Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vilniaus kogeneracinė jėgainė paskelbė biokurą naudojančių įrenginių rangos konkursus

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) paskelbė du svarbius biokurą naudojančių įrenginių statybos projekto viešuosius pirkimus. Paskelbtais konkursais ieškoma biokurą naudojančios jėgainės dalies statybos valdytojo bei statybos darbų rangovo.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė
Vilniaus kogeneracinė jėgainė / „Ignitis“ nuotr.

Praėjusią savaitę VKJ paskelbė biokurą naudojančių įrenginių ir biokuro ruošos ūkio projektavimo ir statybos valdytojo paslaugos konkursą ir biokuro naudojančių įrenginių įrenginio ir biokuro ruošos ūkio pastatų ir statinių rangos darbų konkursą.

„Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra svarbus energetinis projektas ne tik sostinei, bet ir visai šaliai, todėl noriu pakviesti aktyviai konkurse dalyvauti visus rangovus. Šiuo metu jau beveik baigėme darbus energiją iš atliekų gaminančioje jėgainės dalyje, tad visą savo dėmesį nukreipsime sėkmingai užbaigti energiją iš biokuro gaminančios jėgainės dalies statybas“, – sako VKJ generalinis direktorius Mantas Burokas.

Statybos valdytojo paslaugų konkursu siekiama įsigyti partnerius, kurie suplanuos, suorganizuos ir kontroliuos likusius projektavimo, statybos ir paleidimo-derinimo darbus užbaigiant jėgainės biokuro įrenginius. Tuo metu rangos konkursu siekiama įsigyti biokuro jėgainės pastatų su inžinerinėmis sistemomis, lauko inžinerinių tinklų, aikštelių, kelių, atraminių sienučių ir kitų statinių statybos darbus.

Planuojama, kad sutartys su laimėtojais bus sudarytos šių metų rudenį.

Naujų rangovų VKJ ieško po to, kai nutraukė sutartį su restruktūrizuojama Lenkijos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus.

VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW, o šiluminė galia – apie 230 MW. Jėgainėje energija bus gaminama iš nepavojingų komunalinių atliekų ir biokuro, ji per metus galės sutvarkyti apie 160 tūkst. tonų atliekų. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.

Jėgainės statyba kainuos apie 350 mln. eurų, iš kurių „Rafako“ pagal sutartį turėjo būti sumokėta apie 150 mln. eurų. „Ignitis grupė“ BNS anksčiau teigė, kad Lenkijos įmonė atliko darbų už 107 mln. eurų, tiek jai ir buvo sumokėta.

Buvusios „Rafako“ subrangovės šiuo metu reiškia pretenzijas teismuose dėl, jų teigimu, nesumokėtų pinigų už atliktus darbus. Viena jų – bendrovė „Axis Tech“ reikalauja 5 mln. eurų skolos, „Ulava“– apie 0,5 mln. eurų.

Rangovėms atstovaujantis įmonės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gribulis anksčiau teigė, kad panašius ieškinius teiks ir kitos bendrovės, kurioms už darbus nesumokėta beveik 11 mln. eurų.

„Ignitis grupė“ ne kartą teigė, kad ieškiniai neturi pagrindo, nes generalinės rangos sutartį ji buvo pasirašiusi su „Rafako“ ir su ja už visus tinkamai atliktus bei priimtus darbus yra visiškai atsiskaičiusi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?