– „Keturiolika metų patarinėju žmonėms, kaip bendrauti su kitais žmonėmis. Kai kurie patarimai yra geri, ir tai leidžia iš jų gyventi, vadintis patarėju arba konsultantu. Tenka kurti, rašyti, kalbėti, provokuoti, vadovauti, reikšti nuomonę tokiais klausimais, kuriais kiti nuomonės neturi. Taigi, mano darbas – turėti nuomonę“. Taip sakėte 2013 metais. Tad kokią turite nuomonę apie tai, kaip Alytus pozicionuojamas viešojoje erdvėje? Gerai? Blogai? Niekaip?
– Mano santykis su Alytumi nėra labai susijęs ta prasme, kad žinočiau pakankamai daug faktų ir galėčiau reikšti argumentuotą nuomonę. Tai kol kas būtų labiau subjektyvus vertinimas.
Šiuo atveju, manau, kad Alytus niekuo neišsiskiria iš panašaus dydžio miestų.
Šiuo atveju, manau, kad Alytus niekuo neišsiskiria iš panašaus dydžio miestų.
Prieš keletą metų buvo kalbama, kad užsidarinėja gamyklos, viską lyg ir „vainikavo“ „Coca-Colos“ uždarymas – tai geriausiai girdimos žinios apie miestą. Žinoma, išskyrus asmenines žinias, kurias transliuoja atvykstantys, išvykstantys ar parvykstantys.
Man atrodytų, kad statistinis Lietuvos pilietis šiandien žino, kad meru Alytuje buvo išrinktas Vytautas Grigaravičius. Dar prisimena krepšinio komandą ir girdėjo, kad buvo kažkokių bėdų dėl gamyklų uždarymo. Daugiau informacijos apie sprendimų, pokyčių mieste, kuri prasiskverbtų į viešąją erdvę, nelabai yra.
– Visi atsimena reklamą apie troškulį ir įvaizdį. Kaip Alytus turėtų būti pateikiamas viešojoje erdvėje, kad atsistotų į tarpą tarp Vilniaus ir Kauno? Aš suprantu - idėjos už dyką ir ypač viešai nedalijamos, bet jeigu Alytaus miesto savivaldybė paprašytų, ką galėtumėte pasiūlyti?
– Idėjų galima daug turėti. Bet svarbus jų įgyvendinimas. Prisimenate, kaip Kaunas įgyvendino idėją, jog myli Vilnių? Buvo gražu žiūrėti.
Visuomenei siunčiama žinia, kad Alytuje galima kalbėti ne tik apie emigraciją, atleidžiamus darbuotojus, bet ir apie ekonomikos gaivinimą ar puikų miesto stadioną, kuriame kasdien vyksta varžybos.
Šiandien nematau per didelio prieštaravimo tarp įvaizdžio ir realybės. Laikai šiek tiek keičiasi. Viena užsienio kompanija, dirbanti viešųjų ryšių srityje, turi tokį posakį: gerai pasakyta tiesa. Bėda yra ta, jog tam, kad ta tiesa būtų išgirsta šiandienos plačiame informacijos sraute, reikia rasti tam tikrų išraiškos ir turinio formų, kurios jame atkreiptų dėmesį.
Kalbant apie vieno ar kito miesto komunikaciją, labai svarbu išsiaiškinti ir žinoti, ką, kaip ir kodėl taip kalba žmonės apie tą miestą. Tada svarbu suvokti, kokios yra miesto stiprybės. Jeigu jų nėra labai stiprių, tai ne nuodėmė jas šiek tiek ir prikurti. Tai gali būti brangūs dalykai, kaip pavyzdžiui, turizmo ar susisiekimo infrastruktūra. Žinoma, gali būti ir pigesni dalykai: festivaliai, kultūrinė trauka, kiti forumai, ne tik ekonomikos.
Jau pati mintis, kad Alytus rengia ekonomikos forumus, yra įdomi. Tai jau kelia tam tikras diskusijas. Visuomenei siunčiama žinia, kad Alytuje galima kalbėti ne tik apie emigraciją, atleidžiamus darbuotojus, bet ir apie ekonomikos gaivinimą ar puikų miesto stadioną, kuriame kasdien vyksta varžybos.
