Pirkimo laimėtoja tapo daugiau nei 200 metų patirtį turinti viena katilų gamybos rinkos lyderių „Valmet“.
Bendra maksimali sutarties vertė siekia apie 30 mln. eurų – pagal šią sutartį konkurso laimėtoja įsipareigoja atlikti biokuro katilų, dūmų valymo ir dūmų kondensacinių ekonomaizerių sistemų tiekimo, montavimo ir paleidimo-derinimo darbus.
Sutartis pasirašyta balandžio 27 d. Joje numatyta, kad rangovas atliks techninį biokuro katilinės technologinių sistemų vertinimą, užbaigs dviejų biokuro katilų, dūmų valymo ir dūmų kondensacinių ekonomaizerių sistemų montavimo darbus, atliks paleidimo derinimo darbus (šaltuosius ir karštuosius bandymus), apmokys jėgainės personalą ir parengs biomasės jėgainės naudojimo instrukcijas. Iki darbų pradžios bus vykdomi biomasės jėgainės pasiruošimo darbai, atrenkamas reikalingas personalas.
„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio svarbaus Vilniaus miesto gyventojams projekto. Planuojame, kad jėgainė bandomuoju režimu pradės dirbti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Visgi, reikia turėti omenyje, kad geopolitinė krizė ir karas Ukrainoje veikia tiekimo grandines bei kelia iššūkių statybų projektams visoje Europoje. Tačiau esame pasiryžę įveikti kylančius iššūkius ir darbus atlikti kiek įmanoma greičiau“, – sako Niina Ollikka, „Valmet“ Energetikos verslo padalinio katilų rekonstrukcijos ir konversijos direktorė.
„Pasirašėme vieną svarbiausių ir kritiškiausių sutarčių Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro projektui. Šie darbai yra būtini, kad galėtume pradėti eksploatuoti biokuro kogeneracinę jėgainę, kuri įgalins mus gaminti elektros energiją ir šilumą. Dėsime visas pastangas, kad darbai būtų baigti kuo anksčiau artėjantį šildymo sezoną, tačiau suprantame, kad karas Ukrainoje kelią iššūkių ir rangovams“, – sako VKJ generalinis direktorius Mantas Burokas.
Pirkimas įvykdytas po to, kai VKJ nutraukė sutartį su buvusiu rangovu – restruktūrizuojama didžiausia Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus.
VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW (iš jų apie 70MW iš biomasės) , o šiluminė galia – apie 230 MW (apie 170 MW iš biomasės).
Jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą energija bus gaminama ir iš biokuro. Atliekų jėgainė per metus sutvarko ir energija paverčia apie 160 tūkst. t komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje bus panaudojama apie 500 tūkst. t. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.
