Tūkstančiai protestuojančių aktyvistų Škotijos mieste Glazge susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio ir ragino pasaulio lyderius imtis veiksmų kovai su klimato kaita. Pagrindinis šių protestų šūkis „Daugiau jokių bla bla bla“.
Nuskambėjo ir kaltinimų, esą tvarumo sąvoka pastaruoju metu mėgstama tiesiog manipuliuoti siekiant visuomenės ir vartotojų palankumo, o iš tiesų daugeliui įmonių poveikis aplinkai pernelyg nerūpi. Kaip gi yra iš tikrųjų ir koks verslo požiūris į tvarią plėtrą Baltijos šalyse?
Poveikį aplinkai vertina 6 iš 10 didžiųjų Lietuvos įmonių
Šių metų rugsėjį SEB bankai Baltijos šalyse atliko didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių finansų direktorių apklausą. Tyrimo duomenimis, finansų vadovus Lietuvoje šiuo metu labiausiai neramina ne klimato kaita. Beveik 6 iš 10 respondentų teigia, kad per artimiausius metus didžiausias jų rūpestis bus kvalifikuotų darbuotojų stygius. Daugiau negu pusės įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 20 mln. eurų, finansų direktoriams nerimą kelia didėjančios darbo sąnaudos.
Nors nedarbo lygis šalyje tebėra didesnis negu prieš pandemiją, didelė dalis įmonių susiduria su iššūkiais ieškodamos kvalifikuotų darbuotojų laisvoms darbo vietoms užimti. SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet vidutinės algos prieš mokesčius Lietuvoje didės iki 9,5 proc., kitąmet – 7,5 procento. Tai reiškia, kad šalies bendrovėms ir toliau gali tekti susidurti su mažėjančiu konkurencingumu, jeigu nepavyks tokiu pat tempu didinti darbo našumo. Todėl vienas iš šalies bendrovių prioritetų artimiausiu metu turėtų būti investicijos į darbo našumą didinančius sprendimus.
Vis dėlto verslo poveikis aplinkai ir dėmesys tvariai plėtrai tampa vis labiau savaime suprantama veiklos dalimi. 60 proc. didžiųjų Lietuvos įmonių teigia jau vertinančios savo gaminių ir paslaugų poveikį aplinkai. Pagal šį rodiklį gerokai lenkiame Latviją, bet kiek atsiliekame nuo Estijos. Vien tai, kad daug įmonių Baltijos šalyse vertina savo poveikį aplinkai yra išties sveikintina žinia, tačiau reikėtų paminėti ir tai, jog apie dešimtadalis visų šalių įmonių neplanuoja to daryti net per artimiausius dvylika mėnesių.
Daugiau negu kas trečia (38 proc.) didelė Lietuvos įmonė turi ir įgyvendina strategiją, skirtą kovai su klimato kaita. Šiuo požiūriu Lietuvos verslas kiek atsilieka nuo Estijos ir Latvijos bendrovių, tačiau pastebime, kad vis daugiau šalies įmonių supranta tvarumo versle svarbą ir dėl rizikos valdymo, ir augimo perspektyvų.
Lietuvoje didžiausia respondentų dalis tvarios veiklos strategijos rengimą laiko svarbiu artimiausio laikotarpio prioritetu: daugiau negu trečdalis įmonių finansų vadovų planuoja rengti tvarumo strategiją. Estijoje tam ketina skirti dėmesį kiek daugiau negu penktadalis apklaustųjų, Latvijoje – 18 procentų.
Be to, Lietuvos įmonėms geriausiai sekasi įgyvendinti ir dabartinę strategiją: mažiau negu dešimtadalis finansų vadovų pripažįsta, kad kyla sunkumų įgyvendinti visus numatytus veiklos pokyčius. Latvijoje ir Estijoje su tokiais iššūkiais susiduria dvigubai daugiau apklaustų bendrovių.
