„Nuo šiol visiškai pereiname į statybų režimą, kurio metu valdysime apie 10 pagrindinių rangovų ir dvigubai tiek jų subrangovų”, – pranešime sakė jėgainės generalinis direktorius Mantas Burokas.
„Omis“ įsipareigojo užbaigti šių sistemų projektavimo, montavimo ir derinimo darbus, apmokys jėgainės personalą ir parengs naudojimo instrukcijas.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statyba vėluoja daugiau nei metus, „Ignitis grupei“ 2020 metų rugsėjį nutraukus sutartį su restruktūrizuojama Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus.
Dėl vėluojančių statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro.
„Ignitis grupė“ ne kartą teigė, jog biokuro įrenginius pastatys iki šių metų pabaigos, tačiau neseniai paaiškėjo, kad darbai bus baigti kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Kogeneracinėje jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, visiškai įgyvendinus projektą, jos bendra elektrinė galia turėtų sudaryti daugiau kaip 90 megavatų, o šiluminė galia – apie 230 megavatų.
Jėgainės projektas finansuojamas Europos Sąjungos (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavomis „Igničio grupės“ lėšomis.