1997 m. įsteigta Centrinė hipotekos įstaiga šiuo metu tvarko iš viso septynis registrus: Lietuvos Respublikos hipotekos, Testamentų, Turto arešto aktų, Vedybų sutarčių, Sutarčių, Įgaliojimų bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrus.
Užtikrina teises
Šioje įstaigoje kaupiami, apdorojami ir saugomi duomenys apie hipotekas (skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo turto įkeitimas – aut. past.) ir įkeitimus, testamentus ir palikimo priėmimo faktus, įgaliojimus, turto arešto aktus, vedybų sutartis ir turto padalijimo faktus, lizingo sutartis, neveiksnius ir ribotai veiksnius asmenis bei jiems paskirtus globėjus ir rūpintojus. Ši įstaiga taip pat padeda užtikrinti sklandų įvairių institucijų (pavyzdžiui, bankų, notarų, teisėtvarkos institucijų) darbą, šioms teikdama registrų duomenis.
Registrų duomenys pasitarnauja užtikrinant kiekvieno mūsų civilines teises – padeda išvengti neteisėtų sandorių, įsitikinti, kad perkamas turtas dėl jam taikomų apribojimų nesukels mums papildomų rūpesčių
„Mūsų įstaigos tvarkomų duomenų naudotojų ratas yra platus: asmenys į mus kreipiasi norėdami sudaryti supaprastintus įgaliojimus, kuriems nereikia notarinio tvirtinimo, pasitikrinti ar perkamas turtas nėra įkeistas kitiems asmenims, ar areštuotas, taip pat itin dažnai domimasi, ar nėra sudarytas mirusio artimo žmogaus testamentas. Bankai mūsų duomenis gauna norėdami įvertinti klientų mokumą, sandorį tvirtinantys notarai – patikrinti, ar turtas, dėl kurio sudaromas sandoris, neareštuotas, neįkeistas, ar įgaliojimo terminas nepasibaigęs, o asmuo – ar yra veiksnus. Juridiniai asmenys siekia įvertinti asmenų, su kuriais sudaromi sandoriai, mokumą“, – pasakoja įstaigos vadovas Vaidas Valikonis.
Šie duomenys būtini notarui tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartis, įgaliojimus ar testamentus. Registrų duomenys pasitarnauja užtikrinant kiekvieno mūsų civilines teises – padeda išvengti neteisėtų sandorių, įsitikinti, kad perkamas turtas dėl jam taikomų apribojimų nesukels mums papildomų rūpesčių. Ar turtas neįkeistas ir neareštuotas, gali pasitikrinti ne tik notaras, bet ir visi asmenys, ketinantys tą turtą įsigyti.
Bankas, gavęs informaciją apie didelius asmens įsiskolinimus, jam nesuteikia paskolos ir leidžia išvengti dar gilesnės finansinės duobės.
Įstaigos tvarkomuose registruose taip pat galima sužinoti, ar asmuo, kurio turtas paveldimas, buvo sudaręs testamentą ir jį registravęs (tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse), pas kurį notarą testamentas yra saugomas. Vedybų sutarčių registre galima išsiaiškinti, ar turtas priklauso bendrai abiems sutuoktiniams, ar dėl jo yra sudaryta vedybų sutartis.
Registruojama daugiau
2014 m. įstaigos tvarkomiems registrams buvo pateikta beveik 400 tūkst. dokumentų – 11,5 proc. daugiau nei 2013 m. Šiuos registrus nauja informacija papildo įvairūs duomenų teikėjai (notarai, antstoliai, teismai ir kt.). Kad notaro patvirtintas įgaliojimas, testamentas ar hipotekos sandoris būtų įregistruotas, sandorio šalims nereikia rūpintis – visi dokumentai įstaigos tvarkomiems registrams teikiami elektroniniu būdu, o tai sudaro sąlygas duomenis įregistruoti operatyviai.
Augantis testamentų, vedybų sutarčių skaičius rodo, kad žmonės ima labiau suvokti, jog testamentas ar vedybų sutartis ateityje padės gerokai sumažinti rūpesčių sprendžiant turto paveldėjimo ar dalybų klausimus.
Duomenis įstaigos tvarkomiems registrams teikia notarai, teismai, prokurorai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, todėl, pavyzdžiui, teismui panaikinus turto areštą, nereikia skubėti nutarties pateikti Turto arešto aktų registrui. Areštas bus nedelsiant išregistruotas, kai tik teismas duomenis pateiks registrui.
Daugiau duomenų pernai užregistruota visuose registruose, išskyrus Turto areštų ir Įgaliojimų registrus.
„Hipotekos registre registruojamų sandorių kiekis priklauso nuo šalies ekonominės situacijos ir nuo to, kiek sudaroma hipotekos ir įkeitimo sandorių. Gerėjant ekonominei situacijai tokių sandorių daugėja, blogėjant situacijai – daugėja turto arešto atvejų. Augantis testamentų, vedybų sutarčių skaičius rodo, kad žmonės ima labiau suvokti, jog testamentas ar vedybų sutartis ateityje padės gerokai sumažinti rūpesčių sprendžiant turto paveldėjimo ar dalybų klausimus“, – tvirtina V. Valikonis.
Garantuoja duomenų saugumą
Ar dėl to, kad vienoje vietoje saugoma tiek svarbių mūsų duomenų, ir su jais gali susipažinti įvairių institucijų darbuotojai, galime būti ramūs dėl duomenų saugumo?
Kiekvienas asmuo turi teisę kartą per metus neatlygintinai sužinoti, kas domėjosi jo duomenimis įstaigos tvarkomuose registruose ar susipažinti su įstaigos registruose tvarkomais savo duomenimis.
„Įstaigos tvarkomos informacijos saugos užtikrinimo būdai ir priemonės reglamentuojami įstatymų ir įgyvendinami atsižvelgiant į tvarkomų registrų ir informacinių sistemų kategorijas. Dėl šios priežasties asmenys, kurių duomenys yra įstaigos registruose, turėtų būti visiškai ramūs dėl duomenų saugumo – griežtai ribojama, kas ir kokiu tikslu gali gauti šiuos duomenis, o apsaugą nuo kenkėjiškų veiksmų užtikrina technologinės priemonės. Pavyzdžiui, apie sudarytą testamentą, testatoriui esant gyvam, duomenys nėra teikiami, o kitų registrų duomenys gavėjui suteikiami tik įsitikinus, kad jis turi teisę juos gauti. Kiekvienas asmuo turi teisę kartą per metus neatlygintinai sužinoti, kas domėjosi jo duomenimis įstaigos tvarkomuose registruose ar susipažinti su įstaigos registruose tvarkomais savo duomenimis. Ši galimybė taip pat padeda užtikrinti, kad asmens duomenys būtų naudojami tik teisėtiems tikslams“, – teigia V. Valikonis.
Daugiau apie Centrinės hipotekos įstaigos veiklą galite sužinoti įstaigos interneto svetainėje www.hipotekosistaiga.lt.