Taigi didelei daliai didžiųjų Baltijos šalių įmonių tvari plėtra ir poveikis aplinkai tampa vienais aktualiausių klausimų įmonių darbotvarkėje. Tiesa, įmonės vis dar ieško veiksmingiausių būdų tvarumui į verslo strategiją integruoti, tačiau tam vis dažniau skiriamas aukščiausių įmonės vadovų dėmesys.
Atitinkamai ir rūpestis tvaria veikla nebėra vien tik komunikacijos specialistų atsakomybė.
Atitinkamai ir rūpestis tvaria veikla nebėra vien tik komunikacijos specialistų atsakomybė: mažiau negu dešimtadalis bendrovių aplinkosaugos principų įgyvendinimą tebėra patikėjusios komunikacijos ir rinkodaros departamentams, o kas penkta tyrime dalyvavusi Lietuvos įmonė turi už darnią verslo plėtrą atsakingą tvarumo vadovą. Šie skaičiai rodo, kad tvarumo valdymas yra gana nauja tema, todėl įmonėse dar nėra įtvirtintas bendras požiūris į šios darbo pozicijos atsakomybes. Tai patvirtina, kodėl įmonėms nepavyksta nuosekliai įgyvendinti tvarumo strategijų, nes neturi aiškaus valdymo modelio ir darbuotojų, kurių pagrindinė, o ne viena iš daugumos, atsakomybė būtų susijusi su tvarumu.
Paskata – vartotojų lūkesčiai ir naujos verslo galimybės
Svarbiausia paskata investuoti į daromo poveikio aplinkai mažinimą visose trijose Baltijos šalyse yra vartotojai. Trečdalis Lietuvos finansų vadovų teigia, kad aplinkos puoselėjimas atveria ir naujų verslo galimybių.
Kone pusė Baltijos šalių įmonių investicijas ketina skirti CO₂ emisijoms matuoti. Kiek daugiau negu trečdalis planuoja kurti ir tobulinti įmonės tvarios veiklos strategiją. Būtent aiškios vizijos ir tvarios plėtros strategijos sukūrimą finansų vadovai visose trijose šalyse laiko vienu didžiausių iššūkių, susijusių su įmonių poveikiu aplinkai.
Vis dėlto bemaž ketvirtadalis įmonių lėšų investicijoms į tvarią plėtrą kol kas neketina skirti. Toks požiūris neišvengiamai turės keistis. Gana svarų vaidmenį čia atliks ne tik vis reiklesni vartotojai, bet ir investuotojai, bankai ir kitos finansų institucijos.
Vis dėlto bemaž ketvirtadalis įmonių lėšų investicijoms į tvarią plėtrą kol kas neketina skirti.
Pavyzdžiui, SEB bankas siekia sudaryti verslo paskolų portfelį taip, kad jame didėtų tvaraus verslo dalis. Taigi itin didelį neigiamą poveikį aplinkai darantys sektoriai ir pokyčių nesiimančios įmonės taps vis mažiau patrauklios finansuotojams. Ir priešingai: bendrovės, turinčios aiškius planus emisijoms mažinti ir verslui pertvarkyti, nuolat mažinančios neigiamą poveikį aplinkai, sulauks kur kas didesnio investuotojų dėmesio.
Tačiau žvelgiant į didžiųjų Baltijos šalių įmonių finansų vadovų apklausos duomenis matyti, kad verslas tvarių pokyčių imasi ir be išorinio paskatinimo. Bent jau stambusis verslas poveikį aplinkai vis daugiau siekia mažinti ne tik žodžiais, bet ir darbais. Panašu, kad tvari plėtra pačiu artimiausiu metu taps ir mažesnių įmonių prioritetu – didėjantis visuomenės spaudimas, griežtėjantys šalies ir tarptautinių teisės aktų reikalavimai daugeliu atvejų tiesiog nepaliks galimybės elgtis kitaip.
Tad artimiausiu metu tikimės nebe tik diskusijų apie tvarią plėtrą, bet vis daugiau įkvepiančių verslo pavyzdžių, liudijančių, kad vertės kūrimas ir akcininkams, ir klientams bei visuomenei, ir supančiai aplinkai yra visiškai suderinami dalykai.