėnesį.
Anot jo, darbuotojai po pirmojo karantino pastebėjo, kad jiems parankiau yra gauti Užimtumo tarnybos išmokas negu minimalų atlyginimą, kurį Vyriausybė garantavo.
„Perpus sumažėjo personalo. Šiuo metu pas mus liko tik 36 žmonės. Bus sunku pasibaigus karantinui „atsistoti“. Ir tas „įsitingėjimo“ laikotarpis – ne į gerą. Žmonės atsipalaidavo ir juos dabar priversti dirbti bus nelengva. O ir viešbučių užimtumas... 45 proc. 2019 metų užimtumo lygį gal ir pasieksime iki 2023 metų. Visuotinė baimė yra, žmonės nenorės darytis testų. Juk juos reikia pasidaryti ir atvykstant į Lietuvą, ir išvykstant iš jos. O ir kainuoja nemažai“, – tikino V.Gustas.
Paklaustas apie vasaros rezervacijas, jis atskleidė, kad štai balandžio mėnesį yra rezervuoti trys kambariai. Gelbsti kiek „Eurolyga“ – „priglaudžiami“, anot V.Gusto, pas juos teisėjai. Jei bus sulaukta finansinio palaikymo, „Daugirdą“ atidaryti svarstoma balandį, o štai „Perkūno namai“ šiemet durų, tikėtina, neatvers.
„Korporatyviniai klientai perkelia rezervacijas į metų pabaigą. Rudenį gal kelių įstaigų žmonės ir bandys atvažiuoti“, – net iš vasaros nieko nesitiki viešbučių savininkas. Paklaustas, kokios rinkoje, pasibaigus karantinui, įsivyraus apgyvendinimo paslaugų kainos, V.Gustas patikino, kad klientams bus siūlomos nuolaidos.
„Kad tik pasidengtume einamuosius kaštus. Apie pelną niekas negalvoja, kad tik nuostolius suvaldytume“, – patikino pašnekovas.
Ministerija: parama skiriama, jos bus ir daugiau
Reaguodama į protestą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui per pastaruosius pusantro mėnesio buvo skirta 4,94 mln. eurų subsidijų ir 2,92 mln. eurų paskolų – viso šiam sektoriui pagalba siekia 7,86 mln. eurų.
Iš viso apgyvendinimo ir maitinimo sektorius pagal gaunamą pagalbą yra antras po prekybos – jam skiriama net penktadalis visos paramos.
Šiuo metu 1644 apgyvendinimo ir maitinimo įmonės yra gavusios subsidijas ir 79 įmonės – lengvatines paskolas iš „Invegos“, tvirtina ministerija.
Anot jos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus gauta pagalba – tik pradžia. Iš viso pirmasis pagalbos verslui paketas siekia 180 mln. eurų ir įmonės toliau gali teikti paraiškas, o labiausiai nukentėjusios įmonės galės pretenduoti ir į antrąjį 70 mln. eurų subsidijų paketą. Ši priemonė jau išsiųsta derinti Europos Komisijai.
„Antrasis subsidijų paketas skirtas labiausiai nukentėjusiems sektoriams, tarp kurių neabejotinai yra apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai, turizmas bei kitos veiklos“, – rašoma pranešime.
Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė spaudos konferencijoje taip pat pabrėžė, kad 30 proc. arba didesnį apyvartos kritimą patyrusios įmonės jau kurį laiką gali kreiptis į VMI dėl subsidijos iš pirmojo paramos verslui paketo.
Antrasis subsidijų paketas, pagal kurį bus remiamos 60 proc. ir daugiau apyvartos praradusios įmonės, turėtų startuoti balandį, sakė ministrė.
Mes suprantame, kad laikas yra sunku ir situacija yra tikrai netobula, tačiau darome viską, kad padėtume tokiam verslui finansiškai.
Ji taip pat patvirtino, kad šie paketai nėra alternatyvos – sąlygas atitinkantys verslai gali gauti subsidijas iš abiejų priemonių.
„Dažnai verslas bijo, kad pasinaudojęs viena, negalės pasinaudoti kita. Atitinkate kriterijus, galite“, – žurnalistams sakė A.Armonaitė.
Verslininkų priekaištų taip pat sulaukė sprendimas antrajame paramos pakete numatyti 100 tūkst. eurų subsidijos lubas. Vis dėlto ministrė teigia, kad svarstoma jas padidinti reaguojant į tai, jog pirmuoju paketu verslas nesinaudoja taip aktyviai, kaip planuota.
Be to, ji pabrėžė, kad pandemijos priešakinėse linijose per COVID-19 Pandemiją yra ne tik medikai, bet ir apribojęs veiklą verslas, kuris tokiu būdu prisideda prie viruso stabdymo ir gyvybių išsaugojimo.
„Mes suprantame, kad laikas yra sunku ir situacija yra tikrai netobula, tačiau darome viską, kad padėtume tokiam verslui finansiškai“, – sakė A.Armonaitė.
Nukentėjusieji verslai gali gauti ne tik subsidijas ir lengvatines paskolas, jiems taip pat skiriamos darbo užmokesčio subsidijos prastovose esantiems darbuotojams bei mokesčių atidėjimai.
