VKJ vadovybės teigimu, susitarimas leis ne tik sėkmingai užbaigti projektą, bet ir padidins su „Rafako“ dirbusių subrangovų galimybes atgauti skolas.
„Rafako“ finansinė būklė yra sudėtinga, todėl po ilgų derybų, pasiekėme kompromisą dėl dalies patirtų nuostolių atlyginimo bei projektui ypač svarbios techninės dokumentacijos perdavimo. Jei būtume tęsę bylinėjimąsi Stokholmo arbitraže, „Rafako“ greičiausiai tai reikštų bankrotą, ir mums apskritai nebūtų atlyginta žala jokia apimtimi. Be to, „Rafako“ tęsiant veiklą, padidėja ir Lietuvos subrangovų tikimybė atgauti skolas iš Lenkijos bendrovės jos restruktūrizavimo procese“, – sako VKJ vadovas Mantas Burokas.
Anot jo, be kita ko, teisininkų vertinimu arbitražo byla galėtų užtrukti penkerius ir daugiau metų, o bylinėjimosi išlaidos tokio pobūdžio procesuose paprastai siekia iki 10 mln. eurų, todėl šiuo atveju racionaliausias sprendimas buvo susitarti taikiai.
Pagal taikos sutartį, VKJ gaus beveik 30 mln. eurų piniginę kompensaciją, kurios dalį – beveik 15 mln. eurų – bendrovė jau gavo, o kitą dalį – dar 15 mln. eurų – „Rafako“ išmokės dalimis per penkerius metus. Remiantis taikos sutarties sąlygomis VKJ perduodama visa „Rafako“ turėta biokuro projektui reikalinga įranga bei dokumentai. Įvertinus įrangos ir dokumentų vertę, VKJ papildomai atgauna dar beveik 2 mln. eurų ir užtikrina biokuro projekto darbų tęstinumą.
Sudarytą taikos sutartį dar turės patvirtinti Stokholmo arbitražo teismas.
Praėjusių metų rugpjūtį Stokholmo arbitražas nusprendė, kad dėl VKJ biokuro bloko statybų vėlavimo yra kalta „Rafako“. Arbitražas taip pat konstatavo, kad VKJ pagrįstai nutraukė sutartį su „Rafako“ bei turi teisę į netesybas ir nuostolių atlyginimą. Pagal arbitražo bylos proceso grafiką, šalims buvo nustatytas privalomas taikinimo laikotarpis.
Lietuvos teismai jau ne kartą pasisakė, kad su „Rafako“ dirbę subrangovai skolas turi atgauti iš šios įmonės. VKJ žiniomis, subrangovai dalyvauja Lenkijos bendrovės restruktūrizavimo procese kaip kreditoriai, o jiems skolos išmokamos dalimis.
VKJ biokuro jėgainė šiuo metu sostinei šilumą tiekia bandomuoju režimu. Tai reiškia, kad jėgainėje išbandoma įranga, gaminant šilumos, o vėliau – ir elektros energiją.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo 2021 m. iš komunalinių atliekų gamina šilumą ir elektros energiją. Atliekų jėgainė per metus sutvarko ir energija paverčia apie 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų, o biomasės jėgainėje bus panaudojama apie 500 tūkst. tonų biomasės.
Užbaigus VKJ biomasės bloko statybas VKJ bus viena moderniausių tokio tipo kogeneracinių jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektros galia sudarys 93 MW, o šiluminė galia – 239 MW.