Reikia išsigryninti aspektus, stiprybes ir apie tuos dalykus profesionaliai kalbėti. Bet tai turi eiti ne prieš ar po, bet kartu su miesto valdžios daromais veiksmais.
– Ar galima pakeisti miestą viešaisiais ryšiais ar reikia keisti darbu?
Yra vietų, kur vyksta tik viešieji ryšiai, yra ir tokių, kur vyksta tik nuobodus darbas. Teisingesnis klausimas būtų, ar miestą galima pakeisti idėja. Tada - taip. Toms idėjoms įgyvendinti reikia ir darbo, ir viešųjų ryšių. Kartais gali būti, kad jos bus brangesnės, kartais pigesnės, bet yra viena bendra taisyklė: jeigu idėja bus bloga, jokie viešieji ryšiai čia nepadės. Būtent reikia kalbėti apie idėjas ir jų įgyvendinimą.
Komunikacija turi eiti kartu su miesto lokacija, su strateginiais jo pranašumais, su resursais, su infrastruktūra, su talentais, kurie yra tame mieste. Tada galima pradėti galvoti, kokios idėjos gali turėti komunikacinį ar ekonominį potencialą.
Net nereikia svarstyti idėjų, kurios neturi jokių galimybių būti įgyvendinamomis dėl daugelio priežasčių. Reikia ieškoti išskirtinių, naujų idėjų, vengti pasikartojimų, nes antras žmogus Mėnulyje jau nėra įdomu. Reikia ieškoti išskirtinės motyvacijos, kodėl žmogus turėtų atvykti į tą miestą, išskirtinės motyvacijos likti jame savaitgaliui ar visam gyvenimui.
– Ar nėra taip, kad miestai prarado savo savitumą, prarado orientyrus. Dabar lyg pasidarė taip, kad svarbu yra Vilnius, dar keli didesni miestai, o toliau yra visa kita Lietuva. Ar ne per vėliai susigriebėme kalbėti apie regioninę politiką, jeigu dabar kartais sakoma, kad liko tik du regionai – Vilnius ir likusi Lietuva?
Aš nesu regioninės politikos ekspertas, man sunku būtų atsakyti. Manau, kad nėra tik Vilnius ir visa Lietuva. Lietuva niekada nebuvo vieno miesto šalis, bet iš dalies dėl kai kurių miestų neaktyvumo, kitų priežasčių, toks įspūdis gali atsirasti.
Taip, tendencijos dėl demografinės situacijos ir emigracijos iš tiesų yra nepalankios. Kai mažėja žmonių, jų koncentracija natūraliai sukasi apie didžiuosius regioninius centrus.
Tai iš tiesų sunkūs klausimai, atsakymų į kuriuos šiandien nėra, bet jų reikia ieškoti, reikia ieškoti idėjų. Joks Vilniaus biurokratas nepasirūpins Alytumi. Tai Alytus turi parodyti iniciatyvą, aiškią viziją, aiškią kryptį ir parodyti ją visiems.
Aš pats sau neturiu atsakymo į klausimą, kas yra Alytus? Gal po forumo turėsiu. Aš nesu alytiškis, esu vilnietis, turiu sodybą netoli Alytaus. Man miestas labai patinka, bet kol kas aiškaus supratimo, kokiu tas Alytus nori būti, negirdėjau. Gal išgirsiu.
– Ar Alytaus ekonomikos forumas gali būti tuo retransliatoriumi, kuri pagarsintų miesto norus?
Henris Fordas kažkada yra pasakęs, kad mąstymas yra labai sunkus darbas, todėl žmonės nemėgsta to daryti. Pradėjus mąstyti, gimsta tam tikros idėjos, vėliau mąstoma apie jų įgyvendinimą. Taip pasaulyje padaromi geri dalykai. Jau vien forumo organizavimas rodo, kad yra pozityvus nusiteikimas, noras keisti ir keistis. Gal po to noro atsiras ir mintis, už kurios bus galima užsikabinti ir eiti į priekį.